Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 200 mln. litų ir siekė 3,2 mlrd. litų, praneša kreditų biuras „Creditinfo".

Per pirmąjį šių metų mėnesį verslas padengė 91 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 61 mln. litų mažiau nei pernai gruodį. Sausį areštuotas 1,5 tūkst. įmonės turtas arba 484 atvejais mažiau nei praėjusių metų gruodį.

„Verslo pradelstų įsiskolinimų portfelis per sausį išaugo, tačiau įmonių, nepajėgiančių vykdyti finansinių įsipareigojimų, skaičius sumažėjo pirmą kartą per keturis pastaruosius mėnesius. Pernai metais įsivyravusi tendencija išlieka nepakitusi - įmonių skolas labiausiai didina pradelstų įsiskolinimų jau iš anksčiau turintys verslo atstovai", - pranešime spaudai cituojama kreditų biuro „Creditinfo" kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Anot jos, ryškiausias skolininkų sumažėjimas užfiksuotas telekomunikacijų sektoriuje, o komunalinių paslaugų, finansų ir kituose ekonomikos sektoriuose jų skaičius šiek tiek išaugo. Įmonėms ir toliau sudėtingiausia vykdyti finansinius įsipareigojimus bankams.

Sparčiausiai įmonių pradelsti įsiskolinimai sausį augo finansų įstaigoms ir kitiems ekonomikoms sektoriams, o komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms - mažėjo.

„Creditinfo" atliktais skaičiavimais, remiantis Statistikos departamento duomenimis, rizikingiausių sektorių, kuriems per artimiausius 12 mėnesių prognozuojama aukšta tikimybė nevykdyti įsipareigojimų, atsiskaitymo pajėgumai ir toliau silpnėjo.

Didžiausia nemokumo tikimybė prognozuojama nekilnojamo turto ir statybos pramonės (išskirtinai aukšta nemokumo rizika baldų gamybos segmente), prekyboje (išskirtinai aukšta nemokumo rizika variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimo, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos segmente) įmonėms.

Ryškesnių stabilizacijos požymių per 2009 tris ketvirčius buvo galima įžvelgti mokslinių tyrimų ir taikomojoje veikloje, elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo bei maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse.

Per sausį buvo įregistruota 1,5 tūkst. turto areštų arba 25 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. Tai vienas iš didžiausių užfiksuotų šio rodiklio pokyčių nuo 2009 m. balandžio mėn., kuomet prasidėjo įregistruotų turto areštų mažėjimas.

Didžiausias santykinis įmonių, turinčių turto areštus, skaičius fiksuotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse - rodo kreditų biuras „Creditinfo" atlikta analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Pasak A. Buemann, sausį iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių Lietuvos įmonių 12 proc. turėjo turto areštų - šis rodiklis išliko panašus kaip praėjusių metų paskutiniais trimis mėnesiais.