Sausakimšas troleibusas. Įlipa į jį toks kūdas kūdas jaunuolis, išblyškęs visas, spuoguotas, vos ant kojų pastovi. Ant dešinės rankos peties persimetęs tokį visiškai nutrintą sulopytą lietpaltį.
Stovi, važiuoja, vos ant kojų laikosi ir, žinoma, nepramuša talonėlio (taupo). Pagyvenęs žmogus stebi jį ir galvoja, kad jo, kai jis jaunas pokario laikais buvo, irgi ne pyragai, visi nedavalgę, didelės šeimos. Mato, kad jaunuolis vos ant kojų pastovi, tuoj susmuks. Pagailo tam pagyvenusiam žmogui jaunuolio, galvoja pakalbins:
- Na tai sunku jaunimui šiais laikais? Turbūt ir pavalgyt nelabai yra už ką? Ir talonėlio matau nepramušėt - matyt labai taupot? Talonėlį tai duokit pramušiu, nes kontrolė labai gaudo.
- Ai, dėde, tikrai sunku...Paskolos už mokslą, dirbu po mokslų praktiškai naktimis ant minimumo - tikrai sunku galą su galu sudurt...O dar firma ruošias bankrutuot, 3 mėnesius algos nemoka...Nežinau kaip čia bus - o ta krizė dar...O egzaminai visi po nepilnos savaitės...Tikrai sunku - patikėkit.
- Tai, jaunuoli, matau nekaip jaučiatės, svyruojat visas iš nuovargio...Gal sėskit į mano vietą, aš už 3 stotelių vistiek išlipsiu...
- Ai, nu kad ačiū, dėde, bet jūs gi pagyvenęs žmogus, kaip čia atrodys - pastovėsiu aš.
- Tai, vaikeli, duok nors lietpaltį tavo palaikysiu...
- Dėde, čia ne lietpaltis - čia mano draugas, kuris prieš porą metų paskolą išsvajotam butui Perkūnkiemyje pasiėmė...