Lidija Krupė dienoraštis > Atleido iš darbo. Ar priklauso išeitinė kompensacija?

Na, ne, priklauso tikrai ne triju menesiu atlyginimas, nebent dirbate daugiau nei tris metus, jei maziau, tada gaunate atlyginima dvieju menesiu. Beje, jeigu neisnaudojote atostogu - kompensacija gaunate ir uz jas.

iškeltas klausimas tikrai neblogas susiklosčius tokiai situacijai darbo rinkoje. O klausykit, jei kas žinosit atsakymą, tai gal galėtumėte atsakyti. Ar tiesa, kad įstatymuose nurodyta, jog reikia dar įspėti darbuotoją prieš atleidžiant jį ir kad jam priklauso kažkoks laikotarpis, per kurį gali ieškotis darbo?

Aš dėl laikotarpių tikrai nežinau, bet būtų įdomu, kokia čia situacija su tuo.
Iš kur bus dar duodamas laikotarpis, jeigu net apie išeitines nieko neužsimenama. Mano puseserė sužinojo savaitgalį, kad yra atleidžiama ir apie jokias išeitines net neužsiminė. Ką daryti? Pati prašyti bijo, sėdi ausis suskliautusi. Man dar kilo klausimas, o gali darbdavys buvęs neišmokėt išeitinių? Tai niekur nesifiksuoja?

Atleidimo iš darbo kompensacija

Visų pirma išsiaiškinkite, ką darbdavys siūlo. Kai kurių darbdavių pasiūlymas minimalus, tačiau kiti gali pasiūlyti labai patrauklią kompensaciją. Neskubėkite priimti sprendimo. Visuomet raskite laiko prieš apsispręsdami pasikonsultuoti su draugais, šeima.

Jeigu jums siūloma kita pozicija, kuri jums visiškai nepriimtina dėl vietos ar pareigų, jums nebūtina sutikti. Jeigu darbdavys verčia jus tai daryti, dažniausiai jūs būsite visiškai teisus bylinėdamasis dėl neteisėto atleidimo.

Susisiekite su savo profsąjunga. Nepasirašinėkite nieko, kol neaptarėte su kvalifikuotu teisininku.

LR Darbo Kodeksas:
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.
. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.
136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
1. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais:
6) likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.

Kaktusai, o del kokiu priezasciu sefas gali siulyti didesne kompensacija - is zmogiskumo ar noro, jog greiciau pasitrauktum?
O kas apmoka bylinejimasi? Cia tas pats galioja, kad jeigu as laimiu na ta prasme, kad man darbe turejo kompensacija ismoket, bet to nepadare, tai darbas ir apmoka teismo islaidas ar ne?

O tai kaip mokama, jeigu žmogus vienus metus gavo ant popieriaus po 1200, o trecius po 3000, tai kaip ta išeitinė kompensacija apsiskaičiuoja?

Paprastai galima iseitines ir neismoket. Su tom fiksacijom ten savaip padaroma, jei gudresne buhaltere.

Na taip, galima ir neišmokėti, bet jei darbuotojas turi stuburą ir kreipsis į teismą, neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo, darbdaviui gali kainuoti to darbuotojo darbo užmokestį nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šią sumą jis bus priverstas sumokėti darbuotojui kaip kompensaciją už priverstinę pravaikštą jį neteisėtai atleidus. Be to, jei teismas nuspręs, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą, nesąžiningas darbdavys privalės jam sumokėti papildomai ir išeitinę išmoką.

Pasitaiko ir tiesiog korektiškų, savo iniciatyva sumokančių kompensaciją darbdavių. Ypač mažesnėse įmonėse. Ir ypač jei tas darbdavys atleidžia žmogų ne iš būtino reikalo, o naudodamasis masine psichoze dėl krizės. Bet tokie atvejai reti.
Visais kitais atvejais padėti gali aktyvios ir demonstratyviai viešos diskusijos šiuo klausimu darbovietėje, pasistengiant, kad ir administracija nugirstų. Tuomet ir pačių atleidimų gali stebuklingu būdu sumažėti.

blogiausia, kad retas samdomas darbuotojas žino savo teises, o dažnas darbdavys tuo ir naudojasi šiuo metu. Ekonominės krizės metu nemaža dalis darbdavių nurodydami darbuotojų atleidimo priežastis dažnai pradeda spekuliuoti prastėjančiomis ekonominėmis sąlygomis ir yra linkę prisigalvoti nebūtų priežasčių vien dėl to, kad darbuotojas darbo vietą paliktų savo noru.

Kad ir kaip sunku dabar būtų, krizė nesitęs amžinai ir toms įmonėms, kurios išliks, teks atsakyti vėliau - tinkamai elgėsi su savo koletyvu ar ne. Bet kokiu atveju kiekvienas iš mūsų prisidedame prie darbovietės įvaizdžio formavimo rinkoje.
Tad po kiek laiko teks vėl verstis per galvą ieškant darbuotojų, o tai kai kurioms įmonėms bus sunku padaryt.

<raiteris 23:39 mokama o tai kaip 2009-02-02>

skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, kurio pagrindas trijų paskutinių darbo mėnesių atlyginimas. Plačiau LR Vyriausybės 2003 - 05 - 27 nutarimas Nr. 650 (V.Ž. Nr. 52, 2003-05-30)

Teismo islaidas nebutinai apmoka pralaimejusioji puse. Jei dideles islaidos pralaimejusios puses, ji gali kreiptis i teiseja, kad teismo islaidas padalintu perpus.

Jei byla kelia darbuotojas pries darbdavi, jis atleidziamas nuo teismo zyminio mokescio. jei ir priteisia apmoketi is kalta pripazintos puses teismo islaidas, jei teismui pasirodys neprotingai didelis mokestis advokatui, jis gali priteisti ir tik trecdali islaidu. Na, as cia savais zodziais pasakoju, daugiau gali rasti lrs.lt puslapyje, pasirinkes CP, 83 straipsnis

LR darbo kodeksas:
140 straipsnis. Išeitinė išmoka (išeitinė kompensacija):
1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių  dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių  trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių  keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių  šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Deja, deja, atleidinėja žmogelius ir toli gražu apie jokius čia dėstomus teisės aktus, darbo teises net neužsimena..

Viskas čia taikoma, kai gauni "baltą" atlyginimą, už kurį visą darbdavys moka mokesčius Sodrai. tačiau jeidarbdavys nėra socialiai atsakingas (ypač tas pasakytina apie mažas vietines firmeles, kurias valdo ne samdyti darbuotojai, o savininkai) ir taupo mokesčių sąskaitą, ir Sodrai rodoma tik dalis atlyginimo, o likusi visokiais "automobilio amortizacijos", "reprezentacijos" ir pan. priedais, tai išmestas ir gauni tik tą dalį. Ir su atostoginiais tas pats...