Spalio – lapkričio 2009 m. bankų veikimo apžvalga

2010-01-13 10:48   Peržiūros : 469   Spausdinti
1 grafikas 2 grafikas 3 grafikas 4 grafikas 5 grafikas 6 grafikas


Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Rugsėjo mėn. pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), sumažėjo gan reikšmingai: - 612 mln. Lt arba - 1,5 %, t. y. keleriopai sparčiau, nei ankstesniais mėnesiais; o per 9 šių metų mėnesius šis pinigų junginys dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo jau daugiau nei 3 mlrd. Lt, arba net 7 %. Todėl rugsėjo mėn. bankų veikimo apžvalgoje buvo ieškoma atsakymo į nebe retorinį klausimas: kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta jai gaivinti taip reikalingi pinigai?

Skirtingai nuo rugsėjo mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), spalio - lapkričio mėn. jau gan reikšmingai padidėjo: + 1877 mln. Lt arba + 2,4 ir + 2,1 % kas mėnesį. Todėl šioje bankų veikimo apžvalgoje bandysime rasti atsaką jau į priešingą klausimą: iš kur ir kodėl į šalies ekonomiką plūstelėjo prieš tai iš jos ,,pradingę" reikšmingi pinigai?

Paminėtą pinigų kiekio didėjimą spalio - lapkričio mėn. sąlygojo einamųjų sąskaitų ir terminuotųjų indėlių , sudarančių virš 82 % plačiųjų pinigų (P3), likučių reikšmingas didėjimas.. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, likučiai užsienio valiutomis didėjo keleriopai sparčiau, nei likučiai nacionaline valiuta.

Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose jau sudaro tik 16 %, palyginti su 19,3 % metų pradžioje) per spalio - lapkričio mėn. vėl sumažėjo 29 mln. Lt, arba 0,4 %; jų likutis šiais metais sumažėjo beveik 1,7 mlrd. Lt, arba 19,6 % ir tai reikšmingai įtakojo pinigų junginio P3 kaitą.

Galimomis (įmanomomis) indėlių ir plačiųjų pinigų P3 reikšmingo padidėjimo spalio - lapkričio mėn. priežastimis galėtų būti:

  • - šalies ekonomikos atsigavimas ir padidėję įmonių bei namų ūkių uždarbiai bei pajamos;
  • - padidėjęs bankų vidaus kreditas atsigaunant ūkiui;
  • - pinigų importas;
  • - kiti pinigų šaltiniai.

Deja, džiaugtis šalies ekonomikos atsigavimu ir didėjančiomis įmonių bei namų ūkių pajamomis, nors ir turint tik III - jo ketvirčio duomenis, dar nėra jokio pagrindo.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: spalio - lapkričio mėn. - 730 mln. Lt, o nuo metų pradžios - 4,0 mlrd. Lt, arba - 5,4 %. Vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta ir rugsėjo mėn. bankų veikimo apžvalgoje, jau galima vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų - įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Skolų naštą ir priklausomumą nuo bankų įmonės jau sumažino 8,1 %, namų ūkiai - 3,9 %, ypač reikšmingai, net - 16,9 %, mažindami vartojimo įsiskolinimą. Labai sveikintinas reiškinys yra tai, kad net šalies valdžia savo skolą vietiniams bankams per paskutinis tris mėn. sugebėjo sumažinti net 318 mln. Lt ir 6,3 %.

Vidaus kreditavimo reikšmingą mažėjimą praėjusiais metais įtikinamai (nors ir netiesiogiai) parodo turto hipotekų (įkeitimų) skaičiaus mažėjimą šiais metais daugiau nei 50 %, palyginti su jų skaičiumi praėjusiais metais.

                      Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis lydymas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiui. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, sausio-rugsėjo mėn. bankroto procesai pradėti 2,1 karto daugiau įmonių nei per 2008 m. atitinkamą laikotarpį. Centrinės hipotekos duomenimis, 2009 m. surašyta. turto arešto aktų 1,6 karto daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Per šių metų sausio-lapkričio mėnesius areštuota 500 bankams įkeistų butų, o pernai analogišku laikotarpiu buvo areštuota kiek daugiau nei 150 įkeistų butų. Šiemet per 11 mėn. areštuotų žemės sklypų skaičius pasiekė 1937, kai pernai - 410 (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=26866505).

                      Todėl gan keistai atrodo gerbiamo Premjero ,,džiaugsmas", kad, Seime svarstant tris įvairių įstatymų pakeitimus, lengvinančius iš bankų paskolas pasiėmusių gyventojų situaciją, Jis iš bankininkų išgirdęs „aiškų pareiškimą", kad bankams skolingi žmonės nėra iškeliami iš paskutinio būsto (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=26926285).

Bankų suteiktų paskolų gražinimas bei naujų paskolų teikimo tempų lėtėjimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deje, jie sumažėjo 515 mln. Lt, arba -0,6 %. Ir tai įvyko iš esmės dėl reikšmingo (- 4,9 mlrd. Lt, arba - 11,8 %) išorės lėšų - šalies bankuose (o jie sudaro net 43 % kredito išteklių) sumų sumažėjimo. Motininių bankų indėliai sumažėjo net 7,6 mlrd. Lt, arba 18,1 %.  Ir paminėti ,,mažėjimai" kaip tik buvo reikšmingi spalio - lapkričio mėn.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkio indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai reikšmingai didino pinigų importas bei jo didėjimas ir šių metų III - jį ketvirtį. Per 9 š. m. mėn. jis pasiekė beveik 10,5 mlrd. Lt, o per beveik šešeris praėjusius metus pinigų importas šalies ekonomiką papildė daugiau nei 107,2 mlrd. Lt.

Pinigų importo dydį reikšmingai ,,palaikė" ES paramos lėšų įplaukų didėjimas: nuo metų pradžios jų gauta beveik 5,2 mlrd. Lt - 1,6 karto daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien tik per III - jį 2009 m. ketvirtį tokių lėšų gauta beveik 1,9 mlrd. Lt. Per beveik šešeris narystės ES - je metus ES paramos lėšų šalies ekonomika gavo beveik 18,2 mlrd. Lt.

Tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie tokių lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t. y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, aukštos pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)?

Pinigų importą ir jų pasiūlą šalies ekonomikai reikšmingai didino valdžios skolinimasis (įskaitant ir paskolas su valstybės garantija): per 9 š. m. mėn. + beveik 5,8 mlrd. Lt. Valdžios skola užsieniui III - jo ketv. pabaigoje jau viršijo 15,4 mlrd. Lt ir per beveik šešeris metus padidėjo per 7,7 mlrd. Lt. Prie paminėtos (15,4 mlrd. Lt) valdžios užsienio skolos dar pridėkime 4,7 mlrd. Lt valdžios skolą vietiniams bankams, tuomet bendroji valdžios skola jau viršys 20 mlrd. Lt.

Ir paskutiniu pinigų kiekio (P3) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ir šaltiniu turėtų būti įvardijamas ... masinis taupymas bei visokeriopas išlaidų mažinimas net ir mažėjant pajamoms bei uždarbiams. Vyksta reikšmingas vartojimo mažinimas, palyginti su palaidu (finansine prasme) ar net besaikiu vartojimu 2007 - 2008 metais. O tai niekaip neskatina ir neskatins ekonomikos atsigavimą.

XXX

Skirtingai nuo rugsėjo mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), spalio - lapkričio mėn. jau gan reikšmingai padidėjo: + 1877 mln. Lt arba + 2,4 ir + 2,1 % kas mėnesį, (lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1.

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

                      Todėl šioje bankų veikimo apžvalgoje bandysime rasti atsaką jau į priešingą klausimą: iš kur ir kodėl į šalies ekonomiką plūstelėjo prieš tai iš jos ,,pradingę" reikšmingi pinigai?

Plačiųjų pinigų junginio (P3) ir jo pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jo sumos) kaitą šiais metais matome grafike Nr. 1:

Grafikas Nr. 1 (žiūrėkite po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji pinigai apyvartoje nacionaline valiuta; Ein. sąsk. - einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai; Term. ind. - iki 2 m. trukmės indėlių likučiai.

 Paminėtą pinigų kiekio didėjimą spalio - lapkričio mėn. sąlygojo einamųjų sąskaitų ir terminuotųjų indėlių , sudarančių virš 82 % plačiųjų pinigų, likučių reikšmingas didėjimas. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, likučiai užsienio valiutomis didėjo keleriopai sparčiau, nei likučiai nacionaline valiuta. Taip, einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių, sudarančių virš 33 % plačiųjų pinigų kieko, likučiai nacionaline valiuta šiais metais sumažėjo 14,9 %, kai tokių indėlių likučiai užsienio valiutomis padidėjo net 45,7 %.

Grafikas Nr. 2. (žiūrėkite po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

                      Sutarto iki 2 m. termino indėlių, sudarančių virš 49 % plačiųjų pinigų kiekio (ir 55 % visų rezidentų indėlių), likučiai nacionaline valiuta šiais metais sumažėjo 1,8 %, kai tuo metu indėlių užsienio valiutomis likučiai padidėjo 26,4 %, ką ir matome grafike Nr.3:

Grafikas Nr. 3. (žiūrėkite po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose jau sudaro tik 16 %, palyginti su 19,3 % metų pradžioje) per spalio - lapkričio mėn. vėl sumažėjo 29 mln. Lt, arba 0,4 %; jų likutis šiais metais sumažėjo beveik 1,7 mlrd. Lt, arba 19,6 % ir dar reikšmingai įtakojo pinigų junginio P3 kaitą.

Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likučių reikšmingą mažėjimą šiais metais iš dalies paaiškina Lietuvos banko veiksmai, kuomet per 11 šių mėtų mėn. grynųjų nacionalinių pinigų išimta iš apyvartos 1,9 mlrd. Lt (išleidimo-išėmimo saldo). Kodėl tik iš dalies? O gi todėl, kad tai ne vien LB - ko veikla, nes LB - kas sąvistoviai ar savo iniciatyva niekaip negali ,,išimti" pinigus iš apyvartos, nes jie visada yra kažkieno nuosavybė. Lietuvos bankas tik vykdė (per komercinius bankus) pinigų turėtojų pavedimus priimti (pasiimti, susigrąžinti) nacionalinius pinigus mainais į eurus ar kitą, patikimesnę, valiutą. Vyko ne nacionalinių pinigų išėmimas iš apyvartos, o pinigų turėtojų bėgimas nuo nacionalinių pinigų, keičiant juos užsienio, (patikimesnėmis?) valiutomis. Ir LB - kas, vadovaudamasis (ir prisidengdamas) valiutų valdybos pinigų politikos modeliu, vykdė tik mechaninės valiutų keityklos funkciją, neribotai keisdamas litus į eurus ir taip dalyvaudamas (vikdydamas?) eurų emisijoje šalies ūkyje.

Skaičiavimai rodo, kad, grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (už bankų ribų) kiekiui šiais metais sumažėjus 19,6 %, grynųjų pinigų užsienio valiutomis kiekis apyvartoje padidėjo ne mažiau 29 % o jų kiekis apyvartoje jau viršijo 4,1 mlrd. Lt ir sudaro beveik 60 % grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje sumos. Todėl LB - ko skelbiami duomenys tik apie grynųjų nacionalinių pinigų kiekio apyvartoje mažėjimą neatspindi tikrąją grynųjų pinigų kiekio, įskaitant ir grynuosius užsienio valiutomis, kaitos tendenciją bei apimtis.

                      Spartesnio indėlių užsienio valiutomis, palyginti su indėlių nacionaline valiuta, didėjimo pradžią - šių metų vasario - kovo mėn., galima būtų paaiškinti tuomet vykusiomis diskusijomis nacionalinės valiutos devalvacijos tema. Tai, o taip pat ir nacionalinės ir užsienio valiutų skolinimo palūkanų normų didėjantis skirtumas (palūkanų ,,žirklės'), paskatino ir paspartino nacionalinės valiutos išstūmimą iš šalies pinigų rinkos, sukėlė pasitikėjimo nacionaline valiuta krizę bei vienašališką, de facto, euro įvedimą šalyje.

                      Nacionalinių pinigų (LT) išstūmimo užsienio valiutomis iš einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (Ein. sąsk), ir iki 2 m. trukmės indėlių (Term. ind) procesą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 4. (žiūrėkite po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

                      Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio reikšmingą padidėjimą spalio - lapkričio mėn. iš esmės tik dėl indėlių (einamųjų sąskaitų, vienadienių bei terminuotųjų) likučių padidėjimo, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

 Lentelė Nr. 2.

 
Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + kitos valdžios

                      Matome, kad spalio - lapkričio mėn. rezidentų indėlių likučius (be PFI, t. y. tarpbankinių indėlių) reikšmingiausiai padidino namų ūkių indėliai (o jie sudaro virš 64 % visų indėlių sumos): + 764 mln. Lt, arba + 2,1 % spalio mėn. ir + 1107 mln. Lt, arba + 3 % lapkričio mėn.; viso - beveik + 1,9 mlrd. Lt, arba + 5,2 % per du paskutinius mėnesius. Lapkričio mėn. gan reikšmingai padidėjo ir įmonių indėliai: + 607 mln. Lt, arba + 7,3 %.

                       Be to, nuo metų pradžios reikšmingai padidėjo valdžios indėliai (daugiau nei 2 kartus) ir finansinių tarpininkų indėliai (+ 1,6 karto), nors jie ir sudaro tik 11 % viso indėlių likučio.

                       Dabar jau galima būtų kalbėti ir apie galimas (įmanomas) indėlių ir plačiųjų pinigų P3 reikšmingo padidėjimo spalio - lapkričio mėn. priežastis. Jomis galėtų būti:

  • - šalies ekonomikos atsigavimas ir padidėję įmonių bei namų ūkių uždarbiai bei pajamos;
  • - padidėjęs bankų vidaus kreditas atsigaunant ūkiui;
  • - pinigų importas;
  • - kiti pinigų kaupimo šaltiniai.

Deja, džiaugtis šalies ekonomikos atsigavimu ir didėjančiomis įmonių bei namų ūkių pajamomis, nors ir turint tik III - jo ketvirčio duomenis, dar nėra jokio pagrindo. Šių metų devynerių mėn. BVP sumažėjus, palyginti su praėjusiais metais, 15,7 %, šalies ūkio subjektai (įmonės, namų ūkiai, visi biudžetai) gavo (pagamino, sukūrė) 14, 1 mlrd. Lt pajamų mažiau, nei praėjusiais metais. Trečiojo ketvirčio dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis buvo 1,4 % mažesnis, nei antrąjį ketvirtį. Kartu dar ir toliau didėjo bedarbystė. Todėl dėl paminėtų priežasčių įmonių ir namų ūkių indėliai didėti tikrai negalėjo.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: nuo metų pradžios - 4,0 mlrd. Lt, arba - 5,4 %:

 Lentelė Nr. 3

 

Vidaus kreditas

iš jo paskolos

įmonėms

namų ūkiams

 valdžiai*

būstui

vartojimui

2009 m. lapkričio pabaigoje

mln. Lt

%

 

 

69785

100

 

 

32897

47,1

 

 

29031

41,6

 

 

4745

6,8

 

 

20808

29,8

 

 

3632

5,2

Pokytis:

 

 

 

 

 

 

nuo 2009 m. pradžios

mln. Lt

%

 

-4002

-5,4

 

-2910

-8,1

 

-1166

-3,9

 

883

22,9

 

-100

-0,5

 

-736

-16,9

rugsėjo mėn.

mln. Lt          

%

 

-201

-0,3

 

-111

-0,3

 

-100

-0,3

 

-48

-1,0

 

1

0,0

 

-60

-1,6

spalio mėn.

mln. Lt          

%

 

65

0,1

 

-24

-0,1

 

-125

-0,4

 

-70

-1,4

 

-17

-0,1

 

-81

-2,2

lapkričio mėn.

mln. Lt          

%

 

-795

-1,1

 

-319

-1,0

 

-72

-0,3

 

-200

-4,1

 

-14

-0,1

 

-30

-0,8

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

)* centrinė + vietos + Sodra.

                      Dėl vidaus kredito mažėjimo pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie, iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų, ,,sugriežtino" skolinimą ir tokią skolinimo ,,politiką" taiko ir lyg šiol.

Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta rugsėjo mėn. bankų veikimo apžvalgoje, jau laikas vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų - įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą.

Beveik penkerius metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones ir verslą gausiai skolintis, net ne visada realiai galvojant apie skolų grąžinimą. Daugiau nei pusė (55 %) užimtųjų šalies ūkyje tapo bankų skolininkais, t. y. priklausomi nuo bankų, ką ir matome šioje lentelėje (laikotarpio pabaigoje):

Lentelė Nr. 4. (žiūrėkite po straipsniu)

 

2003

2008

2009 09

2008/2003

2009/2008

Fiziniai asmenys, tūkst. vnt.

165

776

764

4,7 k.

- 1,5 %

Jų vidutinė skola, tūkst.. Lt

14,6

36,7

36,1

2,5 k.

- 1,6 %

Juridiniai asmenys, tūkst.. vnt.

12,2

29,8

28,8

2,5 k.

- 3,4 %

Jų vidutinė skola, tūkst.. Lt

744

1356

1313

1,8 k.

- 3,2 %

Šaltinis: LBA interneto svetainė.

                      Dabar bankai ,,mokys" ir pratins savo gausius skolininkus grąžinti dosniai dalintas paskolas.

Kalbant apie spartėjantį skolų bankams grąžinimą, logiška būtų daryti prielaidą, kad, kol kas, sėkmingiausiai grąžinamos paskolos, suteiktos verslui, ir ypač tos, kurios suteiktos efektyviam verslui. Taip, skolų naštą ir priklausomumą nuo bankų įmonės jau sumažino 8,1 %, namų ūkiai - 3,9 %, ypač reikšmingai, net - 16,9 %, mažindami vartojimo įsiskolinimą. Net šalies valdžia savo skolą vietiniams bankams per paskutinis tris mėn. sugebėjo sumažinti net 318 mln. Lt ir 6,3 %. Net labai sveikintinas reiškinys.

Vidaus kreditavimo reikšmingą mažėjimą praėjusiais metais įtikinamai (nors ir netiesiogiai) parodo turto hipotekų (įkeitimų) skaičiaus mažėjimą nuo 40,9 tūkst. vnt. praėjusiais metais iki 20,1 tūkst. vnt. šiais metais, ką ir matome grafike Nr. 5:

Grafikas Nr. 5 (žiūrėkite po straipsniu)

Šaltinis: Centrinės hipotekos interneto svetainė, hipotekos registras, statistika.

Vidaus kredito likučio mažėjimas dėl skolų grąžinimo jau paveikė ir bankų retoriką, kuomet, bent kalbama apie kažkokį skolinimo liberalizavimą.

Deje, jau grėsmingai ryškėja ,,sunkių" paskolų dalies didėjimas, t. y. paskolų, suteiktų ne ekonominei veiklai dalies paskolų portfelyje padidėjimas nuo 38,4 % metų pradžioje iki 40,5 % III ketv. pabaigoje. O tai yra paskolos, kurių grąžinimui pinigus skolininkai privalo uždirbti kažkur kitur, nes, pavyzdžiui, paskolos būstui įsigyti, pinigų paskolos grąžinimui niekaip neuždirba.

O kuo toliau tuo dažniau tokių, ,,sunkių" paskolų, grąžinimas bankams kels vis daugiau konfliktinių situacijų ir su tragiškomis baigtimis. Ir ne visada vien tik bankų skolininkams. Didės bankų spaudimas jų skolininkams, skolų gražinimas virs jų išieškojimu. Ir kas garantuos ar bent prižiūrės, ar bankai skolininkų atžvilgiu visada elgsis teisėtai (nors jie yra skolinimo sutarčių autoriai, kurias skolininkai pasirašinėjo ne visada suvokdami tai, kas ten parašyta, ypač smulkiu šriftu) ir teisingai ar bent įmanomai korektiškai dažnai jau beviltiško skolininko atžvilgiu?

                      Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, lydymas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiui.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. sausio-rugsėjo mėn. bankroto procesai pradėti 1385 įmonėse, t.y. 2,1 karto daugiau įmonių nei per 2008 m. atitinkamą laikotarpį. 2009 m. III ketv. pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 2389 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 1280 įmonių, 1109 bankrutuojančių įmonių sprendimas dėl tolesnės bankroto procedūros vykdymo dar buvo nepriimtas.

 Per visą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo galiojimo laikotarpį, nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., restruktūrizavimo bylos buvo iškeltos 85 įmonėms, iš kurių 5 įmonės sėkmingai baigtos restruktūrizuoti, 30 įmonių restruktūrizavimo bylos buvo nutrauktos, iš jų 26 įmonėms iškeltos bankroto bylos. 2009 m. III ketv. pabaigoje restruktūrizavimas buvo vykdomas 50 įmonių.

 (http://www.bankrotodep.lt/Doc/2009_01_09.doc).

                      Centrinės hipotekos duomenimis, 2009 m. surašyta 121,6 tūkst. turto arešto aktų, o tai 1,6 karto daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Turto arešto aktų skaičiaus kaitą matome grafike Nr. 6:

Grafikas Nr. 6 (žiūrėkite po straipsniu)

Šaltinis: Centrinės hipotekos interneto svetainė, turto areštų registras, statistika.

                      Bankų suteiktų paskolų gražinimas bei naujų paskolų teikimo tempų lėtėjimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. O kaip yra iš tikrųjų, matome lentelėje Nr. 5:

Lentelė Nr. 5.

 

Kredito ištekliai

iš jų

kapitalas ir atsargos

rezidentų indėliai

išorės įsipareigojimai

iš jų bankams

2009 m. lapkričio pabaigoje

mln. Lt

%

 

 

86313

100

 

 

10376

12,0

 

 

38847

45,0

37090

43,0

 

 

34435

39,9

Pokytis:

 

 

 

 

 

nuo 2009 m. pradžios

mln. Lt

%

 

-515

-0,6

 

2552

32,6

 

1913

5,2

-4980

-11,8

 

-7602

-18,1

rugsėjo mėn.

mln. Lt          

%

 

377

0,5

 

247

2,8

 

-15

-0,0

145

0,4

 

136

0,4

spalio mėn.

mln. Lt          

%

 

644

0,8

 

1220

13,5

 

845

2,3

-1421

-3,6

 

-863

-2,4

lapkričio mėn.

mln. Lt          

%

 

74

0,1

 

85

0,8

 

1264

3,4

-1275

-3,3

 

-1407

-3,9

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

Taigi, per 11 š. m. mėn. įmonėms sumažinus savo skolas bankams 2,9 mlrd. Lt, namų ūkiams - dar beveik 1,2 mlrd. Lt (viso vidaus kredito mažėjimas 4,0 mlrd. Lt), didėjant įmonių ir namų ūkių indėlių bei viso plačiųjų pinigų junginiui P3 likučiams, bankų kredito ištekliai nei adekvačiai nei panašiai nepadidėjo. Priešingai, jie sumažėjo 515 mln. Lt, arba -0,6 %. Ir tai įvyko iš esmės dėl reikšmingo (- 4,9 mlrd. Lt, arba - 11,8 %) išorės lėšų  šalies bankuose (o jie sudaro net 43 % kredito išteklių) sumų sumažėjimo. Motininių bankų indėlių likučiai sumažėjo jau net 7,6 mlrd. Lt, arba 18,1 %. Ir paminėti ,,mažėjimai" kaip tik buvo reikšmingi spalio - lapkričio mėn.

Bankų kredito išteklių panaudojimo laipsnis (vidaus kredito ir kredito išteklių likučių santykis) pablogėjo nuo 85,0 % metų pradžioje iki 80,9 % dabar.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkio indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai reikšmingai didino pinigų importas bei jo didėjimas, kurį matome šioje lentelėje:

Lentelė Nr. 6.

Per laikotarpį (likučių pasikeitimas), mln. Lt

2008

2008/ 2007, +,-, %

2008 9 mėn.

2009 9 mėn.

2009/ 2008 +,-, %

Per 2004 -2009m. 9 mėn.

ES paramos lėšos einamojoje ir kapitalo sąskaitose

 

 

3643

 

-1,6

 

3209

 

 

5164

 

 

1,6 k.

 

 

18163

Privačių asmenų lėšos, gautos iš užsienio

 

2993

     1,6

2059

1689

-18,0

10984

Iš viso ,,dovanotų" lėšų

6636

    -0,2

5268

6853

30,1

29147

 

Užsienio lėšos (bendroji šalies skola), iš viso

8636

   -59,1

9360

992

-89,4

57544

- PFI (užsienio bankų pinigai)

 

8871

- 25,2

6962

 

-2787

 

x

 

34477

- kitų finansų įmonių (išskyrus PFI)

735

- 80,0

2012

-1822

x

6254

- kitos įminės ir institucijos

-540

    x

900

-1323

x

-51

valdžia (įskaitant ir paskolas su valstybės garantija)

 

-1848

x

-871

5791

x

7703

Tiesioginės užsienio investicijos

-3913

x

-1508

2629

x

20521

Iš viso pinigų importas (,,dovanoti" pinigai, užsienio lėšos, tiesioginės užsienio investicijos)

 

 

 

11359

 

-66,9

 

13120

 

 

 

10474

 

 

 

-20,2

 

 

 

107212

Šaltinis: LB interneto svetainės duomenų pagrindu.

                      Pinigų importas per 9 š. m. mėn. pasiekė beveik 10,5 mlrd. Lt, nors tai yra 20,2 % mažiau, nei pernai. Per beveik šešeris praėjusius metus pinigų importas šalies ekonomiką papildė daugiau nei 107,2 mlrd. Lt.

                      Pinigų importo dydį reikšmingai ,,palaikė" ES paramos lėšų įplaukų didėjimas: nuo metų pradžios jų gauta beveik 5,2 mlrd. Lt - 1,6 karto daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien tik per III - jį 2009 m. ketvirtį tokių lėšų gauta beveik 1,9 mlrd. Lt. Per beveik šešeris narystės ES - je metus ES paramos lėšų šalies ekonomika gavo beveik 18,2 mlrd. Lt.

Tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie tokių lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t. y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, aukštos pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)?

Pinigų importą reikšmingai gausino ir privačių asmenų pervedimai iš užsienio: šiais metais tokių lėšų gauta beveik 1,7 mlrd. Lt; vien tik III - jį ketvirtį jų pervesta 622 mln. Lt.

Reikšmingai mažėjo (vyko pinigų išėmimas) užsienio bankų bei kitų finansinių įmonių bei įmonių aplamai pinigų importas.

Ir tik valdžios skolinimasis (įskaitant ir paskolas su valstybės garantija), t. y. valdžios pinigų importas reikšmingai didėjo: per 9 š. m. mėn. + beveik 5,8 mlrd. Lt. Valdžios skola užsieniui III - jo ketv. pabaigoje jau viršijo 15,4 mlrd. Lt ir per beveik šešeris metus padidėjo per 7,7 mlrd. Lt. Prie paminėtos (15,4 mlrd. Lt) valdžios užsienio skolos dar pridėkime 4,7 mlrd. Lt valdžios skolą vietiniams bankams, tuomet bendroji valdžios skola jau viršys 20 mlrd. Lt.

Ir paskutiniu pinigų kiekio (P3) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ir šaltiniu turėtų būti įvardijamas ... masinis taupymas bei visokeriopas išlaidų mažinimas net ir mažėjant pajamoms bei uždarbiams. Vyksta reikšmingas vartojimo mažinimas, palyginti su palaidu (finansine prasme) ar net besaikiu vartojimu 2007 - 2008 metais. O tai niekaip neskatina ir neskatins ekonomikos atsigavimą bei augimą.

Pinigų kiekio ir jų pasiūlos šalies ekonomikoje didėjimas be bent adekvataus ekonomikos (BVP) augimo skatins infliaciją, nes INFLIACIJA - tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės. Juk net pats žodis ,,infliacija", lot. infletio, reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį (defletio - nupūtimas).

Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt
861630959
2010 10 05 


Kategorijos: Finansai
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Kaip tapti savarankišku investuotoju

Kaip tapti savarankišku investuotoju

Nuo ko pradėti investavimą, kokias klaidas daro pradedantys investuotojai, investavimo priemonės 

Vorenas Bafetas

Voreno Bafeto patarimai investuotojams

Investuotojas turėtų elgtis taip, lyg jam visam gyvenimui būtų duota kortelė, leidžianti padaryti tik dvidešimt sprendimų. 

Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Kaip investuoti pinigus, geriausios ir populiariausios investavimo priemonės 

Affiliate rinkodara

Tarpininkavimo (affiliate) rinkodara

Kaip uždirbti iš affiliate rinkodaros, papildomas uždarbis turinio kūrėjams 

Tinklinis marketingas

Tinklinis marketingas

Ar įmanoma panaudoti tinklinį marketingą versle, prekių pardavimas tinklinio marketingo būdu 

Mokesciu deklaracijos

Mokesčių deklaracijos

Mokesčių deklaracijų teikimas. Kokius mokesčius ir kaip privalo deklaruoti kiekviena įmonė? 

Arvydas Avulis

10 milijonieriaus Arvydo Avulio patarimų, kaip pradėti verslą

Ketinate kurti verslą? Nuosavas verslas yra jūsų svajonė? Būtinai sužinokite neįkainojamus vieno turtingiausių Lietuvos žmonių patarimus! 

buhalterinės apskaitos programa

Geriausia buhalterinės apskaitos programa

Kaip išsirinkti geriausią buhalterinės apskaitos programą, kaip pritaikyti buhelterinę programą įmonei 

Kaip įvertinti verslą

Kaip įvertinti verslą?

Įmonės ar verslo įvertinimo kriterijai, kas kelia, o kas mažina įmonės vertę? 

kaip išsaugoti verslą krizės metu

Kaip išsaugoti verslą krizės metu

Kaip elgtis krizės metu, kaip vystyti verslą per krizę, pirkėjo elgsena krizėje 

atostogu biudzetas

Kaip tinkamai planuoti atostogų biudžetą?

Atostogos - džiugus ir daugelio laukiamas metas, tačiau, pagalvojus apie pinigų kiekį reikalingą savo ar šeimos atostogų vizijoms įgyvendinti, atostogų planavimas iš malonumo greitai virsta galvos skausmu. 

© Monalyn Gracia/Corbis

Už ką vartotojas pasirengęs mokėti maksimalią pinigų sumą?

Kodėl vienus produktus galima parduoti brangiau nei tuo metu rinkoje esančius analogus. Kuo čia dėtas pasakymas "elitinis". 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 6 7 8 ... 13

Ateities g. 10, Vilnius
Telefonas: +370-5-2712220, El. paštas: info@amirtekas.lt

Savanorių pr. 123, Vilnius
Mobilus: +370-686-50520, El. paštas: info@anix.lt

Viršilų g. 11, Vilnius
Mobilus: +370-682-47414, El. paštas: info@apskaitaimonems.lt

Perkūnkiemio g. 31, Vilnius
Telefonas: +370-5-2388048, Mobilus: +370-618-41134, +370-684-40116, El. paštas: biuras@amodeliai.lt

Kalvarijų g. 143-311, Vilnius
Telefonas: +370-5-2472263

Gabijos g. 81-2, Vilnius
Mobilus: +370-682-66861 , El. paštas: info@apskaitosrumai.lt

Partizanų g. 154-37, Kaunas
Telefonas: +370 651 97756, +370-37-262550, El. paštas: as.finansai@gmail.com

Titnago g. 6, Vilnius
Telefonas: +370-5-2388825, Mobilus: +370-614-10337, +370-687-21535, El. paštas: info@apskaitostradicijos.lt

Savanorių pr. 56, Vilnius
Mobilus: +370-604-10274, +370-656-02620, El. paštas: info@apskaitosvisuma.lt

Naujoji g. 3, Alytus
Telefonas: +370-315-21033, Mobilus: +370-610-42482, El. paštas: info@asdi.lt
1 2 3 4 5 6 7 8 ... 13
1 2 3
Kompanijų produkcija
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo, audito paslaugos
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo paslaugos

Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto rea...

Turto vertinimas
Turto vertinimas

Kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimas

Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos

Finansinės apskaitos valdymas
Finansinės apskaitos valdymas

Finansinės apskaitos valdymo modulis

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos

Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...

Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas
Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas

Kreditinės-finansinės ataskaitos

Verslo konsultacijos
Verslo konsultacijos

Konsultacijos, informacija ir praktiniai patarimai

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune
Buhalterių kursai Kaune

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune, buhalterio kvalifika...

Mažųjų Bendrijų apskaita ir valdymas

MB valdymo ir apskaitos kursai. Akcija!

1 2 3