Ir vėl apie nerealaus ir beviltiško tikslo – palaikyti kainų stabilumą - sėkmingą neįgyvendinimą ...

2010-03-23 15:57   Peržiūros : 323   Spausdinti


(panašiai rašoma jau treti metai!!!)

Praėjusių metų pabaigoje LR Seimui pateiktas eilinis Lietuvos banko Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę lyg ir už 2009 metus.

Praėjusios kadencijos Seime susiklostė keista praktika, kai šalies žmonėms labai svarbus Lietuvos banko pranešimas apie jo pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą įgyvendinimą, šalyje sparčiai plintant visiems skausmingai infliacijos epidemijai, nebuvo svarstomas. Nors jam skaitytojai ir ypač - Seimo nariai, galėtų turėti ne mažai klausimų bei pastabų.

Ir šios kadencijos Seimas eilinį LB-ko pranešimą priėmė tyliai (ir abejingai?), be svarstymo ir,  juo labiau - be klausimų ar net komentarų.

Todėl kviečiu potencialius jo skaitytojus ir šalies ekonomikos raidos peripetijoms ne abejingus piliečiuspavartyti ir bent trumpai susipažinti su Lietuvos banko veikimu įgyvendinant visiems rūpimą jo pagrindinį tikslą - palaikyti kainų stabilumą - 2009 metais

O apie kainų ,,stabilumą" iškalbingai rodo kad ir vartojimo infliacijos kaita. Infliacijos epidemijos plitimas prasidėjo jau 2004 metais, kai, po 2003 m. defliacijos (- 1,1 %), vidutinė metų vartojimo infliacija pasiekė 1,2 %. O toliau - ėjimas į ,,aukštumas" (vidutinė metų, %, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu):

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

-1,1

1,2

2,7

3,7

5,7

10,9

4,5

Vizitinė metų VARTOJIMO infliacija (vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksas, VPKI) per narystės ES laiką, 2004-2009 m. (palyginta su 2003 m.), pasiekė 32,3 % (VPKI indeksas 1,323) ir padidėjo, palyginti su analogišku rodikliu per 2003/1998 m. (6,8 %) net 4,8 karto.

Ar galime džiaugtis 2009 m. sumažėjusia iki 4,5 % vartojimo infliacija, palyginus su 10,9 % 2008 m.? Jokiu būdu!!!

Visais praėjusiais metais vartojimo infliacija būdavo mažesnė už ekonomikos augimą, t. y. BVP metų prieaugį. Išskyrus tik 2008 metus, kuomet vartojimo infliacija (10,9 %) viršijo ekonomikos augimą (2,8 %). Atitinkamų indeksų santykis 7,9 % (1,109/1,028=1,079). Todėl džiaugtis praėjusių, 2009 metų, iki 4,5 % sumažėjusią vartojimo infliaciją galima būtų tik palyginus ją su ekonomikos (BVP) augimu. O jo, kaip žinoma, nebuvo, nes BVP sumažėjo net 15 % (kaitos indeksas 0,85). Todėl, palyginus VPKI indeksą (1,045) su BVP kaitos indeksu (0,85) matome, kad ir sumažėjusi praėjusių metų infliacija ekonomikos augimą (kritimą) viršijo net 23 % (1,045/0,85=1,23), t. y. žymiai daugiau, nei, analogiškai, 2008 m. (7,9 %).

O tai reiškia, kad ir sąlyginai mažesnė vartojimo infliacija 2009 m. ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra keleriopai (beveik 3 kartus !!!) skaudesnė, nei didesnė infliacija ekonomikos augimo (2008 m.) sąlygomis.

Tokiais tempais plintant infliacijai, natūraliai kyla klausimas: ar kas nors yra, turi būti kaltas ar bent atsakingas už infliacijos sutramdymą ar bent švelninimą?

Kad atsakyti į šį ir kitus klausimus reikia palyginti nedaug: įdėmiau perskaityti Lietuvos banko Įstatymo kai kuriuos straipsnius ir Lietuvos banko eilinį, 2009 metų pranešimą Lietuvos Respublikos Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Bent apie banko veiklą įgyvendinant jo pagrindinį tikslą- palaikyti kainų stabilumą.

LB Įstatymą galima rasti:

Juridiškai už kainų stabilumą šalyje atsakingas Lietuvos bankas, kaip tai numatyta LB Įstatyme:.

1. Vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutartimi, pagrindinis Lietuvos banko tikslas - palaikyti kainų stabilumą."

Čia iškyla pirmas klausimas: ką reiškia ,,kainų stabilumas"?

Stabilios kainos gali būti bent trim atvejais:

1) kainos nekinta, kainų indeksai = 0 arba svyruoja apie 0;

2) kainos stabiliai krenta; mažiausiai reali stabilios ar nuolatinės defliacijos situacija; ir

3) kainos stabilia ar nuolat kyla, ką, atrodo, jau ir turime.

Kitas klausimas: kokių kainų stabilumas palaikytinas: vartojimo prekių ir paslaugų, gamintojų ir kitų realios ekonomikos sektorių produktų kainų, pinigų kainų ir t. t.?

Deje, paminėtame LB Įstatyme tokių ,,patikslinimų" nėra. Nėra ir Seimo, kuriam LB atskaitingas šiuo klausimu, kažkokių patikslinimų, paaiškinimų ar bent pageidavimų Lietuvos bankui.

Sekantis klausimas, kylantis iš įstatyminės nuostatos ,,...palaikyti kainų stabilumą", būtų: ką gali (privalo) LB veikti, daryti ,,... įgyvendinant pagrindinį tikslą"?

Į šį klausimą atsako LB Įstatymo 7 straipsnio antra dalis:

 ,,2. Nepažeisdamas pagrindinio tikslo, ... palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominę politiką, kiek ji neprieštarauja Lietuvos banko pagrindiniam tikslui ir atitinka Europos centrinio banko ir Europos centrinių bankų sistemos tikslus."

Taigi, LB gali ,,palaikyti" ar gal net ne palaikyti LR Vyriausybės ekonominę politiką, jeigu ji kažkaip toleruoja ar net skatina infliaciją, t. y. daro kainas ,,ne stabilias''. Pavyzdžiui: ar turėtų LB palaikyti LR Vyriausybės akcizų didinimo politiką? Juk akcizų didinimas didina atitinkamų prekių kainas (daro jas ne stabiliomis), skatina infliaciją. Dar daugiau: tam tikrų prekių akcizų didinimas skatina kontrabandą, o su ja - ir šešėlinę ekonomiką bei didina pinigų kiekį, besisukanti tokiame versle ir šalies ūkyje. Gal LB galėtų ir turėtų ,,nepalaikyti" Vyriausybės deficitinio biudžeto sudarymo? Gal dar ką nors LB gali ir net privalo daryti, bent siekdamas palaikyti kainų stabilumą?

Įstatymo 8 straipsnis į paminėtus klausimus atsako dar ,,konkrečiau":

,,8 straipsnis. Lietuvos banko funkcijos ir veikla.

 Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka šias funkcijas:

1) vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;

2) formuoja ir vykdo pinigų politiką;

3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;

4) valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

5) atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūri jų veiklą, taip pat atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su kredito įstaigų veikla;

7) nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

8) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;

9) renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą."

T. y. ką bedarytų LB, viskas yra daroma vardan ,,pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą" įgyvendinimo. Ir ne šiaip, bet kaip ,,stengtis, siekti" ar dar kažkaip ,,palaikyti kainų stabilumą", o atlikti tam tikras funkcijas ,,įgyvendinant pagrindinį tikslą". Nors, skaitant visas išvardytas LB funkcijas, gan sunku įsivaizduoti kai kurių iš jų (kad ir 6,7 ar 8 tos funkcijų) atlikimo galimas sąsajas su kainų stabilumo palaikymu....

O dabar pavartykime Lietuvos banko pranešimą apie visiems svarbaus jo pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimą 2009 metais, kurį teikti LR Seimui Lietuvos banką įpareigoja LB Įstatymas:

,,52 straipsnis. Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimai apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.                     

Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę."

Pranešimo 27 psl. teigiama, kad ,,Mažėjusią bendrąją metinę infliaciją pastaraisiais mėnesiais labiausiai lėmė mažesnė grynoji metinė infliacija ir lėčiau per metus didėjusios maisto produktų, gėrimų ir tabako kainos, išskyrus liepos ir spalio mėn., kai metinė infliacija daugiausia sumažėjo kritus administruojamosioms kainoms."

Ir nieko nekalbama apie LB veiklą ar bent įtakojimą infliacijai mažėti. Infliacijos (VPKI) rodikliui mažėti (palyginus su 2008 m.) LB neturėjo jokios įtakos!!!

Infliacijos ,,aiškinimui" pasitelkta ,,grynosios" infliacijos kategorija, nepaaiškinant jos ekonominės ar socialinės prasmės. Paaiškinime nurodomas tik ,,grynosios" infliacijos matematinis algoritmas, t. y. tik tai, kad ji apskaičiuojama iš vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio išmetus maisto produktus, degalus ir tepalus bei administruojamų kainų produktus. Bet, tokio ,,matematinio" darinio skaičiavimui, iš vartojimo krepšelio išmetama būtent svarbiausioji jo dalis, kuri daugiausiai ir skausmingiausiai tuština vartotojų pinigines ir kurios pirkimo/nepirkimo pasirinkimo galimybių vartotojas turi mažiausiai. Tai kame grynosios infliacijos ,,grynumas"? Ar tame, kad vartotojai iš krepšelio ne išmestų, pramoninių prekių, pirkimus gali kuriam laikui atidėti ir tokiu būdu kažkiek įtakoti jų kainas? Bet kad VKI skaičiavimo metodika ,,nenumato" pirkimų atidėjimus, nes naudojami metiniai vartojimo krepšelio sudedamųjų dalių nekintami svoriai.

Taigi, jau ne tik ,,savaime" lėčiau brangęs maistas, tabako gaminiai, gėrimai ir t.t., bet ir net ,,grynoji" infliacija lėmė bendrąją (vartojimo) infliaciją. Tai kažkokie mistiniai aiškinimai apie tai, kaip vartojimo krepšelio sudėtinės dalys (maistas, pramoninės prekės, ,,grynoji" infliacija) lemią bendrąją, t. y. viso vartojimo krepšelio (o jį sudaro net 837 vartojimo prekės ir paslaugos reprezentantės) brangimą. Vadovaujantis tik matematine logika, akivaizdu, kad, jeigu A+B+C+ ...+Z=Q, tai Q didėjimas priklauso nuo A, B ar bet kurių kitų dėmenų kaitos. Bet toks infliacijos aiškinimas gali būti priimtinas tik su solidžiu demagogijos priedu. 

Deja, ir šiame, kaip ir visuose kituose, pranešimuose vartojimo krepšelio kad ir lėtesnis brangimas, t. y. infliacijos fenomenas aiškinamas nesiejant jo su jokiais pinigais. Lyg tai, nors ir lėčiau brangusios, prekės ir paslaugos dar ir pačios ,,parūpintų" joms įpirkti būtinus papildomus pinigus.

Dar vienas infliacijos aiškinimo mistinis elementas...

Bet, kalbant apie infliaciją, būtina kalbėti apie PINIGINĮ infliacijos epidemijos sukėlėją, t. y apie PINIGŲ pasiūlos perviršį, sukeliantį kainų didėjimą kaip balansuojanti faktorių tarp jų (PINIGŲ) pasiūlos ir prekių ir paslaugų kainų sumos. Juk visuose literatūros šaltiniuose INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas. INFLIACIJA - tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Juk net pats žodis ,,infliacija", lot. infletio, reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį (defletio - nupūtimas).

KAS atsakingas už PINIGŲ kiekį šalies ekonomikoje?

Lietuvos banko Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad:

,,1. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus;"

Pranešimo 21 psl. kalbama, kad ,,Per 2009 m. devynis mėnesius bankų sistemos paskolų portfelis Lietuvoje sumenko 6,4 procento. Įvertinę išaugusią riziką ir paklausos finansiniams ištekliams mažėjimą, bankai per metus kreditavimo įsipareigojimus sumažino beveik du kartus." (21 psl.).

Ir nieko nekalbama apie tai, kaip ,, ... kreditavimo įsipareigojimų sumažinimas beveik du kartus" paveikė pinigų kiekį ar jų pasiūlą, kaip tai galėjo paveikti vartojimo ar net pinigų infliaciją.

Gi vidutiniam metų (kad būtų palyginama su BVP už metus) plačiųjų pinigų kiekiui (P3) 2009 m. sumažėjus, palyginti su 2008 m., tik 5 %, (kaitos indeksas 0,95, o įvertinus dar ir grynųjų pinigų užsienio valiutomis įtaką - kaitos indeksas būtų 0,965), o BVP sumažėjus 15 % (kaitos indeksas 0,85), bendrąją pinigų infliaciją galima būtų matuoti net 12 - 14 %, vietoje 4,5 % VKI.

Bet ir tai - dar ne viskas.

Kaip ir visuose LB pranešimuose Seimui, ir šį kartą pinigų pasiūlos vertinimas yra ne pilnas, nes jis apribojamas tik bankų teikiamų kreditų suma bei jos kaita visiškai ignoruojant kitus skolinimosi šaltinius: ūkio subjektų (tame tarpe - ir valdžios) skolinimasis užsienyje, kitų, apart bankų, finansinių įmonių teikiamos paskolos. Tuomet šalies ekonomikos bendroji skola 2009 3K pabaigoje sudarė:

  • - finansinių korporacijų paskolos rezidentams 77,1 mlrd. Lt;
  • - jų tarpe PFI, t. y. bankų ir kredito unijų vidaus kreditas 70,4 mlrd. Lt;
  • - bendroji šalies skola užsieniui 80,6 mlrd. Lt;
  • - iš jos: valdžia 15,4
  • - kitos įmonės ir įstaigos 6,3
  • - Ekonomikos skola bruto 77,1+80,6= 157,7 mlrd. Lt
  • - Ekonomikos skola neto 110,1

t. y.: - PFI skolos užsienyje (perskolinimui šalyje) 39,9

 - kitų finansinių įmonių skolos užsienyje (perskolinimui šalyje)  7,7

Pinigų pasiūlos vertinimas bendrąją šalies ekonomikos skola (neto) yra 1,6 to didesnis, nei tik bankų vidaus kreditas. Todėl, vidutinę metų (kad būtų palyginama su BVP už metus) pinigų pasiūlą, išreikštą bendrąją šalies ekonomikos skola (neto) 2009 m. 109,6 mlrd. Lt, palyginus su analogiška pinigų pasiūla 2008 m. (108,5 mlrd. Lt), matome, kad pinigų pasiūla šalies ekonomikoje ne tik ne mažėjo (plačiųjų pinigų P3 mažėjimas 5 %), bet ir didėjo 1,0 %. O tai reiškia, kad, ekonomikos nuosmukio sąlygomis (minėtas BVP kritimas 15 %) pinigų infliacija turėtų būti matuojama net beveik 19 % (1,01/0,85=1,189).

Į tokius pinigų pasiūlos ir infliacijos vertinimus visuose LB-ko pranešimuose Seimui ir šalies visuomenei nekreipiama jokio dėmesio.

Atskiro dėmesio ir paaiškinimo reikalauja pranešimo teiginys, kad ,, Atsižvelgdami į išaugusią kredito riziką, bankai sumažino kredito pasiūlą ir sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. Įvertinę išaugusią riziką ir paklausos finansiniams ištekliams mažėjimą, bankai per metus kreditavimo įsipareigojimus sumažino beveik du kartus." (21 psl.).

Bet juk tokiu būdu, t. y. , skolinimo sugriežtinimu ir skolinimo kranų užsukimu jau nuo 2008 m. rugsėjo mėn. buvo suduotas didelis ir reikšmingas smūgis šalies ekonomikai, pagilinęs šalyje beprasidedančią ekonomikos krizę.

Kitu šalies ekonomikos krizės komplikavimo veiksniu (ir antruoju smūgiu šalies ekonomikai) buvo skolinimo LT palūkanų (naujoms paskoloms) drastiškas didinimas.

Trečiuoju smūgiu šalies ekonomikai buvo taip pat drastiškas skolinimo LT pagrindo - VILIBOR'o didinimas, dėl ko reikšmingai didėjo palūkanos jau suteiktoms paskoloms LT su kintamomis palūkanomis.

Deje, pranešime šiais klausimais paaiškinimų tiesiog nepatikta.

Kaip nepateikta jokio įtikinamo paaiškinimo priežasčių, dėl kurių ,,išaugo kredito rizika", paskatinusi ir ,,sumažinti kredito pasiūlą". Nors minimas kredito ,,rizikas" galima būtų apibūdinti bent šių rodiklių kaita:

 

2007

2008

2009

BVP (realaus) kaita, %, palyginti su ankstesniais metais

9,8

2,8

-15,0

Vartojimo infliacija (VKI), vidutinė metų, %

5,7

10,9

4,5

Šalies biudžeto deficitas, metų pabaigoje, % su tų metų realiu BVP

 

1,0

 

3,2

 

9,5

Valdžios skola užsieniui, metų pabaigoje, % su tų metų realiu BVP

 

14,6

 

11,9

 

28,2

Bendroji šalies ekonomikos skola (neto), metų pabaigoje, % su tų metų realiu BVP

 

127,7

 

137,4

 

160,0

Bankrutuojančių įmonių skaičiaus kaita (pradėta bankrotų procedūrų), %, palyginti su ankstesniais metais

 

-20,2

 

57,9

 

2,1 k.

Turto areštų skaičiaus kaita, %, palyginti su ankstesniais metais

 

-6,4

 

22,7

 

60,6

2008-aisiais metais, kurių pabaigoje ir buvo gausiai naudojamos visokių ,,rizikų" kategorijos, nieko baisaus ar labai blogo, t. y. tikrai rizikingo, lyg ir neįvyko: sulėtėjo ekonomikos augimas (bet jis dar buvo teigiamas!!!), kaip ir ankstesniais metais, didėjo vartojimo infliacija, santūriai didėjo biudžeto deficitas, bet mažėjo valdžios skola užsieniui ....

O būtent 2009-ais, po paminėtų palūkanų didinimo smūgių ir šalies ekonomikos kreditinio embargo, kaip tik ir padidėjo šalies ekonomikos raidos blogėjimas, rizikų atsiradimas bei jų didėjimas.

Pranešimo 31 psl. teigiama, kad ,, ... Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia palaikydamas fiksuotą lito kursą." Toliau „nurodoma, kad ,,Lietuvos banko pinigų politikos priemonės skirtos stabiliam lito kursui euro, bazinės valiutos, atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą." (32 psl.).

Kaip ir ankstesnių metų pranešimuose, šio pranešimo pateiktiems teiginiams iškyla bent tokie klausimai:

- ką konkrečiai daro ar bent praėjusiais metais darė ir net padarė LB-kas ,,palaikydamas" fiksuotą lito kursą? O gal LB-ko veikla ,,palaikant" (papildomai, apart Lito patikimumo įstatymo) fiksuotą lito ir bazinės valiutos kursą išsamiai parodyta žinomame sename filmuke vaikučiams apie ožiuką, kuris vienintelis iš visų miško žvėrelių neišsigando audros ir nepabėgo į mišką, bet drąsiai ir tvirtai kanopėlėmis laikė virvelę, su kuria ir buvo pririštas prie kuolelio, tikindamas nustebusius žvėris, kad tik jis juos ir gelbsti tokiu būdu laikydamas ir gelbėdamas nuo audros Žemę !!!

- apie kokias ,,pinigų politikos priemones, skirtas lito ir bazinės valiutos-euro-atžvilgiu palaikyti" nuolat kalbama visuose LB pranešimuose žinant, kad lito ir euro santykį nustato ir reguliuoja Lito patikimumo įstatymas.

,,Lito patikimumo įstatymas.  3 straipsnis.

Oficialus lito kursas. Oficialus lito kursas nustatomas parinktos bazine valiutos atžvilgiu.

Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe."

Taigi, oficialus lito kursas - 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m.
vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002,
Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais, vadovaujantis Lito patikimumo įstatymo 3 straipsniu.

Tai kaip galėjo būti praėjusiais metais (o ir kitais laikotarpiais) panaudotas net 2002 m. nustatytas ir galiojantis oficialus lito ir bazinės valiutos kursas LB pagrindiniam tikslui įgyvendinti, kuris gali būti keičiamas ,,Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą." (Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnis)?

Net nacionalinės valiutos lito kurso reguliavimas kitų (ne LT) valiutų atžvilgiu taip pat vykdomas ,,Savo pagrindiniam tikslui įgyvendinti", ką ir nustato LB Įstatymo 31 straipsnis:

,,31 straipsnis. Lito kurso reguliavimas.

Lietuvos bankas nustato lito kurso reguliavimo sistemą. Vadovaudamasis šia sistema, Lietuvos bankas nustato ir skelbia oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu."

Kaip gali būti panaudota Lietuvos banko teisė nustatyti ir skelbti oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu jo pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimui, esant fiksuotam oficialiam lito ir euro kursui?

Ką gali reikšti ,,oficialaus lito kurso nustatymas užsienio valiutų atžvilgiu", kai lito kursas euro atžvilgiu yra stabilus (K1=3,4528 lito už 1 eurą)? Juk, jeigu LT/EUR = K1, o, pavyzdžiui, PLN/EUR= K2, bet kurį nustato ne LB, bet Lenkijos nacionalinis bankas, tuomet LT/PLN turi būti = LT/EUR : PLN/EUR, t. y.K1:K2 (Kx bet kurios kitos šalies x) ir ne kitaip? O gal LB gali tai daryti kažkaip kitaip? Juk p. R. Šarkinas dar 2008 m. gegužės mėn. teigė, kad ,,Ne kartą esame sakę, kad Lietuvos bankas turi nedaug priemonių siekti kainų stabilumo. Turime vienintelę priemonę - palaikyti valiutų stabilumą, tai sėkmingai ir darome" (Verslo žinių" priedas ,,Bankai ir draudimas", 2008.05.05).

Tuomet ar gali LR Įstatymo vykdytojas (kad ir LB) savavališkai keisti Įstatymo reguliavimo objektą - ,,kainų stabilumą" - į kažką kitą, net nuo jo veikimo ar neveikimo visiškai nepriklausantį, - į ,,valiutų stabilumą"? Ar gali tas pats LR Įstatymo vykdytojas savavališkai atidėti LR Įstatymo vykdymą teigdamas (po penkerių įstatymo galiojimo ir nevykdymo metų), kad ,,...įstatyme užrašytas tikslas pritaikytas ne tik šiai dienai, bet ilgesniam laikotarpiui, dirbant Europos centrinio banko sistemoje."(ten pat)?

Ar galima teigti, kad Lietuvos banko pranešimuose nuo 2004 m., kasmet po du kartus, rašoma apie neegzistuojančią ,,veiklą" (,,dalyvavimas" VKM II), kuri jokiais būdais nesusieta su pagrindinio tikslo įgyvendinimu?

Ar galima teigti, kad ,,...lito kurso reguliavimo sistema..." iš esmės yra vieno - dalybos - veiksmo procedūra, bet apie kurią pakiliai ir nuolat rašoma LR Seimui teikiamuose pranešimuose?

Galimos išvados:

LB savo eiliniame Pranešime LR Seimui nieko nepraneša apie bent kokius praktinius veiksmus, parodančius bandymus, siekius pagrindinio tikslo įgyvendinimui ir dėka tokio veikimo pasiektus rezultatus.

Dar daugiau, Pranešime nurodomos pinigų politikos priemonės, kuriomis LB nepasinaudojo, siekdamas įgyvendinti pagrindinį tikslą.

Pranešime infliacijos reiškinys ir fenomenas pateikiamas neteisingai nurodant tikrąją jo esmę bei realias priežastis. Gal todėl, dėl klaidingo reiškinio supratimo, ir jo šalinimo priemonės netaikomos arba jos taikomos tik blogio pasekmėms švelninti ir todėl yra ne veiksmingos.

LR Seimui LB pateiktame Pranešime nurodyti duomenys rodo, kad, kaip ir ankstesniais (nuo 2004 m.), metais, LB pagrindinis tikslas ne įgyvendintas. LB nevykdo LB įstatymo reikalavimų apie pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimą. Tuo sudarydamas INSTITUCINIO TEISINIO NIHILIZMO precedentą.

LB turi prisiimti atsakomybę:

  • už neveiksnumą (nuo 2004 m, infliacijos spartėjimo pradžios) įgyvendinant jo pagrindinį tikslą: palaikyti kainų stabilumą;
  • už precedento neturintį INSTITUCINĮ LR Įstatymo (LB Įstatymo 7, 8 ir 31 str.) nevykdymą;
  • už neveikimą ir neveiksnumą tobulinant LB įstatymą, jei LB, praėjus daugiau nei penkeriems metams po Įstatymo įsigaliojimo, teigia, kad LB Įstatymo nuostatos palaikyti kainų stabilumą yra ne realios ar net klaidingos;
  • už ne realias ataskaitas (pranešimus) LR Seimui ir visuomenei apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, kurių duomenys rodė, kad pagrindinis tikslas nuo 2004 m. niekada nebuvo įgyvendinamas.

O gal yra pagrindo teigti, kad Lietuvos bankas, nevykdydamas LB Įstatymo nuostatų palaikyti kainų stabilumą, toleravo vartojimo infliacijos ryškaus augumo 2005 - 2006 metais tendencijas, kurios ir buvo esmine priežastimi euro neįvedimui nuo 2007 m.?

Bet ar tik Lietuvos bankas kaltas dėl to, kad nevykdomas šalies Įstatymas ,,palaikyti kainų stabilumą"?

Tikriausiai NE.

Dėl to, kad nevykdomos LB Įstatymo nuostatos palaikyti kainų stabilumą kalta ir Lietuvos banko APLINKA:

  • Lietuvos Respublikos Seimas (senasis ir jau naujasis), jo Finansų ir biudžeto, Ekonomikos komitetai bei jų biurai, seimo narių - komitetų narių padėjėjai bei patarėjai, visa Seimo opozicija, LB steigėjas ir institucija, kuriai LB atskaitingas, už tai, kad:

a) priėmė abejotinos kokybės ir realumo LB Įstatymo nuostatas apie LB pagrindinį tikslą;

b) neskaito ir nesvarsto LB Pranešimus LR Seimui siekiant išsiaiškinti realius LB pasiekimus įgyvendinant pagrindinį tikslą - palaikyti kainų stabilumą bei jo esmės atitikimo LB Įstatymo reikalavimams;

c) nerengė, neformulavo ir LB neteikė jokių papildomų pageidavimų ar reikalavimų dėl   LB Pranešimo turinio bei išsamumo gerinimo.

  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra (naujieji Prezidentės patarėjai ekonomikos klausimais), parenkanti ir teikianti LR Seimui tvirtinti LB Valdybos pirmininko kandidatūrą, skirianti valdybos pirmininko pavaduotojus bei valdybos narius, už tai, kad nevertino LB Pranešimo Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą realumo ir atitikimo Įstatymo nuostatų reikalavimams;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė (buvusi ir esamoji) (Premjero patarėjai ekonomikos ir finansų klausimais, kiti specialistai), atsakinga už šalies ekonomikos raidos tendencijas, už tai, kad nevertino LB Pranešimo Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą realumo ir atitikimo Įstatymo nuostatų reikalavimams;
  • Lietuvos Respublikos visuomenė, mokslo, verslo atstovai, už tai, kad, neskaitydami LB Pranešimo Seimui, kuris LB interneto svetainėje skelbiamas pateikimo Seimui dieną, dalino ir dalina LB nepagrįstai aukštus pasitikėjimo reitingų vertinimus, praktiškai nesigilindami į LB veiksmų realumą ginant VISŲ Lietuvos piliečių pinigus nuo nuvertėjimo. Aukšti pasitikėjimo LB veikla vertinimai yra tyrimų klaidos ir neturi tam pakankamo pagrindo.

Bet ar aplamai įmanomas kainų stabilumas?

Kaip teigia p. Liudvikas von Mises, garsus Austrų kilmės, (1881-1973 m.), labiausiai sistemiškai mąstęs, ekonomistas, sukūręs paskutinę ekonomikos istorijoje traktato žanro ekonomikos teoriją,

,,Stabilizacijos (kainų) idėja yra visų klaidų produktas.

Stabilumas, kurio siekiama įvairiose stabilizavimo programose, - be jokio turinio ir prieštaringa sąvoka. Žmogui įgimtas polinkis veiklai, t. y. savo gyvenimo sąlygų gerinimui. Su kiekviena akimirka žmogus kinta ir, kartu su juo, kinta ir jo įverčiai bei vertinimai, norai (lūkesčiai) ir veiksmai. Veiklos karalystėje nėra nieko pastovesnio, kaip pokyčiai, kaita.

Žmonių veikla gimdo (sukelia) pokyčius. Kadangi egzistuoja žmonių veikla, todėl stabilumo nėra, bet yra ne nutrūkstantys pokyčiai. Istoriniai procesai yra nuoseklūs pokyčiai. Žmogus negali jų sustabdyti ir tapti priežastimi stabilumo, kuriame istorija sustingtu pauzėje. Žmogaus prigimtyje yra siekis kovoti už pagerinimus, generuoti naujas idėjas bei, jas įgyvendinant, reformuoti gyvenimo sąlyga)".

(Ludwig von Mises, HUMAN ACTION, A Treatise On Economics (ContemporaryBooks. Inc Chicago).

Liudvikas von Mises, ŽMOGIŠKOJI VEIKLA, EKONOMIKOS TEORIJOS TRAKTATAS, Maskva, Ekonomika, 2000; 207 ir 211 pusl.)

Todėl Lietuvos banko Įstatymo nuostata apie LB pagrindinį tikslą - palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimą, laikytina NEREALIA. Tai Įstatymo kūrėjų (Lietuvos banko) ir leidėjo KLAIDA. Ir ją būtina kuo greičiau pašalinti. Kartu iš Įstatymo pašalinant ir kitas klaidingas bei ne realias nuostatas.

Lietuvos bankas, rengdamas LB Įstatymo projekto nuostatas apie pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinimą, neįvertino turimų priemonių tam tikslui pasiekti realumą ir pernelyg ,,susitapatino" su Europos Centriniu banku (ECB) ar bent jo Lietuvos filialo statusu. Jei jos (nuostatos) į Įstatymo projektą įrašytos ECB ,,iniciatyva", tai kodėl tokios nuostatos ,,iniciatorius" niekaip nepadeda tokio svarbaus Lietuvos žmonėms (ir pensininkams) LB pagrindinio tikslo - palaikyti kainų stabilumą - įgyvendinti?

Įstatymo projekto rengimo metu infliacijos padangėje dar buvo tik mėlynas dangus ir LB analitikai net neįžvelgė būsimo didžiulio pinigų importo bei jo infliacinių pasekmių.

Valiutų valdybos PINIGŲ politikos modelis neapsaugo nuo PINIGŲ importo ir neribotos jų emisijos Lietuvos bankui vykdant mechaninės valiutų keityklos funkciją ,,neribotai keičiant eurus į litus".

Ar turi bent kokią prasmę Lietuvos banko eilinis ir tradicinio turinio, jau atnaujintam ir naujajam LR Seimui Pranešimas už 2009 metus apie ne realaus ar net beviltiško pagrindinio tikslo ,,įgyvendinimą" toliau augant vartojimo infliacijai ir pinigų nuvertėjimui?

Ir kodėl niekas iš naujos kadencijos Seimo narių ir minėtos Lietuvos banko (atnaujintos) APLINKOS neskaito ir nesvarsto LB Įstatymo reikalavimų palaikyti kainų stabilumą ir LB Pranešimą apie tokių įstatyminių nuostatų ,,įgyvendinimą"?

 Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas.
vtruksinas@cablenet.lt
861630959


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Kaip tapti savarankišku investuotoju

Kaip tapti savarankišku investuotoju

Nuo ko pradėti investavimą, kokias klaidas daro pradedantys investuotojai, investavimo priemonės 

Vorenas Bafetas

Voreno Bafeto patarimai investuotojams

Investuotojas turėtų elgtis taip, lyg jam visam gyvenimui būtų duota kortelė, leidžianti padaryti tik dvidešimt sprendimų. 

Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Kaip investuoti pinigus, geriausios ir populiariausios investavimo priemonės 

Affiliate rinkodara

Tarpininkavimo (affiliate) rinkodara

Kaip uždirbti iš affiliate rinkodaros, papildomas uždarbis turinio kūrėjams 

Tinklinis marketingas

Tinklinis marketingas

Ar įmanoma panaudoti tinklinį marketingą versle, prekių pardavimas tinklinio marketingo būdu 

Mokesciu deklaracijos

Mokesčių deklaracijos

Mokesčių deklaracijų teikimas. Kokius mokesčius ir kaip privalo deklaruoti kiekviena įmonė? 

Arvydas Avulis

10 milijonieriaus Arvydo Avulio patarimų, kaip pradėti verslą

Ketinate kurti verslą? Nuosavas verslas yra jūsų svajonė? Būtinai sužinokite neįkainojamus vieno turtingiausių Lietuvos žmonių patarimus! 

buhalterinės apskaitos programa

Geriausia buhalterinės apskaitos programa

Kaip išsirinkti geriausią buhalterinės apskaitos programą, kaip pritaikyti buhelterinę programą įmonei 

Kaip įvertinti verslą

Kaip įvertinti verslą?

Įmonės ar verslo įvertinimo kriterijai, kas kelia, o kas mažina įmonės vertę? 

kaip išsaugoti verslą krizės metu

Kaip išsaugoti verslą krizės metu

Kaip elgtis krizės metu, kaip vystyti verslą per krizę, pirkėjo elgsena krizėje 

atostogu biudzetas

Kaip tinkamai planuoti atostogų biudžetą?

Atostogos - džiugus ir daugelio laukiamas metas, tačiau, pagalvojus apie pinigų kiekį reikalingą savo ar šeimos atostogų vizijoms įgyvendinti, atostogų planavimas iš malonumo greitai virsta galvos skausmu. 

© Monalyn Gracia/Corbis

Už ką vartotojas pasirengęs mokėti maksimalią pinigų sumą?

Kodėl vienus produktus galima parduoti brangiau nei tuo metu rinkoje esančius analogus. Kuo čia dėtas pasakymas "elitinis". 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Alytaus r.


1 2 3
Kompanijų produkcija
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo, audito paslaugos
Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto vertinimo paslaugos

Žalų administravimo, turto vertinimo, sugadinto turto rea...

Turto vertinimas
Turto vertinimas

Kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimas

Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos

Finansinės apskaitos valdymas
Finansinės apskaitos valdymas

Finansinės apskaitos valdymo modulis

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos

Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...

Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas
Kreditinės-finansinės ataskaitos užsakymas

Kreditinės-finansinės ataskaitos

Verslo konsultacijos
Verslo konsultacijos

Konsultacijos, informacija ir praktiniai patarimai

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune
Buhalterių kursai Kaune

Buhalterinės apskaitos kursai Kaune, buhalterio kvalifika...

Mažųjų Bendrijų apskaita ir valdymas

MB valdymo ir apskaitos kursai. Akcija!

1 2 3