Prekių (paslaugų) tinklo plėtra

Verslininkų ketinimai praplėsti savo prekių/paslaugų veiklos teritoriją už Lietuvos ribų, visų pirma, prasideda nuo svarstymų - kokiu būdu įmonei žengti į užsienio rinką. Ar įsteigti naują juridinį asmenį (atstovybę) užsienio šalyje ar parduoti/pirkti prekes per tarpininkus (atstovus ar kitais pagrindais sudarytas bendradarbiavimo sutartis). Lemiamą reikšmę, šiame procese, vaidina kaštai (išlaidos), kurie bus patiriami plečiant verslą į užsienį. Steigti naują juridinį asmenį ar atstovybę, kuris būtų atsakingas už užsienio šalyje platinamas Lietuvos įmonės prekes (paslaugas), finansiškai reikalaujantis didelių išlaidų variantas. Nereikėtų pamiršti, kad, išlaikyti užsienio šalyje naują įmonę su visu personalu, visomis ūkio išlaidomis ir toje valstybėje numatomais mokesčiais, gali nedaugelis verslo atstovų. Be to, verslininkai ne tik atėjus blogiems, bet ir geriems laikams vis dažniau ieško būdų kaip mažinti padidėjusias ir susidariusias išlaidas išlaikant personalą ar mažinant ūkines išlaidas. Kadangi mokesčių našta, susijusi su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu užsienyje, tampa vis didesne našta verslininkams ir Lietuvoje, todėl atkreipsiu dėmesį, kokiais būdais, išvengiant juridinio asmens steigimo, galima būtų platinti įmonės prekes (paslaugas) už Lietuvos ribų ir kokie ypatumai (teigiami eigiami) būdingi tokiam bendradarbiavimui per atstovus. Dažniausiai taikomi tokie civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusijusiu juridiniu asmeniu, o tik sutarčių pagalba:

• Distribucija;
• Agentavimas (komercinis atstovavimas);
• Komisas.

Distribucija

Distribucinė sutartis yra viena iš palankiausių sutarčių siekiant išplėtoti savo prekes (paslaugas) ne tik savo veiklos teritorijoje, bet ir užsienio rinkose. Kadangi, šia sutartimi distributorius įsipareigoja savo vardu ir lėšomis pirkti iš gamintojo (tiekėjo) prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams. Taigi, distribucinės sutarties pagalba gamintojo (tiekėjo) prekės pasiekia galutinius vartotojus tiesiogiai arba per kitus distributorius. Distributorius, šiuo atveju, yra nepriklausanti įmonė, savo vardu ir lėšomis perkanti prekes iš gamintojo ar kito distributoriaus ir perparduodanti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams. Tokiu būdu platinamos prekės sparčiai išplečia gamintojo prekybos tinklą, distributoriaus pagalba. Pats žodis distribucija reiškia - paskirstymą.

Sudarant distribucinę sutartį svarbu pažymėti, kad:

- distribucijos sutartį gali sudaryti tik įmonės (verslininkai);

- distribucijos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas, sutartį daro negaliojančia.

Distribucinę sutartį galima sudaryti tam tikram terminui arba ji gali būti neterminuota. Neterminuotą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti prieš terminą apie tai raštu informavusi kitą sutartoes šalį prieš 3 mėnesius iki sutarties nutraukimo termino. Sutartyje gali būti numatytas ir ilgesnis įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas. Jei nutraukiama terminuota sutartis anksčiau nustatytos datos ar aplinkybių, tuomet distributorius turi teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo už likusį sutarties galiojimo terminą, jeigu sutartis nutraukiama dėl gamintojo kaltės.

Sudarant sutartį, svarbu nepamiršti apibrėžti, kokios rūšies pasirašoma distribucinė sutartis: 1) išimtinė; 2) pasirinktinė. Distribucinės sutarties rūšies nurodymas apibrėžia distributoriaus veiksmų laisvę parduodant prekes (paslaugas) rinkoje. Išimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje arba konkrečiai distributoriui išimtinai paskirtai pirkėjų grupei. Išimtinėje sutartyje gali būti numatytos ir tokios sąlygos distributoriui, kurios draustų jam, pavyzdžiui: negaminti prekių, kurios konkuruoja su gamintojo prekėmis; pirkti prekes tik iš gamintojo; ir pan. Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus.

Taigi, apibendrinus distribucijos sutartį, galima būtų sakyti, kad gamintojui, dirbant su distribucine kompanija, galima sumažinti gamintojo kaštus tokiose srityse kaip darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, prekių saugojimas ir sandėliavimas, prekių paskirstymas rinkai ir pan.

Tačiau abiems distribucijos sutarties šalims, derantis dėl sąlygų, svarbu atkreipti dėmesį į LR Konkurencijos teisės nustatytus apribojimus. Tokiose srityse, kaip prekių platinimo teritorijos nustatymas, platinamų prekių kainos nustatymas, draudimas gaminti tokias pačias prekes ir pan.

Agentavimas (komercinis atstovavimas)

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla - nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam (verslininkui) sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Prekybos agentu gali būti tiek fizinis tiek juridinis asmuo. Svarbu pažymėti, kad LR CK 2.153 str. Įpareigoja prekybos agentą apsidrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. LR CK 2.154 str. leidžia sudaryti tiek žodinę tiek rašytinę komercinio atstovavimo sutartį. Tačiau, tik sudarius rašytinę sutartį sutarties šalims galios tokios sąlygos kaip:

1) agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimas arba visiškas jos netaikymas;

2) draudimas konkuruoti nutraukus sutartį;

3) sutarties nutraukimo sąlygos;

4) išimtinės prekybos agento teisės;

5)prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo.

Nors prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus, tačiau atstovaujamasis sutartyje gali numatyti, kad keisti sutarčių sąlygas su trečiaisiais asmenimis, agentas gali tik tuomet, jei tai aptarta agentavimo sutartyje ir agentas turi atstovaujamojo įgaliojimą sudaryti ir pasirašyti įvairius dokumentus. Jei ši sąlyga nenumatyta agentavimo sutartyje, laikoma, kad agentui pasirašinėti dokumentus atstovaujamojo vardu nėra leidžiama. Tokiu atveju, agentas dažniausiai užsiima tik klientų atstovaujamajam paieška.

Svarbu: kai prekybos agentas atstovaujamojo vardu sudaro sutartį, kurios sudaryti jis neturėjo teisės ar, kai prekybos agentas viršija jam suteiktas teises, o kita sandorio šalis apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti, pripažįstama, kad atstovaujamasis tokią sutartį patvirtino, jeigu šis nedelsdamas po to, kai apie tokią sutartį sužinojo iš prekybos agento ar trečiojo asmens, nepareiškė trečiajam asmeniui, kad sutarčiai nepritaria. Šioje vietoje, agentavimo sutartis, turi vieną minusą t.y. atsakomybė už sutarčių vykdymą ir nevykdymą prisiima tik atstovaujamasis (verslininkas).

Agentavimo sutartis, taip pat gali būti sudaryta apibrėžtam ar neapibrėžtam terminui. Agentavimo sutarties nutraukimo sąlygas reglamentuoja LR CK 2.165-2.166 str. nuostatos.

Agentavimo sutartį ketinant sudaryti, svarbu atkreipti dėmesį į specifinį šios sutarties atlygintinumą ir jo sąlygas:

- Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams;

- Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti papildomą atlyginimą. Šalių susitarimas panaikinti tokią prekybos agento teisę negalioja. Teisė į papildomą atlyginimą atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo;

- Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkrečia pinigų suma arba sudaryto sandorio vertės;

- Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti avansą. Avansas negali būti mažesnis kaip keturiasdešimt procentų atlyginimo ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki paskutinės kito po sutarties sudarymo mėnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas;

- Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus;

- Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtos papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesčiai ir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agento savarankiškos veiklos išlaidas;

- Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės dienos. Šalys rašytine sutartimi gali pratęsti atsiskaitymo terminą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

Kaip matoma iš šių sąlygų, daugelis prekybos agento atlyginimo klausimai yra išsprendžiami laikantis imperatyvių LR CK normų, kurios gina prekybos atstovo teisę gauti atlyginimą tam tikromis sąlygomis ir tvarka. Šių LR CK nustatytų imperatyvių normų šalys sutartimi negali pakeisti.

Sudarant agentavimo sutartį, svarbu nepamiršti, kad sutartyje esančios sąlygos, tokios kaip draudimas agentui konkuruoti, sudaryti sutartis tik tam tikroje teritorijoje ar tik tam tikrai vartotojų grupei ir pan., negali pažeisti konkurencinės teisės normų.

Apibendrinant, reikėtų dar kartą pabrėžti, kad atstovaujamasis agentui turi išmokėti ne tik atlyginimą, bet ir padengti agento ūkines ir kitas išlaidas susijusias su atstovaujamojo interesų įgyvendinimu tretiesiems asmenims. Tokios išlaidos agentui gali būti apmokamos už faktiškai patirtas išlaidas kas mėnesį arba mokama fiksuota suma kas mėnesį, kuria agentas pasidengia savo patirtas išlaidas. Tačiau, nežiūrint į specifines šios sutarties atlygintinumo sąlygas, agentavimo sutartis yra patraukli tuo, kad atstovaujamajam atstovauja pvz.; užsienio rinkoje asmuo, kuris pažįsta tą rinką ir jos papročius.

Svarbu: parktikoje pasitaiko atvejų, kai verslininkai klaidingai supranta komercinio atstovavimo šalis t.y. agentavimo sutarties šalimis negali būti atstovaujamojo (įmonės) organai, partneriai, atstovybės, filialai ir pan.

Komisas

Komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies - komitento (verslininko) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis. Prisiimtą pavedimą komisionierius privalo įvykdyti naudingiausiomis komitentui sąlygomis pagal komitento nurodymus, o jei jų nėra, - pagal įprastus verslo papročius bei dalykinės praktikos reikalavimus. Svarbu: pagal sandorį, komisionieriaus sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas (verslininkas) buvo nurodytas trečiajam asmeniui arba vykdant sandorį turėjo tiesioginių santykių su trečiuoju asmeniu.

Komisionieriumi gali būti tiek fizinis tiek juridinis asmuo. Tačiau, jeigu komiso sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), komiso sutartyje gali būti numatytos tik tokios konkurenciją ribojančios sąlygos, kurių nedraudžia konkurencijos teisė (nustatant komisienieriaus veiklos teritoriją ir pan.).

Komisionierius neatsako komitentui (verslininkui) už trečiojo asmens neįvykdytą sandorį, sudarytą komitento lėšomis, išskyrus atvejus, kai komisionierius laidavo, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, arba neparodė būtino apdairumo pasirinkdamas trečiąjį asmenį, kaip sandorio šalį. Komisionierius, siekdamas įvykdyti komiso sutartį, turi teisę sudaryti subkomiso sutartį su kitu asmeniu, tačiau tokiu atveju atsakingu už subkomisionieriaus veiksmus prieš komitentą (verslininką) lieka komisionierius. Komitentas sutartyje gali numatyti, kad draudžia komisionieriui veikti su subkomisionieriais.

Komitentas komisionieriui moka komisinį atlyginimą už atliktus pavedimus. Visų kitų išlaidų kompensavimas komisionieriui yra privalomas komitentui tik tuomet, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Svarbi LR CK įtvirtinta sąlyga dėl daiktų nuosavybės teisės t.y. daiktai, kuriuos komisionierius gauna iš komitento (verslininko) arba įgyja komitento lėšomis, yra komitento (verslininko) nuosavybė nuo perdavimo momento. Ši sąlyga tampa labai svarbiu komitento garantu, tuomet kai komisionieriui iškeliama bankroto byla ar nukreipiamas išieškojimas į komisionieriaus turtą, kuriam remiantis minėta sąlyga, nepriklauso komitento daiktai.

----------------------------

LR CK numato nemažai būdų, kurių pagalba verslininkai gali plėtoti ir vykdyti civilinius santykius remiantis ne tik steigdami juridinius asmenis, bet ir įvairių civilinių sutarčių pagalba. Ilgalaikės sutartys, net ir tarp nesusijusių juridinių asmenų, dažnai perauga į patikimus santykius, kurie sėkmingai naudojami juridinių asmenų prekiųpaslaugų plėtrai įgyvendinti. Kitas svarbus dalykas, kad sutarčių pagalba verslininkai gali sumažinti, kai kuriuos su prekių (paslaugų )platinimu susijusius kaštus ir sparčiau plėsti prekiųpaslaugų tinklą ne tik LR teritorijoje, bet ir užsienio rinkose.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt, www.teisine-nuomone.lt

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.

Corbis nuotr.