Politinė reklama

Politinė reklama yra viena iš įdomiausių sričių reklamoje. Deja, dažniausiai Lietuvoje tenka nusivilti rinkimų kampanijose naudojamomis priemonėmis ir formatais. Gal ir dėl to, kad jau senokai rinkimų kampanijose nenori dalyvauti stiprios reklamos ir media agentūros, kurios ir valdo moderniausius reklamos būdus bei formatus. Joms įkyrėjo po rinkimų "išsimušinėti" pinigus ir valytis užtiškusį purvą. Ne išimtis buvo ir paskutiniai rinkimai. Konkuruojama buvo reklamos kiekias, bet ne turiniu. Finansiniai autsaideriai bandė nukonkuruoti tuose pat formatuose mažesniais biudžetais tuos, kas turėjo žymiai didesnius biudžetus. Tačiau nelabai pakonkuruosi su kažkieno dovanotomis dotacijomis. Nors, reikia pažymėti, kad Darbo partija ne tik taškė pinigus, bet išsiskyrė ir kūrybiniais sprendimais. Kas aiškiai atsiliepė ir rinkimų rezultatams, kuriuose ši partija laimėjo neįtikėtinai daug mandatų.

Pagrindiniai veiksniai lemiantys sėkmę rinkimuose

Rinkimuose Top of Mind išlieka pagrindiniu veiksniu. Ne visada jis pasiekiamas metant didelius pinigus. Įsimintina žinutė, įsidėmėjimo didinimo technikos leidžia su mažesniu biudžetu pasiekti geresnius žinomumo rezultatus. Dar 1998 metais teko planuoti V. Adamkaus televizinę kampaniją. Konkurentai turėjo apie tris kartus didesnį biudžetą. Tačiau, panaudojus kelias tiems laikams modernias įsidėmėjimo didinimo technikas, V. Adamkaus televizinės reklamos atpažinimą pavyko pasiekti panašią su konkurento.

Dabar yra sukaupta gerokai daugiau žinių apie rinkėjo elgseną. Internetas leidžia itin tiksliai įvertinti, kas ir prieš kiek laiko renkasi savo kandidatą. Galima tiksliai numatyti reklamą konkrečios apygardos rinkėjui.

Politinės reklaminės kampanijos planavimas

Politinė reklamos kampanija susideda iš dviejų etapų. Tai įtaka aktyviems, mąstantiems rinkėjams gerokai prieš rinkimus. Ši grupė vėliau turi didelę įtaką kitų dalyvaujančių rinkimuose nuomonei. Savaitę prieš rinkimus papildoma reklama skiriama mažai turiniu besidominčiai ir jį nagrinėjančiai rinkėjų grupei.

Rinkėjų priešrinkiminis ir rinkimų aktyvumas per Seimo 2020 rinkimus, Google Analytics Search Console duomenys.

Nagrinėti 75 turinio vienetai, kurie buvo randami su 600+ skirtingomis raktinėmis frazėmis. Nors kiekiu nepalyginami su vrk.lt duomenimis, kurie būtų neįkainojami tiek politinėms kampanijoms, tiek rinkiminei sistemai tobulinti.

Kaip matome iš grafiko, pagrindinis susidomėjimas buvo paskutinę savaitę prieš antrąjį turą. Planuojant pagal šį grafiką atrodytų, kad reklaminei kampanijai pakanka stipraus impulso paskutinę savaitę. Tačiau nagrinėjant giliau atsiranda kai kurių niuansų.

Ankstyvuoju periodu matomos aukštesnį rinkėjų išprusimą išduodančios raktinės frazės. Reiškia, anksčiau ima domėtis politiškai išprususi visuomenės dalis. Tikėtina, kad tai apie 5 - 15 procentų rinkėjų. Šie žmonės turės didelę įtaką likusiems 85 - 95 procentams rinkėjų. Juos galima įvardinti kaip mini influencerius ir įtaka jiems turėtų būti daroma gerokai prieš rinkimus. Taip pat jiems turi būti pateikiama aukštesnės kokybės agitacinė medžiaga.

Paskutinėmis dienomis išauga politinį neišprusimą išduodančios raktinės frazės. Ieško apylinkių, kaip balsuoti. Jiems turėtų būti skiriama kitokia reklama.

Politinės interneto reklamos lokalizavimas

Aiškėja, kad interneto reklamoje probleminė dalis buvo žinių trūkumas, kaip lokalizuoti reklamą. Facebookas gali suskirstyti rinkėjus pagal miestus, tačiau sunkumai kyla su didžiųjų miestų apygardomis. Gana įkyroka Darbo partijos reklama išlįsdavo visai ne su mano apygardos kandidatu. "Nepagavo" taip pat ir kitų partijų kandidatai. Fantazijos trūkumas nuvedė prie brangių, tačiau lokalizuotų lauko reklamos formatų naudojimo.
Tuo tarpu kiek pagalvojus, reklamą lokalizuoti galima ir internete. Galbūt vienam kandidatui ar partijai tai supratus nebūtų susiklosčiusi tokia situacija kaip Utenoje. Rinkimuose dažnai šimtas kitas ar net dešimtis nulemia laimėjimą. Kažkodėl visai nesimatė politinės reklamos google ADS skelbimuose. Draudė? Kiek radau Google nuostatuose, politinė reklama nedraudžiama, tik turi būti žymima. Neįvertinta kaip efektyvi - tuomet kaip galima tikėtis iš tokių politikų skaitmeninio šalies proveržio?

Lietuvoje yra apie 2,45 mln. rinkėjų, tačiau realiai balsuoti ateina pusė jų. Tai yra, kiekviena apygarda tai ne 30 000, bet 15 000 rinkėjų. Kiek išsamiau panagrinėjau Utenos apygardą, kur pirmajame ture balsavo 15 809 rinkėjai.

Debatai per LRT, 1 turas - debatus internete peržiūrėjo 2333 žmonės. Arba 14,7 procento aktyvių rinkėjų. Panašus susidomėjimas ir kitose apygardose. 2 turas - 373. Panašiai ir kitur, išskyrus Gargždus. Čia dėmesį, matyt, labai traukė P. Gražulis, ir ne tik vietinės apygardos rinkėjų.

Iš šių duomenų galima išskaičiuoti, kad apytiksliai 7000 - 8000 žmonių kiekvienoje apygardoje debatų ieškojo per Google paiešką.

Viskas.lt portale Utenos apygardos kandidatus peržiūrėjo 1450 žmonių, arba 10 procentų aktyvių rinkėjų. Google pagal šitos grupės frazes informacijos apie kandidatus ieškojo 7000-8000 žmonių.

Dar kelias raktinių frazių grupes peržiūrėjus galima teigti, kad per google informacijos ieškojo apie 60- 80 procentų rinkėjų ten apsilankydami 4- 5 kartus. Daug rinkėjų į google nukreipia vrk.lt tinklapis dėl gana painios paieškos struktūros. Google tampa įrankiu surasti informaciją vrk.lt tinklapyje.

Panaudojus maksimalų kiekį formatų Google paieškoje, savo apygardoje kandidatas gali pasiekti apie 40 - 50 procentų reach'ą. 2020 metais rinkėjas galėjo būti pasiektas už 0,1 - 0,3 euro. Naujesni reklamos įrankiai leistų konkretų apygardos rinkėją pasiekti 30 - 50 kartų itin nedidinant biudžeto. Tai visai priimtinos sumos netgi mažą biudžetą turintiems kandidatams. Ir visai tikėtina, kad tai gali tapti rinkimų rezultatą nusveriančiu veiksniu.