Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

2009-04-06 08:51   Peržiūros : 9   Spausdinti


Žemutinės Saksonijos Ministras Pirmininkas Christianas Wulffas interviu LTV laidai „Savaitė" sakė, jog ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. Taip pat, politiko nuomone, reikia investuoti į mūsų šalių ateitį: plėsti susisiekimo kelius, investuoti į mokslinių tyrimų institucijas, aukštąsias mokyklas.

Ar ši globali ekonominė ir finansinė krizė iš esmės pakeis kapitalizmo pagrindus?

Esu įsitikinęs, kad finansų rinkoms reikia aiškesnių eismo taisyklių, kurių turi laikytis visi jų dalyviai ir kaip jos turi veikti. Londone šioje srityje dabar daug ką turi padaryti pasaulio bendruomenė - Didysis dvidešimtukas. Vėl reikia stipresnės moralės, etikos, atsakingo elgesio, pasitikėjimo, ir ne tik tarp bankų. Jei to nebus padaryta, kils naujų krizių, naujų sunkumų. Taigi šioje srityje yra daug darbo.

Ar verslininkai gali būti moralesni?

Liudvikas Erhardas, vienas iš socialinės rinkos ekonomikos pradininkų, visuomet kalbėjo apie tai, kad rinkos ekonomiką sudaro ir socialiniai elementai: socialinis draudimas, atsakomybė, tai, kaip tai pasireiškia mažų įmonininkų kasdieniame gyvenime. Mažų ir vidutinių įmonių savininkai atsako už savo darbuotojus, jų šeimas, savo gaminamus produktus ir gamybos procesus.

Ši specifinė atsakomybė mums reikalinga per ekonominę krizę. Negalima visuomet orientuotis tik į pelną, jo maksimizavimą, kreditus, bet būtinas ir atsakingas elgesys bei atsakomybė už neteisingus veiksmus. Nėra galimybės įstatymais įpareigoti elgtis moraliai, tačiau ūkio dalyviai turi patys jaustis tam įsipareigoję. Bažnyčia šiais metais paskelbė šūkį: „Kupranugariui lengviau išlįsti per adatos skylutę nei turtingam patekti į dangų".

Taigi pinigai yra ne viskas, ir tai būtina visur aiškiau pasakyti. Buvo ekscesų, buvo orientuojamasi į ketvirčius, į trumpalaikį, greitą pelną. O maži įmonininkai, amatininkai galvoja apie kartas, o ne apie trumpalaikį pelną. Manau, jog mums reikia daug išmokti, kad vėl būtų daugiau proporcingumo ir saiko.

Kokios pagrindinės Jūsų žemės ekonominės problemos?

Žemutinė Saksonija pastaraisiais metais vystėsi panašiai sparčiai kaip Lietuva. Tai sustiprins jos poziciją šioje audroje, kuri siaučia pas mus. Mes, kaip šalis, kurios krantus skalauja jūra, žinome, kaip pasirengti audrai: reikia uždarinėti duris, kad nepatektų vanduo, nuleisti bures, kad nenulūžtų stiebas, reikia kvalifikuotos komandos, būti atsargiems, kad niekas neiškristų per bortą, reikia pasitikėti vienas kitu.

Tas pats galioja ir politiniams vadovams. Taip, mes einame į krizę sustiprėję. Tačiau ji mus paveikė tuose sektoriuose, kurie susiję su eksportu. Mūsų didžiausia įmonė yra VW, joje prekybos mastai sumažėjo. Didžiausias bankas - „Norddeutsche Landesbank", jis laikosi geriausiai iš visų Vokietijos bankų.

Tai mums padės įveikti krizę. O mūsų eksportui mes stengiamės padėti valstybine premija už senų automobilių atidavimą į metalo laužą ir naujų įsigijimą. Stipriname savo pozicijas, dabar investuojame į švietimą, aukštąsias mokyklas, mokslinius tyrimus ir norime iš krizės išeiti sustiprėję.

Kokias ekonomines grėsmes matote Lietuvai?

Buvo neįtikėtinai greita plėtra - taip pat ir didžiulių eurais paimtų paskolų užsienyje. O dabar tokia šalis kaip Lietuva, be abejo, kenčia nuo sumažėjusios pasaulinės prekybos. Lietuvos eksporto kiekiai mažėja. Sumažėjo kelionių į Lietuvą skaičius, nors Vilnius yra Europos kultūros sostinė. Mažosios šalys lygiai taip, kaip ir didžiosios, kenčia nuo pasaulinių krizių.

Tačiau dabar svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. O aš, kaip žmogus, turintis žemą kraujo spaudimą, norėčiau patarti vengti karštligiško skubėjimo, akcionizmo, isterijos ir išlikti šaltakraujiškiems, net jei tai sunku.

Pažiūrėję pro langą matome, kad medžiai neauga iki dangaus. Tikiu, kad tai dabar suvokia ir Lietuva su Vokietija - kad kartais tiesiog ateina sutvirtinimo fazė.

Tikiu gera Lietuvos ateitimi, nes ji turi didelį kultūrinį paveldą, labai stiprų nacionalinį identitetą. Lietuvos vaikai mane labiausiai žavi savo sugebėjimu mintinai dainuoti gausybę liaudies dainų. Lietuva labai atvira kalboms, mobilumui, ji turi daug jaunimo. Taip pat daroma pažanga ir tokiose srityse kaip universitetai ir moksliniai tyrimai.

Taigi aš labai optimistiškai žvelgiu į Lietuvos ir apskritai Baltijos šalių ateitį. Tačiau transporto jungtimis turime jas geriau susieti su Europa. Reikia geresnių geležinkelių, geresnių oro susisiekimo kelių, kad jaunimas iš Vokietijos galėtų atvykti į Vilnių, o Vilniaus jaunimas - į Vokietiją. Čia pastaruosius 20 metų nebuvo užtektinai nuveikta.

Ar verta Lietuvai devalvuoti litą? Juk kaimyninių šalių valiutų kursai krito.

Be abejo, nenoriu kištis į Lietuvos vidaus politiką, bet esu taip išauklėtas, kad visuomet bandau atsakyti į man užduotus klausimus. Lietuvos politikų vietoje aš valiutos nedevalvuočiau, nes didžioji dalis skolų užsienyje paimta eurais. Tuomet jos dar padidės. Išaugtų į Lietuvą importuojamų prekių kainos ir būtų pakirstas pasitikėjimas Lietuvos ekonomika.

Iš savo patirties žinau, kad kopiant į kalną, kai pavargstame, galime pasirinkti lengvesnį kelią, tačiau tikslo tuomet nebepasieksime. Aš norėčiau, kad Lietuva ne tik būtų NATO, ES narė, bet ir įsivestų eurą, taptų euro zonos nare, nes tai dar labiau palengvina verslo ryšius. O kelyje link euro įvedimo valiutos devalvavimas būtų sunkus smūgis.

Ar nėra grėsmė tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ta aplinkybė, kad čia veikiantys bankai priklauso užsienio kapitalui? Bent jau Lietuvoje nekilnojamo turto burbulas pūtėsi todėl, kad buvo pumpuojami pinigai iš Skandinavijos. Dabar kai kurių politikų teigimu, tuos pinigus bankai išpumpuoja iš Lietuvos.

Spartus pastarųjų metų Lietuvos augimas vyko ir dėl užsienio bankų. Daug kam Lietuvoje tai atnešė naudą. Taigi nereiktų po to kritikuoti to, kas prieš tai buvo teigiamas veiksnys. Man nėra žinoma, kad bankai iš Lietuvos atitraukia pinigus. Be abejo, jie visi kenčia dėl visame pasaulyje sumažėjusių lėšų ir dėl mažėjančio pasitikėjimo tarp bankų.

Tačiau ir Vokietijoje didžioji dalis bankų priklauso užsienio kapitalui, ir didžioji dalis Vokietijos banko (Deutsche Bank) priklauso užsienio savininkams ir akcininkams. Vokietijoje aš nematau skirtumo tarp bankų, priklausančių vokiečiams, ir bankų, priklausančių užsieniečiams. Dabar svarbu gerai patikrinti, kam yra dalijami kreditai. Iki šiol ne visada tai buvo daroma. Tai yra pasekmė, kurios ateityje turime paisyti.

Lietuva taip pat gali prašyti Europos solidarumo. Paramos fondą mes padvigubinome nuo 25 milijardų eurų iki 50. Manau, kad Lietuva turėtų prašyti Europos solidarumo. Europa yra solidarumo Bendrija ir mes esame pasirengę solidarizuotis su Lietuva, Latvija ir Estija, nes mums svarbus Baltijos šalių vystymasis, jų stabili ekonominė plėtra.

 

Kokias galimybes matote Lietuvai?

Šiuo sunkmečiu galėsime tik ribotai veikti pasaulio ekonomiką. Dabar svarbu laimėti laiko. Vokietijoje mes įvedėme sutrumpintą darbo dieną, t. y. kai nebeužtenka darbo, darbuotojai neatleidžiami, o valstybė perima dalį atlyginimo ir socialinių mokesčių, kad darbuotojai neprarastų darbo.

Laiko reiktų laimėti valstybei suteikiant garantijas perspektyvioms įmonėms, kad būtų įveikta krizė. Ir reiktų investuoti į mūsų šalių ateitį: plėsti susisiekimo kelius, investuoti į mokslinių tyrimų institucijas, aukštąsias mokyklas, kad investuotume į tai, kas nauja.

Mano nuomone, ateitis yra „žalia", t. y. green products: automobiliai su nedideliu emisijų kiekiu, elektriniai prietaisai su nedidele emisija, aplinką tausojantys energijos gamybos metodai, naujos variklių, baterijų technologijos, taigi viskas, ką šis pasaulis gamina mažiau apsunkindamas aplinką.

Tai - atsakymai į krizę. To pasauliui reikia. Ir jei Lietuva šioje srityje bendradarbiaus su Vokietija, Žemutine Saksonija ir kitomis šalimis, tuomet rasime atsakymus pasaulinei ekonominei krizei. Tų produktų paklausa išaugs, kai krizė baigsis.

Interviu buvo transliuotas per LTV laidą „Savaitė"

lrt logo Virginijus Savukynas


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Bankai, kredito unijos, paskolos, Verslo planų ir projektų rengimas
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Panevėžio aps.


1 2

Beržų g. 52, Panevėžys
Telefonas: +370-45-432972, Mobilus: +370-698-39455, El. paštas: info@baltinvest.lt
1 2