V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

2009-02-02 09:24   Peržiūros : 9   Spausdinti
V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino | Pascal Lauener. Reuters/Scanpix


Pagrindinės ekonominės tezės ir komentaras

Krizės priežastys

„Šiandien pasaulis susidūrė su pirmąja tikrai globalia ekonomine krize. Krizės reiškinių plėtros greitis muša visus rekordus. Dabartinė padėtis dažnai lyginama su praeito amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigos - ketvirtojo dešimtmečio pradžios Didžiąja depresija. Paralelių, aišku, yra. Tačiau yra ir principinių skirtumų. Globalizacijos epochoje krizė palietė visas be išimties šalis, nepriklausomai nuo jų ekonominės ar politinės sistemos, visi atsidūrėme vienoje valtyje.

Yra tokia sąvoka - idealus štormas. Kai sukilusios gamtos jėgos susipina viename taške ir savo griaunamąją jėgą padidina keliais ar keliasdešimt kartų. Dabartinė krizė panaši būtent į tokį - „idealų štormą". Žinoma, atsakingi ir raštingi ekonomistai, politikai visada turi būti pasiruošę tokiai situacijos plėtrai. Ir vis tiek - ji ateina netikėtai. Taip kaip žiema Rusijoje, visada rengiamės žiemai - o ji visada ateina netikėtai.

Atėjo praregėjimo metas. Būtina ramiai, be jokios piktdžiugos, objektyviai išaiškinti gilumines šių problemų priežastis ir pamėginti pažvelgti į ateitį. Mūsų požiūriu krizė kilo dėl kelių priežasčių: esamos finansų sistemos žlugimo... atsiradusių kolosalių disbalansų, pirmiausia, tarp padidėjusios kreditinių resursų paklausos ir iš jų užtikrinimo šaltinių... nepateisinamai išsipūtusių  korporacijų apetitų... realiomis galimybėmis neparemto asmeninio vartojimo standartų augimo. Tai buvo gerovė būsimųjų kartų sąskaita."     

Padarytos klaidos

„Negalima leisti nusiristi į izoliacionizmą ir neribotą ekonominį egoizmą. „Didžiojo dvidešimtuko" susitikime vedančiųjų pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė susilaikyti nuo barjerų statymo pasaulinės prekybos ir kapitalo judėjimo kelyje. Rusija  pritaria šioms pastangoms. Ir net jeigu krizės metu tam tikras protekcionizmo sustiprėjimas taps neišvengiamas... tai čia visiems mums reikia jausti saiko ribą. 

Antroji klaida - besaikis valstybės kišimasis į ekonominį gyvenimą, aklas tikėjimas valstybės visagališkumu. Vietoje to, kad užsiimti rinkos mechanizmo tobulinimu, atsirado pagunda maksimaliai išplėsti tiesioginį valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Išvirkščioji tokių antikrizinių priemonių pusė - perteklinė aktyvų koncentracija valstybės rankose.

Tarybų Sąjungoje valstybės vaidmuo buvo absoliutus... už tai mes brangiai sumokėjome, tai mums brangiai kainavo. Esu įsitikinęs, kad niekas nenorėtų jo pakartoti. Kai dėl tiesioginės valstybės atsakomybės, pasipriešinimas krizei neturi virsti finansiniu populizmu, atsakingos makroekonominės politikos atsisakymu. Nepagrįstas biudžeto deficito didinimas, valstybės skolos auginimas - toks pat naikinantis, kaip ir avantiūrinis žaidimas fondų rinkoje."    

Galimi sprendimai

„Pirmiausia, reikia nubrėžti ribą praeičiai, atsiriboti nuo jos. Kaip sakoma, „atverti kortas" ir išsiaiškinti realią padėtį. Verslui reikia nurašyti beviltiškas skolas ir „blogus" aktyvus. Tai skausmingas ir nemalonus procesas.

Antra, kartu su balansų išvalymu, laikas atsisakyti virtualių pinigų, išpūstų ataskaitų ir abejotinų reitingų. Pasaulio ekonomikos savijautos vertinimai neturi būti iliuzijų vergovėje. Ateities ekonomika turi tapti realių vertybių ekonomika.

Trečia, pernelyg didelė priklausomybė nuo vienintelės rezervinės valiutos pasaulio ekonomikai yra pavojinga. Manau, kad tai tapo aišku visiems. Todėl tikslinga būtų prisidėti prie kelių stiprių regioninių valiutų atsiradimo.

Ketvirta, rezervinių valiutų emitentai turi prisiimti įsipareigojimus vadovautis tarptautinėmis makroekonominės ir finansinės disciplinos taisyklėmis. Atgyvenusią vienapoliarinę pasaulio ekonomikos sistemą turi pakeisti sistema, pagrįsta keleto stambių centrų tarpusavio sąveika." 

Energetika

„Prieš trejus metus Didžiojo aštuoneto susitikime mes iškėlėme klausimą apie globalinį energetinį saugumą, pakvietėme bendrai atsakomybei energijos resursų pardavėjus, vartotojus, transportuotojus. Manau, kad atėjo metas paleisti tokios atsakomybės veiksmingus mechanizmus. Kiekvienas iš mūsų gerai supranta, kad staigūs ir nenuspėjami kainų svyravimai tapo kolosaliu destabilizuojančiu pasaulio ekonomikos faktoriumi. Dabartinis griaunantis kainų kritimas galima paskatinti neracionalaus resursų vartojimo augimą. 

Būtina grįžti prie kainų pusiausvyros, remiantis paklausos ir pasiūlos balansu ir maksimaliai išvalyti kainodarą nuo spekuliacinių dėmenų. Viena iš rimtų problemų lieka energijos resursų tranzitas. Yra keli jo sprendimo būdai visus juos būtina panaudoti. Pirmas - galutinis perėjimas prie visuotinai pripažintų rinkos mechanizmų formuojant tranzito paslaugų tarifus. Antras - energijos resursų transportavimo plėtra ir diversifikavimas.

Esu įsitikinęs, kad Europos saugumui yra būtini tokie projektai, kaip „Pietinis srautas" (Juodąja jūra į Bulgariją) ir „Šiaurinis srautas" (Baltijos jūra į Vokietiją). Transporto infrastruktūrą mes plečiame visomis kryptimis. Baigiama statyti vamzdynų sistema „Rytų Sibiras - Ramusis vandenynas". Perspektyvoje lygiagrečiai bus nutiestas ir naftotakis į Kiniją. Kartu su Turkmėnistanu ir Kazachstanu pradedame statyti Pakaspijo dujotakį."       

Krizės padariniai Rusijai

„Globalinė krizė mus labai rimtai palietė. Tačiau, skirtingai nuo kitų šalių, mes sukaupėme didžiulius rezervus ir jie išplečia mūsų galimybes užtikrintai praeiti globalaus nestabilumo periodą. Krizė apnuogino mūsų problemas. Tai perdėta žaliavinė eksporto ir apskritai ekonomikos orientacija, silpna finansų rinka. Krizė mus verčia aktyviau judėti pareikštų prioritetų keliu, nekeičiant pačios strategijos, kurios esmė - kokybinis šalies atnaujinimas per artimiausius 10-12 metų.

Mes įsitikinę, kad pasaulio ekonomikos atstatymo lyderiais taps tie, kurie sukurs patrauklias sąlygas globalioms investicijoms jau šiandien. Mūsų prioritetų sąraše - palankios verslo aplinkos formavimas, konkurencijos plėtra, stabilios kreditų sistemos kūrimas, transporto projektų realizavimas. Mes aktyviai plėsime inovacinius ekonomikos sektorius - kosmosą, jo plačiąja prasme, atominę energetiką, aviaciją. Viena iš perspektyvių temų bendram darbui gali tapti ir energijos taupymo sfera.

Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta.  Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname."

Komentaras

Stebėtina Rusijos valdžios mąstymo metamorfozė - taip galima būtų pavadinti šią kalbą. Dar neseniai V.Putinui  visų blogybių šaltinis buvo Vakarai, Amerika, o Rusija buvo piešiama jauna gražuole be rūpesčių ar kokių nors krizės vargų. Dabar jau pripažįstamos ir Rusijos bėdos ir vargai, siūlomi netgi gana objektyvūs, galbūt nusižiūrėti nuo Vakarų analitikų, krizės įveikimo sprendimai. Bet visa tai - pramaišiui su savo partinės linijos recidyvais. Toks minčių kokteilis Davose, sako, sukėlė net pasaulio elito šypseną. 

„Mūsų požiūriu krizė kilo dėl...  nepateisinamai išsipūtusių  korporacijų apetitų." Deja, Rusijos premjeras užmiršo pridurti, kad Rusijos atveju apetitus pučia ne tik korporacijos, bet ir Rusijos politinė- oligarchinė valdančioji šalies svita. Ir jeigu Vakaruose šalies valdžia yra tam tikru barjeras tų apetitų nežmoniškam augimui, tai Rusijoje juk pati valdžia savo asmeniniu pavyzdžiu tiesiog skatina tą apetitą -  valdžios sankcionuotą milžiniškų turtų tolimesnį kaupimą.

„Pirmaujančių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė susilaikyti nuo barjerų statymo pasaulinės prekybos ir kapitalo judėjimo kelyje. Rusija  pritaria šioms pastangoms." Vienas dalykas pritarti tokioms pastangoms, kai pasaulinės prekybos subjektai ir objektai yra visas aplinkinis pasaulis ir kitas - kai tokių veiksmų „susilaikyti nuo barjerų" panorima iš pačios Rusijos. Rusijos - Gruzijos, Rusijos - Ukrainos ir netgi Rusijos - Lietuvos prekybos barjerai ar net karai - buvo inspiruoti pačios Rusijos iniciatyva.

„Antroji klaida - besaikis valstybės kišimasis į ekonominį gyvenimą, aklas tikėjimas valstybės visagališkumu". Juokiasi puodas, kad katilas juodas - kitaip nepakomentuosi, nes kaip tik Rusija yra pats geriausias pavyzdys to besaikio kišimosi. į ekonominį gyvenimą ir valstybės vaidmens sureikšminimo. Liūdnai pagarsėjusi Rusijos „valdžios vertikalė" - pats įtikinamiausias valstybės preso pavyzdys.     

„Atgyvenusią vienapoliarinę pasaulio ekonomikos sistemą turi pakeisti sistema, pagrįsta keleto stambių centrų tarpusavio saveika". Toji vienapoliarinė pasaulio sistema Rusijoje karštai smerkiama jau ne vienas dešimtmetis. Tačiau niekaip nesiseka jai prilipdyti dar bent vieną polių. Rusija turbūt nuoširdžiai tikėjosi sukurti tą antrąjį pasaulio centrą savo neaprėpiamose platybėse. Deja, nepavyko, ir kuo toliau, tuo mažiau šansų jį V.Putino šalyje sukurti.     

„Būtina grįžti prie [energetikos resursų] kainų pusiausvyros, remiantis paklausos ir pasiūlos balansu ir maksimaliai išvalyti kainodarą nuo spekuliacinių dėmenų". Žodžiai Dievui į ausį, jeigu juos sakytų kurios nors naftą ir dujas importuojančios valstybės vadovas. Bet kai juos taria „Gazpromo" šalies lyderis, tikrai žinantis apie Lietuvai uždarytą naftotiekį, apie manipuliacijas dujų kainomis su savo „artimuoju užsieniu", nesinori tikėti, kad V.Putinas kalba nuoširdžiai.  

„Krizė mus verčia aktyviau judėti, nekeičiant pačios strategijos, kurios esmė - kokybinis šalies atnaujinimas per artimiausius 10-12 metų". Šįkart jau aukso žodžiai, bet atsiminus aukščiau minėtus V.Putino minčių viražus, sunku patikėti jų realumu. Kaip ir mintimi „istorija duoda Rusijai unikalią galimybę ir jos praleisti mes neketiname." Šių žodžių išaiškinimas vis dar slypi amžinai paslaptingos Rusijos lyderių galvose.

Anatolijus Lapinskas


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Bankai, kredito unijos, paskolos
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Liepājas rajons