Nemokamų atostogų suteikimas

2013-07-04 13:37   Peržiūros : 1366   Spausdinti


Nemokamos atostogos

Vieša konsultacija nemokamų atostogų suteikimo klausimu

Kadangi labai dažnai interesantai domisi nemokamų atostogų suteikimo teisėtumo klausimais, pabandysime išsklaidyti kai kurias abejones ir pateikti nuomonę aktualiais tokių atostogų suteikimo klausimais (pavyzdžiui, ar galimas nemokamų atostogų suteikimo faktas kitais nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 184 straipsnio dispozicijoje nustatytais atvejais, kaip skaičiuojamas darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti nemokamų atostogų suteikimo atveju kitais nei DK 184 straipsnio dispozicijoje nustatytais atvejais, kaip tai susiję su vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka ir panašiai).

DK 184 straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kada darbuotojo reikalavimu suteikiamos nemokamos atostogos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Ši įstatymų leidėjo pareikšta valia reiškia, kad darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas, jei yra DK 184 straipsnio dispozicijoje nustatyti pagrindai (imperatyvusis įstatymo taikymo aspektas). Tam, kad tinkamai taikyti įstatymo imperatyvą, įstatymų leidėjas nusprendė, jog nemokamos atostogos privaloma tvarka suteikiamos tik esant tam tikroms sąlygoms. Šių sąlygų sąrašas numato, kad darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) neįgaliajam - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
Kaip matyti, toks sąrašas yra baigtinis, o nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 184 straipsnio 2 dalis). Toks yra šiuo laikotarpiu galiojantis imperatyvus teisinis reglamentavimas dėl nemokamų atostogų.
Pastebėta, kad praktinėje darbo teisinių santykių raidoje susiklosto situacijos, kada darbuotojui tiesiog būtina pasinaudoti nemokamomis atostogomis, tačiau nėra nustatytų DK 184 straipsnio dispozicijoje pagrindų. Šiuo aspektu paminėtina, kad DK 185 straipsnio dispozicija nustato, jog kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja DK. Kaip matyti, šis straipsnis išreiškia įstatymų leidėjo valią dėl tam tikro dispozityvaus (galimo) šalių susitarimo (toliau tekste dispozityvūs susitarimai) dėl kitokių nemokamų atostogų suteikimo atvejų, todėl besąlygiškai drausti kitus atvejus, mūsų nuomone, būtų neprotinga. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje kasacinėje byloje yra pasisakęs dėl tikslinių atostogų suteikimo teisėtumo (nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių) ir yra akcentavęs, kad esant teisėtam ir pagrįstam tikslui, turi būti atsižvelgta į darbuotojo pareikštą valią ir tokia valios išraiška tenkintina šalių sutarimu. Paminėtina, kad iniciatyvos teisė prašyti nemokamų atostogų kitais, nei DK 184 straipsnio dispozicijoje nustatytais atvejais, priklauso darbuotojui, nes tik jis vienas žino ir deklaruoja savo tikslą, kuris turi būti objektyviai reikšmingas. Darbdavys, įvertinęs darbuotojo valios išraiškos momentą ir tikslo pagrįstumą, gali tokias nemokamas atostogas suteikti, o jų terminas priklauso nuo šalių suderintos valios. Tokiais atvejais, mūsų nuomone, dispozityvūs susitarimai galimi jau minėto DK 185 straipsnio reguliavimo pagrindu, tačiau tokiais susitarimais negali būti piktnaudžiaujama. DK 35 straipsnio reguliavimas nustato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Tokiu būdu, vadovaujantis protingumo principu, susitarimai dėl kitokių nemokamų atostogų suteikimo atvejų galimi, tačiau darbo teisinių santykių šalių valia dėl jų turi būti tinkamai išreikšta, neiškreipta ir / ar sąlygota kitokiais neteisėtais veiksmais. Tokius galimus neteisėtus veiksmus puikiai iliustruoja žemiau pateikta teisminės doktrinos analizė:
Darbo teisinių santykių reguliavimo srityje dėl nemokamų atostogų sąrašo ir jų suteikimo pagrįstumo bei teisėtumo, taip pat VDI kompetencijos šiuo klausimu, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT). Pavyzdžiui, LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A10 - 375/2004 konstatavo, kad nemokamos atostogos yra tikslinės. Jos gali būti suteikiamos tik įstatymo numatytais atvejais (DK 184 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nemokamas atostogas pareiškėjas iš karto suteikė visiems padalinio darbuotojams. Darbuotojų rašytuose pareiškimuose tokių atostogų tikslas nenurodytas. Išleidus darbuotojus nemokamų atostogų, tame gamybiniame padalinyje gamyba nevyko. Todėl teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ne dėl nuo darbuotojų priklausančių priežasčių, o dėl gamybinių ar kitokių objektyvių priežasčių susidarė tokia situacija, kai darbuotojams negalėjo būti suteikiamas darbas, sulygtas darbo sutartyje. Tokiu atveju, pagal DK 122 straipsnio reikalavimus turėjo būti skelbiama prastova, o darbuotojams už darbą apmokama pagal DK 195 straipsnio reikalavimus. Nors kai kurie darbuotojai ir turėjo teisę į neapmokamas atostogas, tačiau iš jų pareiškimų ir kitų faktinių bylos aplinkybių teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad šie darbuotojai naudojosi nemokamomis atostogomis savo valia.
Ad hoc turime sutikti su griežta teismo pozicija ir imperatyviu DK 184 straipsnio taikymu, kadangi faktinės bylos aplinkybės per se paneigia tinkamos darbuotojų valios išraiškos momentą, dar daugiau, tokia valia akivaizdžiai buvo primesta, vengiant pareigos apmokėti už prastovą (DK 35 straipsnis, DK 184 straipsnis, DK 122 straipsnis).
Dispozityvių susitarimų dėl nemokamų atostogų atveju taip pat svarbi kita aplinkybė - tai DK . DK 170 straipsnis numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;
4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;
5) mokamos kasmetinės atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;
9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
10) teisėto streiko laikas;
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
Kaip matyti, į šio straipsnio dispoziciją yra įkelti tam tikri teisinių taisyklių reikalavimai iš DK 184 straipsnio. Ką reiškia šis reguliavimas? Jis reiškia vieną - į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaičiuojami tik tokie laikotarpiai, kurie nustatyti DK 170 straipsnyje. Jei nemokamos atostogos dispozityviu susitarimu suteikiamos kitais nei DK 184 straipsnyje nustatytais atvejais (tai yra suteikiamos ilgesniems laikotarpiams nei keturiolika kalendorinių dienų), tai jų trukmė į šį stažą neįskaičiuojama. Tokiu būdu, dispozityvių susitarimų atveju, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaičiuojamas ex lege tik keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpis. Žinotina ir svarbu, kad darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos, o į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos (DK 170 straipsnio 2 dalis, DK 26 straipsnio 3 dalis).
Būtina aptarti ir kai kurias kitas rizikas, su kuriomis susiduria darbuotojas, naudodamas nemokamas atostogas. Visų pirma darbuotojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (Žin., 2003, Nr. 52-2326, toliau - Aprašas). Aprašo 6.5 punkto 1 pastraipoje numatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 5.1 punkte. Aprašo 6.5 punkto 2 pastraipoje numatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui. Tačiau, dispozityviu susitarimu suteiktos nemokamos atostogos negali būti traktuojamos kaip darbuotojo neatvykimas į darbą pažeidžiant įstatymus ar darbo tvarkos taisykles ir tokiu atveju turėtų būti taikoma Aprašo 6.5 punkto 1 pastraipa. Jeigu darbuotojas paskutinius tris mėnesius nedirbo įmonėje dėl jam dispozityviu susitarimu suteiktų nemokamų atostogų, tokiu atveju, vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas Aprašo 6.9 punkte nurodyta tvarka - jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai - kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šiame Apraše numatytas sąlygas.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, mūsų nuomone, nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ne tik kolektyvinėje sutartyje ir DK 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, bet ir kitais atvejais, kada tai objektyviai būtina ir kada darbo teisinių santykių šalių valia tinkamai išreikšta bei suderinta (DK 35 straipsnis, DK 185 straipsnis).
Paminėtini ir kiti įstatymų reikalavimai, susiję su nemokamų atostogų suteikimo fakto formalizavimu. DK, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyta tvarka suteikus darbuotojui nemokamas atostogas ir šiuo laikotarpiu darbuotojui iš darbdavio negaunant kitų pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamos ir mokamos įmokos, darbdaviui kyla pareiga užpildyti ir pateikti SODROS teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita atitinkamos formos socialinio draudimo pranešimą apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius. Nedraudiminis laikotarpis - laikotarpis, kurio metu apdraustasis asmuo negauna pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat jis negauna įstatymų nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos valstybinio socialinio draudimo pašalpos.
Socialinio draudimo pranešimo pateikimo tvarką reglamentuoja Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Žin., 2010, Nr. 73-3728, toliau - Taisyklės). Nemokamų atostogų suteikimo atveju darbdavys privalo pateikti SODRAI 12-SD pranešimą (Taisyklių 37.1 punktas). 12-SD pranešimas privalo būti pateiktas SODROS teritoriniam skyriui per 3 darbo dienas nuo nemokamų atostogų suteikimo dienos (Taisyklių 38 punktas).
Ligos pašalpos mokėjimas nemokamų atostogų metu: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 13 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado to asmens nemokamų atostogų metu - ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.

LR valstybinės darbo inspekcijos informacija


Kategorijos: Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita
vmi

VMI paaiškina, kaip bus taikomos naujos GPM lengvatos

Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų 

Smulkieji verslininkai jau gali pamatyti, ką gebės virtualus buhalteris i.APS

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama buhalterinės apskaitos programa, kokias funkcijas ji turės ir kokių galimybių suteiks. 

Ką būtina žinoti apie pajamų deklaravimą?

Aktualiausi klausimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.  

Praktiniai papildomo NPD taikymo pavyzdžiai

Gyventojai sulaukia VMI priminimų pateikti deklaracijas dėl per didelio pasinaudoto NPD 

buhalterio profesija

Buhalterio profesija

Aktyvus dalyvavimas įmonės veikloje ir buhalterijos kursai padeda neatsilikti nuo apskaitos aktualijų. Buhalterio profesija. 

Supaprastinta mėnesinių deklaracijų apie A klasės išmokas pildymo tvarka

A klasės apmokestinamosios išmokos bus deklaruojamos tik bendromis sumomis, nenurodant duomenų pagal kiekvieną gyventoją 

parama

Patvirtintos paramos gavėjo statuso suteikimo fiziniams asmenims taisyklės

Prašymai dėl paramos gavėjo statuso suteikimo bus priimami tik vieną kartą metuose. 

Pakeista „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo tvarka

Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventoju 

10 dažniausiai pasitaikančių klaidų deklaruojant pajamas

Gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų 

Mokesčių deklaracijos: atvejai, kada deklaracijų pateikimo terminas gali būti pratęstas

Jeigu pradėtas mokesčių mokėtojo patikrinimas, prašymai pratęsti tikrinamo laikotarpio tikrinamų mokesčių deklaracijų pateikimo terminus netenkinami 

Vasario 15 d. – svarbi diena mokesčių kalendoriuje

Pasikeitė kai kurių mokesčių deklaravimo ir mokėjimo terminai 

Didėjanti minimalioji mėnesinė alga koreguoja mokėtinas PSD įmokas bei kitų metų fiksuotą pajamų mokesčio dydį

Minimalios mėnesinės algos pokytis taikomam mėnesio neapmokestinamajam pajamų dydžiui įtakos neturės 

Supaprastintas naujų įmonių registravimas PVM mokėtojais

VMI per metus vidutiniškai sulaukia apie 8 tūkst. juridinių asmenų prašymų registruotis PVM mokėtojais  

Rekomendacijos verslui dėl grynųjų pinigų valdymo euro įvedimo Lietuvoje metu

Rekomendacijos prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, esančioms Lietuvoje, kurios vykdydamos ūkinę komercinę veiklą naudojasi grynaisiais pinigais.  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 34
Buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apleistos buhalterijos tvarkymas. Įmonių steigimas. Dvejybinė apskaita ūkininkams. Apskaitos revizavimas.
Savanorių pr. 347, Kaunas
Mobilus: +37068507009, El. paštas: info@docinta.lt
Audito, apskaitos ir teisinės paslaugos
Lakūnų g. 24, Vilnius
Telefonas: +370-5-2436498, Mobilus: +370-684-48887, El. paštas: info@avalue.lt
Tai kvalifikuotų apskaitos ir finansų specialistų kolektyvas, turintis daugiametę patirtį buhalterinės apskaitos ir teisės srityse.
Žirmūnų g. 70, Vilnius, Vilnius
Telefonas: +370-5-2430143 , Mobilus: +370-650-29425 , El. paštas: info@egvima.lt
Žalų administravimas, turto vertinimas, sugadinto turto realizavimo, audito paslaugos
Žirmūnų g. 67A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2051433, Mobilus: +370-687-79970, El. paštas: info@financeproperty.eu
1 2 3 4 5 ... 34
1 2 3 4 5 ... 12
Kompanijų produkcija
individuli veikla apskaita
Individulios veiklos apskaita mokymai

Inddividulios veiklos apskaita mokymai Kaune, individuali...

Mažųjų Bendrijų apskaita ir valdymas

MB valdymo ir apskaitos kursai. Akcija!

Vidaus auditas
Vidaus auditas

Vidaus auditas

Apskaitos programa įmonėms
Apskaitos programa įmonėms

Įmonės apskaita, apskaita pagal dimensijas

Sandėlio inventorizacija
Sandėlio inventorizacija

Sandėlio inventorizacija

Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto apskaita

Ilgalaikio turto apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms
Buhalterinės apskaitos paslaugos smulkioms ir vidutinėms įmonėms

Buhalterinė apskaita įmonėms, įmonės buhalterinės apskait...

Kvalifikuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos

Buhalterinė apskaita, apskaitos tvarkymas, buhalterio pas...

Buhalterinės apskaitos paslaugos
Buhalterinės apskaitos paslaugos

Buhalterinės apskaitos paslaugas uždarosioms akcinėms ben...

Vyriausiojo buhalterio funkcija
Vyriausiojo buhalterio funkcija

Skirta įmonėms, turinčioms tik buhalterį – apskaitininką

1 2 3 4 5 ... 12