Informacija apie indėlius keičiamasi visoje ES, sąskaitas kaip ir Lietuva peržiūri Prancūzija, Italija, Švedija, Danija

2016-03-02 13:26   Peržiūros : 143   Spausdinti


Informacija apie indėlius keičiamasi visoje ES, sąskaitas kaip ir Lietuva peržiūri Prancūzija, Italija, Švedija, Danija

Vilnius, kovo 2 d. Lietuvoje įteisinta finansų institucijų prievolė kartą per metus teikti mokesčių administratoriui ribotą informaciją apie gyventojų sąskaitas yra tarptautiniu mastu taikoma ir plintanti praktika. Analogišką ar labai panašią informaciją apie savo rezidentų sąskaitas (įplaukas, likučius), be Lietuvos, pagal nacionalinius teisės aktus iš finansų institucijų gauna Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Danijos mokesčių administracijos. Šio mechanizmo įteisinimas, kaip pažangi kovos su neteisėtu praturtėjimu ir mokesčių vengimu priemonė, svarstomas ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, pavyzdžiui, Portugalijoje, Kroatijoje.

Finansų ministerija primena, kad 2015 m. birželį Seimas priėmė Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pataisas, kurios numato, kad finansų rinkos dalyviai kartą per metus privalės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ribotą informaciją apie gyventojų sąskaitas, jų bendras metines apyvartas, likučius (jei apyvarta - 15000 eurų ir daugiau, likutis - 5000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt.

Toks automatinis duomenų pateikimas leis VMI jau pirminiame rizikos analizės etape sukoncentruoti dėmesį tik į rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir susidaryti vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas. VMI bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės. Todėl sąžiningiems mokesčių mokėtojams nėra jokio pagrindo nerimauti - jų privatumas nebus pažeistas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamas, viršijančias 15000 eurų ribą, Lietuvoje 2014 m. gavo apie 9 proc. gyventojų. Ir tik 11 proc. visų indėlininkų - rezidentų ir nerezidentų - komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5000 eurų. Beje, šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro net 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos.

Informacijos VMI teikimas apie Lietuvos gyventojų bei įmonių sąskaitų likučius, bendras metines įplaukas ir turimus įsiskolinimus yra analogiškas Lietuvos pagal tarptautines sutartis prisiimtiems įsipareigojimams privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus. Tačiau apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius privalo informuoti, net jei šių piliečių sąskaitose tėra  1 euras, o Lietuvos gyventojams nustatytos aukščiau minėtos sumų ribos.

Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad už 2016 metus informacija bus pradėta teikti 2017 metais, išskyrus duomenis apie metines įplaukas - jie pradedami teikti 2018 metais už 2017 metus. Toks teikimo mastas nustatytas, siekiant sudaryti sąlygas finansų rinkų dalyviams tinkamai pasirengti įdiegti duomenų teikimui reikalingus technologinius sprendimus.


Kategorijos: Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9