Investavimo pradžiamokslis: pirmoji pakopa

2008-07-09 11:01   Peržiūros : 2808   Spausdinti


Corbis nuotr.Pastaruoju metu iš bankininkų, finansų srities ekspertų ir analitikų vis dažniau girdimas raginimas taupyti. Ekonomikos augimas Lietuvoje lėtėja, darbo užmokestis ateityje nebeaugs taip sparčiai, todėl pats metas pradėti taupyti, t.y. investuoti.

Investavimas yra veikla, kai turimos lėšos yra panaudojamos, siekiant užtikrinti jų saugumą bei padidinti vertę. Investuoti galima savarankiškai arba naudotis kitų teikiamomis finansinio tarpininkavimo paslaugomis. Paprastai tokias paslaugas teikia visi komerciniai bankai (AB SEB bankas, AB bankas „Finasta", AB bankas „Hansabankas", AB DnB NORD bankas, Akcinė bendrovė bankas „Snoras", Akcinė bendrovė PAREX BANKAS, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Akcinė bendrovė Ūkio bankas, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas), draudimo ir investicinės bendrovės, finansinio tarpininkavimo įmonės. Investuoti gali tiek privatus asmuo, tiek institucijos - bankai, draudimo ar investicijų bendrovės, valstybė. Norint investuoti, nebūtina turėti dideles pajamas. Svarbiausia - turėti ryžtą atsisakyti tam tikros sumos iš gaunamų pajamų ir būti kantriam, nes investavimas tik per ilgą laiką duoda laukiamų rezultatų. Jeigu dar investuojate gautas palūkanas, jų nenaudodami, tada atsiranda galimybė sukaupti dar daugiau, nes ima veikti sudėtinių palūkanų mechanizmas.

Norint investuoti, derėtų būti susipažinus su pagrindiniais šios srities teisiniais dokumentais: Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas; LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas; LR finansinių priemonių rinkų įstatymas; LR vertybinių popierių įstatymas; LR profesinių pensijų kaupimo įstatymas; LR pensijų kaupimo įstatymas; LR papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas; LR finansų įstaigų įstatymas; LR įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas; LR akcinių bendrovių įstatymas; LR kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas; LR kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymas. Visus šiuos dokumentus galima rasti leidinyje „Valstybės žinios" arba LR Seimo interneto svetainėje (http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm).

Investavimas neišvengiamai yra susijęs su rizika. Rizika didesnė tuomet, kai tikimasi didesnio pelno. Pastaruoju metu itin aktuali infliacijos rizika, kai kylant prekių ir paslaugų kainoms, mažėja pinigų perkamoji galia, t.y. už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau prekių. Infliacija daro žalą neinvestuotoms lėšoms. Ji taip pat turi neigiamą poveikį ir tuomet, kai yra didesnė nei pasirinktos investicijos pelningumas. Pvz., 2008 m. gegužės mėn. infliacija siekė 12,0 proc. Lyginant su 2008 m. balandžio mėn., infliacija padidėjo 0,8 proc. Tikslius duomenis apie infliaciją ir jos pokyčius galima rasti Statistikos departamento prie LR Vyriausybės interneto svetainėje (http://www.stat.gov.lt/lt/). Egzistuoja ir taip vadinama kapitalo rizika: investuojant lėšas, yra galimybė jų nebeatgauti arba netekti dalies lėšų. Investuojant į kitos šalies vertybinius popierius, reikėtų atkreipti dėmesį į valiutos kursą, šalies įstatymus ir prekybos taisykles, mokesčius, politinį stabilumą ir perspektyvas.

Jei tvirtai apsisprendėte investuoti, reikia nuspręsti, kur investuoti. Galima investuoti į indėlius, obligacijas, akcijas, investicinius fondus.

Investavimas į indėlius - tai tam tikros sumos lėšų laikymas kredito įstaigoje už palūkanas konkretų apibrėžtą laikotarpį. Daugiausia indėliai laikomi bankuose arba kredito unijose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai ir 67 kredito unijos. Prieš investuojant lėšas į indėlį, reikėtų Lietuvos banko internetinėje svetainėje pasidomėti tuo metu egzistuojančiu kredito įstaigų sąrašu (http://www.lb.lt/Banks/Default.asp) bei kredito įstaigų veikla konkrečiu laikotarpiu (http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20081.htm).

Investavimas į obligacijas - tai skolos vertybinio popieriaus už tam tikrą sumą įsigijimas, reiškiantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusios institucijos nustatytais terminais nominaliąją obligacijos vertę bei metines palūkanas. Tai paskola obligacijas išleidusiai akcinei bendrovei, bankui ar Vyriausybei, iš anksto žinant pajamas iš šios investicijos, o obligacijų turėtojai laikomi bendrovės kreditoriais. Obligacijų kainos kyla tuomet, kai palūkanų normos rinkoje krenta. Jei obligacijas išleidusi bendrovė yra pakankamai smulki ar neseniai veiklą pradėjusi, tai palūkanos už tokias obligacijas turėtų būti didelės. Renkantis obligacijų leidėją, būtina pasidomėti jo reitingu, kuris atspindi įmonės kredito riziką. Galima pasitikėti žinomiausių tarptautinių reitingų agentūrų - „Moody`s Investors Service" ir „Standard&Poor`s" išvadomis. Kuo aukštesnis obligacijos leidėjo reitingas, tuo mažesnis jo leidžiamų obligacijų pelningumas. Obligacijų rinkoje labai svarbi kredito rizika, kai galima prarasti lėšas dėl emitento, t.y. obligaciją išleidusios institucijos, finansinės nesėkmės. Investuojant į ilgo laikotarpio įmonės obligacijas, sunku numatyti įmonės finansinę padėtį tolimoje ateityje, todėl kredito rizika išauga. Investuojant į obligacijas vienerių ar kelerių metų laikotarpiui, atsiranda perinvestavimo rizika, kai negalima perinvestuoti iš investicijos gaunamų lėšų. Patikimiausios ir mažiausiai rizikingos yra Vyriausybės obligacijos, tačiau ir palūkanos čia mažesnės nei privačių bendrovių. Informacija apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionus skelbiama Lietuvos banko internetinėje svetainėje (http://www.lb.lt/vvp/default.asp).

Investavimas į akcijas - tai akcinės bendrovės išleidžiamo nuosavybės vertybinio popieriaus, reiškiančio akcijos turėtojo dalį akcinės bendrovės kapitale ir patvirtinančio jo teisę dalyvauti valdant įmonę bei gauti pelno dalį dividendais, įsigijimas. Šiuo atveju galima uždirbti dviem būdais: 1) gaunant dividendus; 2) parduodant akcijas, pakilus jų rinkos kainai. Abiem atvejais iš anksto negalima numatyti būsimų pajamų iš akcijų, tačiau investuojant ilgam laikotarpiui, galima nemažai uždirbti. Investuojant į akcijas, neišvengiama pasirinkimo rizika, kai sprendimas investuoti į konkrečios įmonės akcijas po tam tikro laiko pasirodys buvęs nevykęs. Egzistuoja ir investavimo laiko pasirinkimo rizika: jei pasirinktas netinkamas laikas ateiti į rinką arba iš jos pasitraukti, laukiama investicijų grąža bus mažesnė. Akcijų rinkai būdingi didesni svyravimai, susiję su rinkos veiksniais ir galintys lemti investicijos vertės sumažėjimą: nacionalinės valiutos kurso nestabilumas, akcijų kainos sumažėjimas, palūkanų normos nestabilumas, metalo ar naftos kainų mažėjimas. Kalbant apie kredito riziką, privilegijuotos akcijos yra saugesnės nei paprastos vardinės akcijos. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į akcijų likvidumo riziką. Tam tikslui prieš investuojant į akcijas, reikėtų susipažinti su dominančių akcijų rinka, vidutine jų dienos apyvarta, sandorių skaičiumi AB „Vilniaus vertybinių popierių birža" internetiniame puslapyje:

(http://www.baltic.omxnordicexchange.com/market/?currency=LTL&pg=stats&lang=lt).

Investavimas į investicinius fondus - tai turto, kuris dalinės nuosavybės teise po to ir priklauso investicinių vienetų turintiems asmenims, įsigijimas. Fondas yra didelis vertybinių popierių portfelis ir priklauso tam tikrai investuotojų grupei. Fondų lėšas valdo profesionalūs portfelių valdytojai, kurie sprendžia, kur ir kada investuoti fondo lėšas. Labiausiai paplitusi geografinė fondų investavimo kryptis, pvz., Vokietijos, JAV, Rusijos rinkos. Investiciniai fondai yra saugesni dėl kredito rizikos, nes čia ji išskaidoma: kai vienų akcijų vertė krenta, kitų - kyla. Egzistuoja pinigų rinkos priemonių, obligacijų, akcijų, mišrūs fondai. Pastaruoju metu Lietuvoje populiariausi pensijų fondai. Jie sukurti, reformuojant pensijų mokėjimo sistemą, ir 2004 m. pradėjo veikti pirmieji pensijų fondai. Čia kaupiama iš „Sodros" pervesta socialinio draudimo įmokų dalis. Investuojantys į pensijų fondus, sulaukę senatvės amžiaus gaus pensiją iš „Sodros" ir privačių pensijų fondų. Labai išsamios informacijos apie pensijų fondų valdymo įmones bei nustatytus mokesčius galima rasti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialioje internetinėje svetainėje: http://www.pensijusistema.lt/. Prieš investuojant į šią sritį, derėtų pasidomėti pensijų ir investicinių fondų administravimo mokesčiais, kurie gana nemaži.

Kitame straipsnyje - išsamesnė informacija apie vieną iš galimų investavimo krypčių.

Asta Šukienė


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Bankai, kredito unijos, paskolos

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9