Siekiant mokslo paskolos neatbaidytų

Siekiant aukštojo mokslo, lietuvių neatbaidytų nei paskolos, nei negautas „krepšelis" - 40 proc. lietuvių siektų mokslo už lengvatinę paskolą.

37 proc. nelinkę įsiskolinti valstybei ar bankams net jei dėl to jiems patiems ar vaikams tektų atsisakyti pageidaujamų studijų aukštojoje mokykloje. Tai rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta apklausa.

Nuostatas, kad verta bet kokiomis priemonėmis siekti aukštojo išsimokslinimo, dažniau išsakė jau aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai, didesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Žemesnio išsimokslinimo asmenys dažniau teigė, jog dėl mokslo neverta įsiskolinti valstybei ar bankui.

Dauguma studijuojančių, jų tėvų ar senelių, neatsisakytų ambicijų siekti aukštojo išsimokslinimo ir netekę valstybės finansavimo: 26 proc. respondentų siektų tęsti studijas (ar pradėti kitas) kitoje aukštojoje mokykloje, 24 proc. pasiryžtų imti lengvatinę paskolą studijoms finansuoti, dar 22 proc. mano būtų pajėgūs patys susimokėti reikalaujamą studijų kainą ir tik 13 proc. atsisakytų studijų aukštojoje mokykloje.

Jei tektų rinktis - nemokamas, bet neįdomias, arba mokamas, bet širdžiai artimas studijas, 50 proc. šalies gyventojų teiktų pirmenybę mėgiamai sričiai. 31 proc. mano, kad svarbu įgyti bet kokį aukštojo išsimokslinimo diplomą, tad susiklosčius aukščiau aprašytoms aplinkybėms pasirinktų nemokamas studijas.

Įdomioms, nors ir mokamoms studijoms prioritetą dažniau teiktų moterys, jaunesnio amžiaus respondentai, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

Beveik pusė - 46 proc. - apklaustųjų mano, kad valstybė turi remti ir prasčiau nei aštuonetukais besimokančius studentus. Dar 38 proc. mano, kad tikslinga remti tik prasčiau besimokančius studentus iš nepasiturinčių šeimų. Tik 9 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad prastesniais pažymiais besimokančių studentų valstybė neturėtų remti.