Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

2009-04-14 07:53   Peržiūros : 0   Spausdinti


Europos šalių verslininkai sutaria, kad protekcionizmas verslui kaišioja pagalius į ratus - vis dažniau nebepaisoma bendros ekonominės erdvės principų ginant savo erdvę, išstumiant "svetimus". Tačiau, kita vertus, sunkmečiu valstybės paramos nori bet koks verslas.

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. Sunkiai pasiektas bendras ES šalių susitarimas naikinti administracinius, teisinius ir kitus barjerus siekiant, kad vienose valstybėse veikiantys paslaugų teikėjai aktyviau veiktų ir kitose.

Tačiau masiškai žlungant įmonėms ir be darbo paliekant tūkstančius žmonių, turinčių nemenkų įsipareigojimų bankams, net ir didžiosios ES šalys krizės akivaizdoje žiūri pirmiausia savų interesų.

Antai britai reikalauja pirmiausia savo šalies piliečiams užtikrinti darbo vietas, o neva įdarbinusiems kitų šalių asmenis darbdaviams skirti baudas.

Didelio ES šalių dėmesio sulaukė ir Prancūzijos sprendimas suteikti šalies automobilių gamintojams 6,5 mlrd. eurų paramą bei prezidento Nicolas Sarkozy vilionė grįžti į savo šalį įmonėms, turinčioms gamyklas kitose šalyse. Norėdamos gauti paramą automobilių sektoriui, jos turėtų pamąstyti apie verslo perkėlimą atgal į Prancūziją.

Kitos ES šalys dažnai nedrįsta taip atvirai demonstruoti protekcijų savo verslui, tai daro patyliukais.

Nors Europos Komisija (EK) reaguoja į tokius veiksmus ir perspėja apie pažeidimus, tačiau, verslininkų nuomone, būtų naivu tikėtis, kad sunkmečiu šalys laikysis bendrų susitarimų. EK gali imtis sankcijų prieš ES šalių nustatytus muitus ar kitus apribojimus, tačiau yra daug užmaskuotų pagalbos schemų, kurias ne visuomet galima vertinti kaip protekcionizmą.

Gali skirtingai interpretuoti

Dano Arlausko, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus nuomone, pirmiausia reikia ES apibrėžti protekcionizmo sąvoką, mat vieniems atrodo, kad valstybės parama savo automobilių gamintojams yra normalu, o kiti šį veiksmą įvardys kaip protekcionizmą. Jo nuomone, teoriškai bendros rinkos susitarimų laikytis reikia, tačiau praktiškai, dabar tai vargu ar įmanoma, todėl valstybės turėtų padėti savo verslui.

"Pavyzdžiui, trims svarbiausiems Lietuvos valdžios atstovams paraginus gyventojus sunkmečiu pirkti tik lietuviškas prekes, būtų galima tai vadinti protekcionizmu. Tačiau realiai tam nėra panaudotos teisinės ar administracinės valstybės priemonės - muitai ar kiti ribojimai. Mano įsitikinimu, tokioje situacijoje turime vadovautis savo galva", - samprotavo jis.

D.Arlausko teigimu, įvairių pasaulio šalių verslo atstovai beveik vieningai sutaria, kad tiktai atsiribojant nuo protekcionizmo galima sukurti tam tikrą bendravimo kultūrą ir veiksmingus finansinės sistemos valdymo mechanizmus.

Tačiau jis pažymėjo, kad praktikoje visiškai panaikinti protekcionizmo neįmanoma. "Ką mes žinome apie šalį, kurioje tam tikros savo verslo rėmimo priemonės naudojamos ne viešai? Kai valstybė naikina laisvos prekybos sutartis, įveda muitus, netarifines sutartis ir pan., jos veiksmai yra akivaizdūs ir matomi. Tačiau yra ir užmaskuotų pagalbos schemų, tokių kaip žemės ūkio rėmimo programos. Manau, kiekviena šalis turi tas priemones naudoti, mes - taip pat. Norėdami būti patys doriausi ir skaisčiausi, galime kai kurias savo verslo sritis ir palaidoti", - dėstė pašnekovas.

Pasak D.Arlausko, šiandien Lietuvai reikia skatinti eksportą, nes būtent toje srityje veikiančios didžiosios įmonės gali ištraukti Lietuvą iš ekonominės krizės.

Kasa sau duobę

Lietuvos pramonininkai skundžiasi, kad dėl prarastos jų produkcijos paklausos užsienyje priversti kone perpus mažinti gamybos apimtis, atleisti darbuotojus, o blogiausiu atveju - ir visai nebedirbti. Tiek verslininkai, tiek ekonomistai vienbalsiai pritaria, kad būtina dėti visas pastangas gaivinant eksportą. Lietuvai ypač svarbu, kad niekas nevaržytų prekybos bent jau ES šalyse, nes praktiškai vienintelis mūsų šalies ekonomikos išgelbėjimas yra eksporto suaktyvinimas.

"DnB Nord" vyriausiasis ekonomistas Rimantas Rudzkis LŽ pastebėjo, kad krizės sąlygomis žmonės jautriau reaguoja į tokius reiškinius kaip įmonių bankrotai, todėl suprantama, jog kyla pagunda labiau apsaugoti savo rinką, kitaip tariant, taisyti savo reikalus kitų šalių sąskaita.

"Mes net pasąmonėje turime tokį pojūtį, kad tas, kuriam sekasi geriau, turėtų jausti moralinę pareigą padėti esančiajam blogesnėje padėtyje. Tačiau krizinėje situacijoje pasikeitė žmonių mąstymas, visi bendri principai - pirmiausia žiūrima savų interesų. Suprantama, tai yra trumparegiškas požiūris, mat visos protekcionistinės priemonės yra blogos ilgalaikėje perspektyvoje, nes kerta per šalies konkurencingumą", - dėstė jis.

R.Rudzkis pažymėjo, kad ES šalims veikiant sutartinai, galima pasiekti geresnių rezultatų, nei veikti pirmiausia atsižvelgiant į savo šalies poreikius. "Pavyzdžiui, pati Anglija, gelbėdama savo produkciją, sukelia kitų šalių neigiamą psichologinę reakciją - kiti pradės "iš keršto" nepirkti angliškos produkcijos ar paslaugų ir tai bus stipresnis atoveiksmis. Tas pats gali atsitikti ir Lietuvai, prisiminus ir įgyvendinant šūkį "Pirk prekę lietuvišką". Gal ir gerai, kad sužadinami gyventojų patriotiniai jausmai, tačiau reikia suprasti, jog ilgainiui tai gali atsisukti prieš mus pačius. Palyginti su didesnėmis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, mūsų šalies padėtis yra daug blogesnė. Raginimas tokiomis sąlygomis pirkti tik lietuvišką produkciją gal ir nelabai nervina mūsų kaimynų, tačiau jeigu šį šūkį naudojant ilgą laiką kitos šalys pasijustų atmestos ir pradėtų nepirkti mūsų produkcijos, Lietuvai būtų gerokai blogiau. Mat kuo šalis mažesnė, tuo labiau priklauso nuo to, kiek jos produkcijos parduodama užsienyje", - kalbėjo ekonomistas.

EK stabdys spaudimu

Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis LŽ patikino, kad pastaruoju metu protekcionizmo klausimas itin opus Briuselyje. Pasak jo, EK labai rimtai žiūri į protekcionistinių priemonių taikymo padažnėjimą sunkmečiu ir yra pasiruošusi jį stabdyti.

"Bendrojoje rinkoje tokių problemų neturėtų kilti, mat yra sukurti labai aiškūs mechanizmai tokiai veiklai stabdyti. Kai tokios priemonės taikomos ES šalyse, EK tai užfiksuoja ir gali pradėti prieš šalį pažeidimo procedūrą. Pati tokia procedūra jau yra milžiniškas spaudimas valstybei atsisakyti tokių priemonių. EK sureagavo tiek į Anglijos, tiek į Prancūzijos pareiškimus dėl paramos verslui dar prieš jiems įsigaliojant. Komisijos vadovai perspėjo, kad tokie dalykai yra nepriimtini", - kalbėjo jis.

T.Vasilevskis pripažino, kad nors EK spaudimas, pavyzdžiui, Prancūzijai, pasiteisino, tačiau vis dėlto kelios gamyklos pasidavė šios šalies pasiūlytai paramai ir, atsiliepusios į raginimą, persikėlė į Prancūziją.

Eglė KAPOČIŪTĖ


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos, Asociacijos, Verslo planų ir projektų rengimas

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9