Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

2009-06-04 08:15   Peržiūros : 125   Spausdinti


Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - pinigų junginys P3 (platieji pinigai) balandžio mėn. mažėjo lėčiau, nei prieš mėnesį. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, jo mažėjimą lėmė grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje spartesnis mažėjimas. Einamųjų sąskaitų ir populiariausių iki 2 metų trukmės indėlių nominalūs likučiai, sudarantys per 80 % viso pinigų junginio P3, skirtingai nuo ankstesnių mėnesių, nors ir saikingai, bet padidėjo. Ir tai lėmė indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas, kuris vyko keleriopai sparčiau, nei likučių nacionaline valiuta.

Toliau mažėjo pinigų pasiūla, išreiškiama bankų vidaus kredito mažėjimu. Skolinimas sustojo ir mažėjo visoms skolinimo sritims. Sparčiai plinta jau suteiktų paskolų refinansavimas, keičiant skolinimo sąlygas, palūkanas bei valiutą.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, balandžio mėn. mažėjo dar sparčiau, nei kovo bei vasario mėn.. Ir tai sąlygojo paspartėjęs motininių bankų lėšų ,,išėjimas" iš šalies ekonomikos, kuris balandžio mėn. buvo itin reikšmingas: per mėnesį ,,išėjo" beveik 72 % viso praėjusio pirmojo ketvirčio ,,išėjimo".

Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., nors ir saikingai, bet toliau didėjo namų ūkių ir įmonių indėliai, sudarantys daugiau nei 90 % rezidentų indėlių, kurie, savo ruožtu, sudaro reikšmingą (virš 43 %) kredito išteklių dalį.

Mažėjo skolinimo nacionaline valiuta palūkanos, bet jų atotrūkis nuo skolinimo eurais palūkanų liko nepakitęs ir reikšmingas.

Vidaus kredito ir plačiųjų pinigų junginio P3 mažėjimas reiškia pinigų pasiūlos šalies ekonomikai mažėjimą. O tai gali sudaryti prielaidas infliacijai mažėti.

 

Vyksta nuolat spartėjantis nacionalinių pinigų ,,išstumtas" iš šalies ekonomikos, juos pakeičiant užsienio valiutomis, kuriose dominuoja euras. Euras intensyviai įvedamas ,,de facto" ir vienašališkai, nepaisant stojimo į euro zoną reikalavimų. Ir tai reikšmingai skatina skolinimo nacionaline valiuta brangumas (beveik 1,7 karto !!!), palyginti su skolinimo eurais kaina. Per VILIBOR'o nustatymo procesą dalyvaujant (ar pasyviai stebint?) ir Lietuvos bankui.

Skolinimo nacionaline valiuta branginimas, palyginti su skolinimu eurais, dažnai aiškinamas didesne ir sparčiau didėjančia skolinamos valiutos, t. y. lito, rizika. Ar ,,valiutos" rizika galima suprasti kitaip, nei jos devalvacijos grėsmę? Ar toks skolinimo litais branginimo ,,motyvavimas" (o gal tik branginimo pridengimas?) papildomai nedidina nepasitikėjimą nacionaline valiuta bei spartina jos išstūmimą iš šalies ekonomikos?

Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - pinigų junginys P3 (platieji pinigai), toliau mažėjo. Tiesa, šis mažėjimas tapo ,,saikingesnis", palyginti su mažėjimu praėjusiais mėnesiais - vos - 57 mln. Lt, arba tik -0,1 % jo nominalaus likučio (lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1.

---

 

Viso P3

Iš jų

grynieji pinigai apyvartoje

einamosios sąskait., vienadieniai indėliai

iki 2 m. trukmės indėliai

įspėjamieji iki 3 mėn. indėliai

skolos vert. p. iki 2 m.

2009 m. balandžio

pabaigoje

mln. Lt

struktūra, %

 

 

42058

100

 

 

7257

17,3

 

 

13857

32,9

 

 

20129

47,9

 

 

241

0,6

 

 

473

1,1

Pokytis per:

 

 

 

 

 

 

I ketvirtį

mln. Lt

%            

 

-1980

-4,4

 

-1080

-12,7

 

-1085

-7,3

 

360

1,8

 

16

6,2

 

-127

-21,2

kovo mėn.

mln. Lt

%

 

-915

-2,1

 

-548

-6,9

 

-7,0

-0,1

 

-327

-1,6

 

6,0

2,4

 

-47

-9,1

balandžio mėn.

mln. Lt

%

 

-57

-0,1

 

-183

-2,5

 

140

1,0

 

19

0,1

 

-15

-5,9

 

1,0

0,2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.2.

O einamųjų sąskaitų ir populiariausių iki 2 metų trukmės indėlių nominalūs likučiai, sudarantys per 80 % viso pinigų junginio P3, skirtingai nuo ankstesnių mėnesių, nors ir saikingai, bet padidėjo 1,0 ir 0,1 %. Kaip ir praėjusį mėnesį, paminėtų indėlių likučiai nacionaline ir užsienio valiutomis kito skirtingai. Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai nacionaline valiuta per mėnesį sumažėjo 1,0 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo net 7,8 %. Terminuotųjų iki 2 m. trukmės indėlių likučiai nacionaline valiuta per mėnesį sumažėjo 2,3 %, kai indėliai užsienio valiutomis padidėjo 4,6 %.

Viso pinigų junginio P3 mažėjimą lėmė grynųjų nacionalinių pinigų likučių apyvartoje mažėjimas: - 183 mln. Lt, arba - 2,5 %. Ir tai taip pat lėmė grynųjų pinigų užsienio valiutomis skverbimasis į šalies valiutų rinką.

Galima teigti, kad euro įvedimas šalies ekonomikoje jau senai vyksta ,,de fakto" ir jau turime bivaliutinę pinigų sistemą. O tai ir matome šioje lentelėje (užsienio valiutų dalis, laikotarpio pabaigoje, %):

Lentelė Nr. 2

 

2007 12

2008 12

2009

03

04

Grynieji pinigai apyvartoje (įskaitant ir pinigus užsienio valiutomis)*

 

27,1

 

27,0

 

33,5

 

31,4

Einamųjų sąskaitų ir vienadieniai indėliai

12,8

17,9

22,9

24,5

Iki 2 m trukmės indėliai

30,9

31,4

35,1

36,6

Paskolos įmonėms ir namų ūkiams

54,7

64,7

67,3

68,2

Iš jų eurais

51,8

61,7

64,3

64,7

*)Autoriaus skaičiavimai, paremti grynųjų pinigų likučių nacionaline ir užsienio valiutomis bankų kasose, santykių kaita.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. ir 2.5.6.

Balandžio mėn. skolinimas (vidaus kredito nominalus likutis) mažėjo visoms pagrindinėms skolinimo sritims. Bet, palyginti su mažėjimu kovo mėn., šio mėn. mažėjimas buvo lėtesni (lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3

---

Vidaus kreditas

iš jo paskolos

įmonėms

namų ūkiams

centrinei valdžiai

būstui

vartojimui

2009 m. balandžio pabaigoje

mln. Lt

%

 

 

71899

100

 

 

34866

48,5

 

 

29746

41,4

 

 

2898

4,0

 

 

20878

29,0

 

 

4121

5,7

Pokytis per:

 

 

 

 

 

 

I ketvirtį

mln. Lt

%

 

-1595

-2,2

 

-922

-2,6

 

-318

-1,1

 

452

17,5

 

33

0,2

 

-242

-5,5

kovo mėn.

mln. Lt

%

 

-1216

-1,7

 

-298

-0,8

 

-145

-0,5

 

-75

-2,4

 

-12

-0,1

 

-86

-2,0

balandžio mėn.

mln. Lt

%

 

-293

-0,4

 

-19

-0,1

 

-133

-0,4

 

-148

-4,9

 

-63

-0,3

 

-5,0

-0,1

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

Kalbant apie skolinimą būsto įsigijimui, kaip ir ankstesnių mėnesių apžvalgose, svarbiu papildomos informacijos šaltiniu yra Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenų apie ,,...pasirašytas naujas būsto paskolas..." ir Lietuvos banko (LB) duomenų apie suteiktas naujas paskolas, naudojamų vidutinių svertinių palūkanų normų skaičiavimams, palyginimas (lentelė Nr.4)

Lentelė Nr. 4

---

Suteikta naujų būsto paskolų , mln. Lt

LB - LBA

(refinansavimo paskolos)

LB

LBA

mln. Lt

% su LB

Lapkričio mėn.

364,3

181,9

182,4

50,1

Gruodžio mėn.

384,8

189,7

195,1

50,7

Sausio mėn.

225,7

99,4

126,3

56,0

Vasario mėn.

310,2

78,1

232,1

74,8

Kovo mėn.

315,8

74,5

241,3

76,4

Balandžio mėn.

394,0

69,7

324,3

82,3

Šaltinis: LBA ir LB interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normos, lentelė 3.1.2.

Šių duomenų skirtumas atspindi būsto paskolų refinansavimo apimtis. O ji jau yra didėlė ir sparčiai bei grėsmingai didėjanti: nuo 50,1 % lapkričio mėn. iki 76,4 % kovo mėn. Balandžio mėn. šis procesas dar suintensyvėjo (+5,9 % p.) ir sudarė jau 82,3 % visų LB rodomų suteiktų būstui įsigyti paskolų. Paskolų refinansavimas - tai anksčiau suteiktų paskolų naujas įforminimas dėl skolinimo sąlygų keitimo tiek banko tiek skolininko iniciatyva (dėl paskolos valiutos, skolinimo užstato vertės, palūkanų normos keitimo bei kitų priežasčių).

Lieka nežinoma, kiek refinansuojamų būsto paskolų refinansuotos dėl valiutos keitimo (iš nacionalinės į eurus) ir kiek - dėl kitų, jau skolininkus slegiančių, priežasčių. Taip pat nežinoma, kiek šis, grėsmingas ir nerimą keliantis reiškinys, yra paplitęs kitose skolinimo srityse.

Bankų skolinimo šaltinis - kredito ištekliai, balandžio mėn. mažėjo sparčiau (- 0,5 %), nei kovo (-0,4 %) ir vasario mėn. (-0,2 %). Kaip ir sausio - vasario mėn., tai sąlygojo bankų išorės įsipareigojimų mažėjimas 947 mln. Lt, arba net - 2,3 %, t. y. motininių bankų lėšų ,,išėjimas" iš šalies ekonomikos, kuris balandžio mėn. buvo itin reikšmingas: per mėnesį beveik 72 % viso praėjusio pirmojo ketvirčio atsitraukimo (lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr. 5

---

Kredito ištekliai

iš jų

kapitalas ir atsargos

rezidentų indėliai

išorės įsipareigojimai

iš jų bankams

2009 m. balandžio pabaigoje

mln. Lt

%

 

 

85218

100

 

 

8313

9,8

 

 

36989

43,4

39916

46,8

 

 

37627

44,2

Pokytis per:

 

 

 

 

 

I ketvirtį

mln. Lt

%

 

-1184

-1,4

 

386

4,9

 

-363

-1,0

-1207

-2,9

 

-1163

-2,9

kovo mėn.

mln. Lt

%

 

-358

-0,4

 

192

2,4

 

-313

-0,8

-237

-0,6

 

-235

-0,6

balandžio mėn.

mln. Lt

%

 

-425

-0,5

 

104

1,3

 

418

1,1

-947

-2,3

 

-837

-2,2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.2.2.

Galima jau ir pasidžiaugti, kad balandžio mėn. kredito ištekliuose didėjo ne tik kapitalas ir atsargos, kur apskaitomi ir atidėjimai blogoms paskoloms, bet ir rezidentų indėliai: + 418 mln. Lt arba + 1,1%.

Balandžio mėn., kaip ir kovo mėn., nors ir saikingai, bet toliau didėjo namų ūkių ir įmonių indėliai, sudarantys daugiau nei 90 % rezidentų indėlių (lentelė Nr. 6).

Lentelė Nr.6

---

Rezidentų

indėliai

iš jų

namų ūkių

įmonių

valdžios**

Sodros

fin. tarpink.

2009 m. balandžio  pabaigoje

mln. Lt

struktūra, %

 

 

36626

100

 

 

24453

66,8

 

 

8645

23,6

 

 

2245

6,1

 

 

379

1,0

 

 

904

2,5

Pokytis per:

 

 

 

 

 

 

I ketvirtį

mln. Lt

%

 

-213

-0,6

 

-271

-1,1

 

-105

-1,2

 

686

58,0

 

-237

-36,5

 

-287

-24,6

kovo mėn.

mln. Lt

%

 

-295

-0,8

 

86

0,4

 

75

0,9

 

-88

-4,5

 

-156

-27,4

 

-213

-19,5

balandžio mėn.

mln. Lt

%

 

501

1,4

 

31

0,1

 

102

1,2

 

376

20,1

 

-34

-8,2

 

26

3,0

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)* centrinės + vietos valdžios

Valdžios (centrinės ir vietinės) indėlio didėjimas ,,pasiektas" didėjančio skolinimo sąskaita.

Skolinimo nacionaline valiuta palūkanos (suteiktoms naujoms paskoloms įmonėms ir namų ūkiams) sumažėjo nuo 8,20 % kovo mėn. iki 7,78 % balandžio mėn., t. y. skolinimas nacionaline valiuta per mėnesį atpigo 5,1 %. Tuo metu skolinimas eurais atpigo 8,3 %: - nuo 5,06 % kovo mėn. iki 4,64 % balandžio mėn. Skolinimo kainų (palūkanų) skirtumas (,,žirklės") nepakito ir sudarė 3,14 % punktų. Skolinimo kainų (palūkanų normų) kaitos peripetijas matome šiame grafike:

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelė 3.1.

Skolinimo nacionaline valiuta palūkanų nustatymo pagrindu laikytas 6-rių mėn. trukmės VILIBOR'as, jau nuo š. m. sausio mėn. neturėjo kažkokios praktinės reikšmės, kadangi jo kaita ,,paržengė" paskolų nacionaline valiuta palūkanų reikšmes (vidutines mėnesio), kas matosi šiame grafike bei lentelėje Nr. 7:

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelė 3.1.

Dar ,,įspūdingiau" atrodo jo kaitos peripetijos šioje lentelėje:

Lentelė Nr. 7

 

Paskolų LT palūkanos - VILIBOR'as

VILIBOR'as - indėlių LT palūkanos

2008 10

1,43

1,57

2008 11

1,58

1,54

2008 12

0,37

2,06

2009 01

-0,01

1,37

2009 02

-0,30

1,31

2009 03

-0,06

2,12

2009 04

-0,61

2,29

Turime visiškai keistą reiškinį: skolinimo LT palūkanos susilygino su jų nustatymo ,,pagrindu" - 6 mėn. VILI'u ir jį net pralenkė, t. y. paskolų palūkanos vasario- balandžio mėn. tapo net 0,3 - 0,6 procentinio punkto mažesnės už patį jų nustatymo pagrindą - mistinį VILĮ !!! Galima teigti, kad, skolinant nacionaline valiuta, paskolos teikimo kaina jau nustatoma kaip ir visame versle: išteklių kaina (indėlių palūkanos) + banko pelno marža.

Vykstant intensyviam nacionalinės valiutos ,,išstūmimui' iš šalies pinigų rinkos ir užsienio valiutos (ir euro) dalies didėjimui šalies piniguose, atskiro dėmesio nusipelno pinigų kiekį bei jų pasiūlą apibūdinantys pinigų junginiai P3 (platieji pinigai) ir vidaus kreditas (VK). Per šių metų 4 mėn. pinigų P3 likutis sumažėjo 5,6 %, kai VK likutis sumažėjo tik 2,6 %, t. y. pinigai P3 mažėjo daugiau nei dvigubai sparčiau, nei mažėjo VK. Galima teigti, kad tai vyksta dėl spartaus ir spartėjančio grynųjų nacionalinių pinigų ,,išstūmimo" iš plačiųjų pinigų P3, kur grynieji pinigai užsienio valiutomis neapskaitomi.

Todėl kyla tam tikros abejonės pinigų junginio P3 (o ir P1 bei P2) pakankamu reprezantatyvumu pinigų kiekio ir jų pasiūlos apibūdinimui dėl grynųjų nacionalinių pinigų spartaus išstūmimo eurais ir kitomis užsienio valiutomis.

Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
2009 06 04

 


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Komentarai
Unknown_user_thumb
obuolys

geras, paskaiciau neatsikvepdamas, kodel tokios info gali tik netycia rasti?

2009-06-10 14:37
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9