"Nordea": Baltijos šalims prognozuojamas silpnas, tačiau laipsniškas atsigavimas

2010-08-31 08:50   Peržiūros : 50   Spausdinti


Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės "Nordea" analitikai Baltijos šalims šiemet prognozuoja laipsnišką ekonomikos atsigavimą, kuris įgis pagreitį ir pereis į tvarų augimą 2011-aisiais ir 2012-aisiais. Jie pagerino šių ir ateinančių metų prognozes Lietuvai ir Estijai. Lietuvai "Nordea Markets" jau šiemet regi 0,9 proc., o kitąmet - 3,2 proc. augimą. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuos dvi didžiosios dilemos - kaip atgaivinti merdinčią darbo rinką ir kaip užtikrinti, kad įsiskolinusiai Vyriausybei pavyks ir toliau gauti kreditus tarptautinėse rinkose už prieinamą kainą.

"Lietuvos ekonomika vėl parodė pagyvėjimą šių metų antrąjį ketvirtį. Nors ji ūgtelėjo nuo labai žemos bazės, šalyje atlyginimai ir toliau mažėjo, o nedarbas augo, mes vis dėlto tikimės, kad BVP grįš prie kasmetinio augimo jau pradedant šiais metais", - sakė "Nordea Markets" analitikė Annika Lindbladt.

Anot jos, pasiteisino viltys, kad eksportas ir toliau augs. Jo spartus augimas ir davė didžiausią postūmį BVP. Ypač augo eksportas į pagrindinę Lietuvos eksporto partnerę Rusiją, kuri ir toliau išliks patrauklia rinka lietuvių investuotojams: nors jos ekonomikos augimo prognozę "Nordea Markets" sumažino 0,3 proc. punkto, ji vis tiek siekia 5,7 proc. šiemet ir 4,8 proc. kitąmet.

Pagerino prognozes visoms Baltijos šalims

Lietuvai "Nordea Markets" prognozę šiems ir kitiems metams atitinkamai pagerino 0,4 ir 0,2 proc. punkto iki 0,9 ir 3,2 procento. Pagal augimą, manoma, Lietuva ir toliau bus vidutiniokė tarp Baltijos sesių, iš kurių sparčiausiai tiek šiais, tiek 2011 ir 2012 metais turėtų augti Estija, atitinkamai 1,8 proc., 4,2 proc. ir 4,5 procento. Latvija šiemet ir toliau smuks, tačiau jos smukimo greitis, "Nordea Markets" analitikų teigimu, sumažės 0,2 proc. punkto iki 1,8 procento, o jau nuo ateinančių metų šalies laukia augimas - 3 proc. 2011-ais ir 4,3 proc. 2012-aisiais.

"Šiais metais Baltijos ekonomikos ruošiasi atšokimui. Tačiau matome, kad yra veiksnių, kurie neleis augimui įgyti tokio pagreičio, kokį jis turėjo iki krizės: ekonominis pagrindas vis dar yra silpnas", - kalbėjo A. Lindbladt. Pasak jos, pagrindinė rizika šiam atsigavimui - eksporto sulėtėjimas.

Vidaus vartojimas, "Nordea Markets" teigimu, išlieka silpnas, tačiau gerėjantys vartotojų pasitikėjimo rodikliai leidžia tikėtis geresnių laikų. Analitikai mano, kad šie gali ateiti jau kitąmet - tada vidaus vartojimas pradės nešti savo indėlį į ekonomikos atsigavimą. Latvijoje vartotoų pasitikėjimą dar padidins stabdomi biudžeto karpymai - tokių sprendimų galima tikėtis artėjant naujiems rinkimams. "Tačiau vienintelis tikras vaistas, kuris padėtų vidaus rinkų atsigavimui, būtų nedarbo lygio mažinimas. Vidutiniu laikotarpiu tai - vienas svarbiausių uždavinių visoms trims valstybėms. Kol kas nedarbas mažėja labai kukliai", - sakė A. Lindbladt.

Šiemet augančios Baltijos šalys turės ir teigiamą infliacijos pokyti: Lietuvoje infliacija turėtų siekti 1,2 proc., Estijoje - 2,6 procento. Kitąmet ji didės visose trijose šalyse: 3 proc. Estijoje, 2,2 proc. Latvijoje ir 2 proc. Lietuvoje. Šiemet infliaciją labiausiai lemia žaliavų kainų augimas, o kitąmet jos didėjimą paskatins ir šioks toks vidaus rinkų atsigavimas.

Valstybės skola - Latvijos ir Lietuvos rūpestis

"Nordea Markets" pastebi, kad finansinėse rinkose Baltijos šalys jau stabilizavosi. Nebesitikima, kad Latvijoje vėl atsinaujintų spekuliacijos dėl lato devalvavimo (tiesa, politinio nestabilumo tikimybė vis dar yra - neaišku, ką atneš spalį vyksiantys parlamento rinkimai). Visų trijų šalių CDS lygiai rodo mažėjantį rinkų netikrumą dėl jų.

"Labiausiai Baltijos šalys turėtų susirūpinti dėl viešųjų finansų. Valstybės skola visose trijose šiemet auga, o ją mažinti turi priežasčių kiekviena iš šių valstybių", - kalbėjo A. Lindbladt. Pasak jos, estams svarbu pasiekti artimiausią tikslą - subalansuoti biudžetą. Latviams svarbiausia užtikrinti, kad jų šaliai būtų tęsiama paskolos programa. Lietuvai svarbiausia išlaikyti protingus skolinimosi tarptautinėse rinkose kaštus, o tai neįmanoma be valstybės finansų stabilumo.

ReklamaValstybės biudžeto deficitas Lietuvoje šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė apie 8 proc., Latvijoje - apie 9 proc., Estijoje - kiek mažiau nei 2 procentus.

Naujos pasaulinės recesijos nebus

"Nordea Markets" analitikai, vertindami pasaulio ekonomiką, kitąmet mato tam tikrą bendrą nuosmukį, bet yra įsitikinę, kad tai - ne antrosios krizės bangos ženklas. "Jau kurį laiką aišku, kad JAV atsigavimas, įrodęs savo jėgą 2009-ųjų pabaigoje, sulėtės. Tačiau tuo pat metu matome, kad JAV namų ūkiai sugebėjo per pastarąjį laikotarpį konsoliduoti savo finansus ir jau netolimoje ateityje galės prisidėti prie ūkio augimo", - teigiama pasaulinėje "Nordea Markets" ekonomikos apžvalgoje.

"Antra, mes nemanome, kad vertėtų susirūpinti dėl augimo sulėtėjimo BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) šalyse. Pasaulinės ekonomikos judėjimo kryptis pasikeitė - nors pasaulio gamyba ir prekyba vėl pasiekė iki "Lehman Brothers" žlugimo buvusį lygį, jis jau pasiektas nebe Vakaruose, o BRIC valstybėse. Kinijos, Indijos ir Brazilijos augimas šiemet sieks atitinkamai 9,8 proc., 9,1 proc. ir 7,6 procento", - rašoma apžvalgoje.

Viena geriausių šios vasaros naujienų pasaulinėje ekonomikoje - tai, kad euro zona atsilaikė ir sėkmingai išėjo iš viešojo sektoriaus skolų krizės. Be to, konsoliduotas ES ir TVF pagalbos paketas (750 mlrd. eurų) užtikrina euro zonos šalių saugumas, o sėkmingai išlaikytas bankų testas sumažino finansų rinkų baimes.

Vis dėlto bendras vaizdas pasaulio ekonomikos apžvalgoje pavadintas "rudeninėmis nuotaikomis". Pasaulinė ekonomika, kurios augimas šiemet turėtų siekti 4,1 proc., kitais metais sulėtės iki 3,5 procento. Vis tik "Nordea Markets" tai mato kaip laikiną sunkumą, liesiantį tik 2011-uosius - jau 2012 m. augimas turėtų grįžti prie 4,1 procento.


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9