NT rinkoje – ankstus rytas

2011-03-02 14:10   Peržiūros : 127   Spausdinti


 

Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai - atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje - vis dar ankstus rytas", - teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Paskutinį 2010-ųjų metų ketvirtį BVP augimas paspartėjo iki 4,6 proc., tačiau pagrindinės priežastys - tos pačios. Tai įspūdingi eksporto rezultatai ir palengva atsigaunanti vidaus paklausa.

Nekilnojamojo turto rinkoje vyksta stabilizavimosi procesas. Bankų kreditavimo politika darosi mažiau konservatyvi ir konkurencija šioje srityje pamažu stiprėja, tačiau apie spartų NT atsigavimą kalbėti dar anksti. Mes stebime rinką, reaguojame į jos signalus ir esame pasiruošę skolinti vartotojams, tačiau skolinsime racionaliam pirkėjui ir skolinsime atsakingai. Nors tamsiausias metas jau praėjo, dabar NT rinkoje - ankstus rytas ir nebus imamasi jokių dirbtinų priemonių pabudinti ją anksčiau laiko. Šios rinkos vystymosi potencialas išlieka didelis, nes daug žmonių gyvena senuose būstuose, o renovacijos procesas stringa, tačiau spartesnį paklausos atsigavimą sunku prognozuoti dėl sudėtingos namų ūkių padėties.

Nepaisant itin gerų paskutinio ketvirčio rodiklių, Danske bankas nekeičia augimo prognozių. Šiais metais tikimės, kad BVP išaugs apie 3,6 proc. Augimą lems eksportas. Šių metų sausį jis augo 13,5 proc. Metinės eksporto augimo prognozės - apie 14,3 proc., taigi dar šiek tiek didesnės nei šių metų pirmo mėnesio. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių augimo tendencijos išliks ypatingai palankios šiais metais. Rusijos ir Lenkijos BVP augimas turėtų paspartėti iki 4,7 - 4,8 proc. Augimo lyderė euro zonoje išliks ir Vokietija (2,7 proc.). Pastarosios tendencijos bent jau kol kas leidžia tikėtis spartaus eksporto augimo ir šiais metais.

Vidaus paklausos atsigavimas 2010 m. buvo spartesnis, nei mes prognozavome, tačiau tai susiję su investicijų pagausėjimu valstybiniame sektoriuje. Šiais metais tikimės spartesnio privačių investicijų atsigavimo (iki 17,8 proc.). Didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis sukuria prielaidas spartesniam investicijų paklausos augimui. Sveikesnis šiais metais bus ir bankinis sektorius, o tai taip pat leidžia prognozuoti didesnį augimą. Visgi reikia įvertinti ir tą faktą, kad sparčius augimo tempus lems žemos bazės efektas.

Vartojimo augimo tendencijos praėjusiais metais buvo blankios, tai nulėmė aukštas nedarbo lygis bei mažėjęs darbo užmokestis. Šiais metais pirmą kartą po pastarųjų dviejų metų neigiamų tendencijų, prognozuojamas darbo užmokesčio augimas - 1,3 proc, taip pat tikimės tvaresnių vartojimo augimo tendencijų (3,3 proc.), tačiau optimizmą mažina sudėtinga darbo rinkos padėtis.

Nedarbas pradėjo mažėti ir šios tendencijos tęsis toliau, tačiau mes tik šiek tiek mažiname nedarbo prognozes šiems metams - nuo sausio mėn. prognozuoto 16,5 proc. iki 15,9 proc. Nedarbas - vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tad tai išliks vienu didžiausiu ekonomikos iššūkiu ir šiemet. Darbo rinkoje formuojasi nepalankios tendencijos, kai ima didėti atotrūkis tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Tai neturėtų stebinti, nes didžiausias bedarbių skaičius atėjo iš statybos sektoriaus, o paklausa darbo jėgai formuojasi gamybiniame sektoriuje, orientuotame į eksportą. Tam dažniausiai reikia aukštesnės kvalifikacijos užimtųjų. Taigi, nedarbo mažėjimo tendencijos priklausys ir nuo bedarbių sugebėjimo persikvalifikuoti.

Vienas iš didžiausių iššūkių šiais metais bus infliacija. Iš paklausos pusės didelio spaudimo vidaus kainoms neprognozuojame, tačiau šiai dienai išorinių sąlygų pokyčiai verčia prognozuoti nepalankius scenarijus. Sparčiai augančios pasaulinės energetinių išteklių ir maisto kainos atitinkamai paveiks ir Lietuvos infliaciją. Reikia įvertinti tai, kad ir maisto, ir energetinių  produktų dalis Lietuvos vartojimo kainų indeksui (VKI) yra didesnė nei euro zonos valstybių, todėl ir poveikis infliacijai bus didesnis. Mes ženkliai padidinome savo infliacijos prognozę šiems metams iki 3,5 proc.(buvo 3,2 proc.).

Kalbant apie visas Baltijos šalis, dabar aiškiai išsiskiria Estija. Jos eksporto augimo tempai - fantastiški. Paskutinį 2010 m. ketvirtį jis augo 50 proc., kurį iš dalies lėmė užsienio investuotojų tikėjimas, kad Estija įsives eurą. Įsivesdama eurą, Estija taip pat suvaldė valstybės skolą ir biudžeto deficitą, tad akivaizdu, kad Lietuva privalo keisti fiskalinę politiką. Nesant politiniam sutarimui dėl būtinumo sumažinti deficitą iki 3 proc. BVP 2012 m. šio tikslo galime ir nepasiekti, ypatingai artėjančių rinkimų kontekste. Deficito mažinimo poreikis nėra susijęs su euro įvedimo planais. Tai visų pirma yra mūsų įsipareigojimas ES. Be to, tai esminė prielaida makroekonominiam stabilumui užtikrinti. Skolų krizės grėsmė euro zonoje išlieka ir tai yra aiški indikacija, kad Lietuva neturi jokių galimybių ekspansinės fiskalinės politikos įgyvendinimui.

1 lentelė. Lietuvos ekonomikos raida 2011-2013 metais

Metai

BVP1

Priv. vartojimas1

Fiks. investicijos1

Eksportas1

Importas1

2011

3,6

3,4

17,8

14,3

17,1

2012

3,6

3,9

7,8

7,1

9,8

2013

4,3

4,6

7,6

7,9

9,8

1)  Vidutinis metinis, % 2) Santykis su BVP, % 3) Santykis su visa darbo jėga, % 4) Eksporto ir importo kainos, EUR

 

Metai

Prekybos balansas2

Einamoji sąsk.2

Pramonės prod.1

Nedarbo lygis3

Darbo užmokestis1

Infliacija1

2011

-1,7

5,3

18,7

15,9

1,9

3,5

2012

-4,1

2,6

14,2

15,8

3,1

2,8

2013

-7,4

-1,1

12,0

14,7

4,6

2,6

Violeta Klyvienė
Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

 


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9