Ar valstybinio komercinio banko įkūrimas padidins kredito išteklius, itin reikalingus šalies ekonomikos gaivinimui?

2011-03-30 09:06   Peržiūros : 195   Spausdinti
Nr. 1


Spaudoje, politikų kalbose, o ir verslo auditorijose dažnai keliamas klausimas dėl valstybinio komercinio banko steigimo, kuris apsaugotų šalies indėlininkų pinigų išvežimą į skandinaviškus bankus bei padidintų kredito išteklius, kreditų prieinamumą. Dar tikimasi, kad, steigiant valstybinį komercinį banką, kuris, tapęs atsvara esamiems (skandinaviškiems) komerciniams bankams - monopolistams, savo veikla ir net jos ypatumais sušvelnins esamų bankų-monopolistų gniaužtus. Norai tikrai geri. Bet ar jie pagrįsti ir realūs?

Pirmiausiai pripažinkime, kad nacionalinės bankininkystės sukurti taip ir nepavyko, nes ją, dar jos užuomazgose, patys, savarankiškai bei sėkmingai išvogėme, o nespėtus "prichvatizuoti" bankus - nesibrangindami pardavėme. Tiems patiems skandinaviškiems bankams, kuriuos lyg šiol laikėme geriausiais bankais mūsų kaimynystėje.

 

O kuom ir kodėl blogi (o gal - ir geri) skandinaviški bankai?

Juk būtent jie į šalies ekonomiką, jos finansų sektorių atnešė naujausias bankininkystės technologijas, principus, mentalitetą, kurių, sutikime, mūsuose nebuvo. Ir dar: jie atnešė ir skandinaviškus pinigus ir tokius, kurių mūsų ekonomikoje taip pat nebuvo. O tai matome šioje lentelėje:

 

-

Kredito ištekliai

iš jų

kapitalas ir atsargos

rezidentų indėliai

išorės įsipareigojimai

iš jų bankams

1999 m. gruodžio pabaigoje

mln. Lt

%

 

 

11303

100

 

 

1659

14,6

 

 

7444

65,8

2200

19,5

 

 

1172

10,4

2008 m. spalio pabaigoje

mln. Lt

%

 

 

86000

100

 

 

7318

8,5

 

 

36767

42,7

41915

48,7

 

 

39231

45,6

Pokytis, %

Likučio sumų

Dalies

 

7,6 k.

x

 

4,4k.

-41,7

 

4,9 k.

-35,1

19,1 k.

2,5 k.

 

33,5 k.

4,4 k.

Per daugiau nei dešimtmetį (iki krizės pradžios 2008 10) šalies ekonomikai reikalingi bankų kredito ištekliai padidėjo 7,6 karto iš esmės išorės lėšų sąskaita (+19,1 karto) net 33,5 karto didėjant užsienio (motininių, daugumoje - skandinaviškų) bankų lėšų likučiams. Viso per praėjusį daugiau nei dešimtmetį į šalies ekonomiką užsienio bankai ,,įliejo" daugiau nei 38 mlrd. Lt (39231-1172). Tiesa, didėjo ir nacionalinės kilmės - rezidentų, indėlių likučiai, net 4,9 karto, bet - reikšmingai mažėjant jų lyginamajam svoriui kredito ištekliuose. Taip kad, kalbėti apie šalies rezidentų indėlių ,,išvežimą" minimu laikotarpiu pagrindo nėra.

Būtent užsienio bankų lėšų pagalba šalies ūkyje pavyko ,,įsisavinti" ES-gos paramos fondų lėšas, kurioms buvo būtinas kofinansavimas ir kuriam nuosavų lėšų daugelis ūkio subjektų neturėjo. Per praėjusius septynis narystės ES-je metus šalies ekonomikoje ,,įsisavinta" 25,4 mlrd. Lt ES-gos paramos fondų lėšų.

Deja, nuo 2008 m. rudens (spalio mėn.) šalyje veikiantys bankai šalies ekonomikai taiko skolinimo embargą. Nuo to laiko prasidėjo motininių bankų įvežtų kredito išteklių bėgimas iš šalies ekonomikos. Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,2 mlrd. Lt) iki šių metų pabaigos sumažinta 13,1 mlrd. Lt, arba net 33,5 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,6 % 2008 m. spalio mėn. iki 30,4 % dabar. Užsienio bankų lėšų bėgimą iš šalies ekonomikos matome grafike žemiau Nr. 1.

 

Tik š. m. sausio mėn. iš šalies ekonomikos ,,pabėgo" dar 0,6 mlrd. Lt ir -2,3 % motininių bankų lėšų.

Šalyje veikiančių komercinių bankų lėšos užsienyje, paskolų užsienio bankams pavidale (išorės turtas), dabar sudaro 9267 mln. Lt ir padidėjo nuo 2008 spalio pabaigos (skolinimo embargo pradžios) 2280 mln. Lt arba 32,6 procento. Bet ir toliau šalies ekonomikai bankų suteiktose paskolose (vidaus kreditas, 66212 mln. Lt) rezidentų indėliai tesudaro 42931 mln. Lt, arba 64,8 procento. Likusią kredito dalį sudaro užsienio (motininių bankų) lėšos.

Apart paminėtų 9,3 mlrd. Lt bankų lėšų ,,išvežimo" į užsienio šalis, pravartu žinoti, kad šalies įmonės ir namų ūkiai yra investavę (ir iš šalies ekonomikos ,,išvežę) 371 mln. Lt į kitų šalių vertybinius popierius, 3,8 mlrd. Lt į kitų šalių akcijas. Toks šalyje uždirbtų lėšų ,,išvežimas" padidėjo nuo 2003 m. 4K (finansinių sąskaitų statistikos LB-ke rengimo pradžios) 21,2 karto, t. y. per tą laiką iš šalies ekonomikos investicijoms į kitų šalių vertybinius popierius ir akcijas ,,išvežta" 4,2 mlrd. Lt. Laisvo kapitalo judėjimo nuostatos galioja pilnoje apimtyje.

 

,,Geri" skandinaviški (o ir kiti užsienio kapitalo) bankai būtų ir toliau, jei taip pat dosniai skolintu ir net nereikalautų paskolų (o dar ir su palūkanomis) gražinti...

 

O pergyventi dėl kredito išteklių ir pinigų kiekio aplamai šalies ekonomikoje stokos pagrindo nėra. Per beveik septynerius narystės ES-je metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos vos 22 %, o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik 2,8 karto!!!

Todėl bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 %. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto (pinigų) nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija. Ir dėl jų pertekliaus bei ne efektyvaus panaudojimo kuriant naują pridėtinę vertę.

Ką tai reiškia mūsų kasdieniniame gyvenime?

Gi tai, kad per buvimo ES-je septynmetį vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus beveik 2 kartus (juk džiugu tai žinoti?), paminėta pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas tą didėjimą ,,suvalgė" (tikriau ,,suėdė") net iki -14,0 % (1,966:2,286=0,86, 86,0 %).

Vidutinei senatvės pensijai per tą laiką padidėjus beveik net 2,2 karto (2,19), pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas iš to didėjimo ,,gražumo" paliko visišką šnipštą: -4,2% =(2,19:2,286=0,958, 95,8%).

Reali privačių pensijų fondų apskaitos vieneto vertė dėl pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo per jų (PPF) egzistavimo laiką ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 39 procentais. O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų SoDros lėšų vertės ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.

O tai, t. y. gausus šalies ekonomikoje neuždirbtų pinigų importas ir gyvenimas iš jų ir skolon, skatino infliaciją ir pinigų nuvertėjimą. Vyksta reikšmingas pinigų perkamosios galios mažėjimas ir visų Lietuvos žmonių - pinigų turėtojų ir savininkų skurdinimas. Ir tik dėl prasto bei neefektyvaus pinigų panaudojimo.

Nuolat didėjanti infliacija skurdina ne tik Žmones - pinigų turėtojus, bet reikšmingai menkina šalies ekonomikos konkurencingumą eksporto rinkose ir žlugdo šalies verslą bei visą jos ekonomiką. Tai ką tuomet gali reikšti gausybė šnekų ir planų ekonomikos ir eksporto skatinimo tema? Ar tai - eiliniai paistalai, vėl lydimi papildomų pinigų išmetimu į apyvartą ir vėl skatinantys tą pačią infliaciją bei pinigų nuvertėjimą?

Reikšmingos vartojimo bei pinigų infliacijos reiškia šalyje cirkuliuojančių pinigų - litų ir su jais surišto euro nuvertėjimą ir faktinę vidinę minėtų valiutų devalvaciją. Tai apie kokį valiutų stabilumo išsaugojimą nuolat kalbama (paistoma)?

Ir ne vien bankai, o juo labiau - tik skandinaviški, dėl to "kalti".

Tai ar galėjo ir ar gali valstybinis komercinis bankas šalies ekonomikoje ir bankiniame sektoriuje veikti kitaip, nei veikė (ir veikia) kiti ir kitų kapitalo šaltinių finansuojami bankai ir gelbėti šalies ekonomiką nuo infliacijos bei pinigų nuvertėjimo šėlsmo? Tikriausiai - ne. Nes bet koks išskirtinis tokio banko veikimas prieštarautų konkurencijos ir rinkos pamatiniams reikalavimams.

Įsteigti komercinį banką teoriškai nesunku ir tai gali padaryti bet kas. Tam būtinas tinkamo dydžio įstatinis kapitalas ir veikimas taip, kaip kad reikalauja bankų veiklą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

Valstybinio komercinio banko steigimas yra komplikuotas, pirmiausiai, dėl steigimui būtinų, kad ir sąlyginai - nedidelių, lėšų valstybės kiaurame biudžete stygiaus.

Rimtu pabandymu įsteigti nacionalinį banką galima laikyti ne senas kalbas apie banko funkcijų suteikimą ir vystymą Lietuvos paštui. Gaila, kad tai nepavyko: sukilo ir gerą idėją sužlugdė patys dabar veikiantys bankai, skubiai ,,atradę" kompromato buvusiam pašto vadovui. Neįvertintas jų, t. y. bankų, "organizuotumas", apie kurį dar vienas iš JAV tėvų ir steigėjų Tomas Džefersonas rašė: ,,Aš nuoširdžiai tikiu, kad bankai bei jų organizacijos visuomenei yra daugiau pavojingi, nei priešų armijos" (Virtualios finansų sistemos atsiradimas ir raida, http://www.contrtv.ru/common/3427/).

Tai įrodo, kad bet kokio kito naujo ir ne skandinaviško užsienio banko atėjimą į Lietuvos finansų rinką reikšmingai trukdys (blokuos ir boikotuos) čia veikiantys skandinaviški bankai. Yra pakankamai pagrindo tikėti p. p. A. Boso ir G. Galvono paviešintiems jų pačių patirtiems faktams, kada jiems buvo atsakyta refinansuoti jų paskolas, berods Vokietijoje, paaiškinant, kad jie yra ,,iš skandinaviškų bankų veikimo zonos" (,,Respublika", nuomonių klubas ar kažkas panašaus). Jų pasakymas, kad Europos finansų rinkos tarpbankinis padalinimas, panašiai žinomam Molotovo-Ribentropo paktui, yra įvykęs ir galiojantis faktas, vertas rimto dėmesio.

Įdomus ir keliantis tam tikrą susirūpinimą ,,Karšto komentaro" (2010 lapkričio 12-26 d.) redaktorės pastebėjimas, kad ,, Izraelio Mosado veikla - ne tokia matoma, kaip kitų, tačiau turbūt skaudžiausiai juntama - sklando kalbos, kad būtent Mosado statytinis Lietuvoje yra uždėjęs leteną ant nacionalinio banko įkūrimo (t.y. neleidžia steigti nacionalinio banko) ir proteguoja tariamų skandinavų bankų finansinius interesus Lietuvoje. Rašydama apie skandinavų bankus Lietuvoje sąmoningai prirašiau žodį „tariamų", kadangi, jeigu kalbos apie Mosado statytinį aukštose pareigybėse Lietuvoje yra tiesa, tuomet skandinavų vardas gali būti tik priedanga Lietuvoje esantiems bankams - gal už jų iš tiesų stovi kokie nors Amerikos žydai, o už tų Amerikos žydų - Mosadas?" (http://www.komentaras.lt/?p=4475, ,,Lietuvos valstybingumo aritmetika su ,,n" nežinomųjų").

,,Lietuvoje veikiantys didžiausi užsienio kapitalo komerciniai bankai vis dar prisukę kreditų kranelius ir didina paslaugų įkainius. Tad alternatyvų jiems jau ieško ne tik gyventojai, bet ir verslininkai." Tai ištrauka iš trumpo ir konkretaus Jolitos Žvirblytės pasižvalgymo po kredito unijų veikimą pastaruoju laiku šalies ekonomikoje (http://www.lzinios.lt/lt/2010-08 11/verslas/verslininkai_atranda_banku_konkurentus.html?print).

O jei paminėtas kredito unijų ,,atradimo" procesas tęsis toliau ir net su pagreičiu? Gal tikrai būtent kredito unijos praskaidrins slogią stagnacijos atmosferą šalies bankininkystėje? Ir gal kredito unijos ir bus tas šiaudas (kelias), kuris ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę? Juk kredito unijų kūrimosi procesas vyko ir vyksta jau gerokai po nacionalinės bankininkystės kūrimo ,,ypatumų" ir jo ,,patirtis" bent primiršta. Juk dar nei viena KU nesulaukė pirmųjų nacionalinių bankų baigties ,,likimo"? Bent viešumoje tokių faktų nežinoma.

Tikėkimės, kad naujasis Lietuvos banko vadovas naujai pažvelgs į šalies bankininkystės plėtrą bei galimą nacionalinės bankininkystės raidą. Ir, iki steigiant ar kitaip ,,įkuriant" nacionalinį komercinį banką, į šalies ekonomiką ir darbui jos labui sugrąžins jau nacionalinį ir centrinį Lietuvos banką, kuris lyg šiol veikė perdaug reikšmingai susitapatinęs su Europos centrinio banko filialu.

 

Vl. Trukšinas,


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Komentarai
Unknown_user_thumb
juodis

Apgailestauju , man tai pasiutusiai neįdomu , nes teks neužilgo pabaigt rūpesčius , mat jau apie 70 m. tai kas čia liko?. Joo ponai bet koks bankas pinigų nepridės , jis turėtų iš kažko perimti ,- ištraukti iš šešėlio ar dar iš ko ? Tai yra įsisavinti jau esamą pinigų kiekį . Taip atrodo man kuriam ši sritis kažkodėl visiškai neįdomi .

2011-03-30 23:15

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9