"Investuotojams auksas naftalinu nedvelkia"

2012-06-13 09:27   Peržiūros : 29   Spausdinti


Rūta Vainienė, LLRI specialioji ekspertė 2012-06-12 Lietuvos radijas

Kartą pas mane užėjo senyvo amžiaus moteris, anksčiau dirbusi sesute poliklinikoje, dabar - pensininkė. Moters klausimas buvo labai konkretus - apie santaupas, kurias jai pavyko bedirbant sukaupti ir kurias ji tiesiog nori apsaugoti nuo praradimo. Jai atrodė, kad nuolat viešai kalbėdama apie finansus, bankus, pinigus galėsiu duoti vertingą patarimą, tarsi „pagal pažintį". Tikiu, kad nesaugumas dėl turimų pinigų kelia rūpestį daugeliui, ir tai nėra susiję vien su vagių baime. Kainos auga taip sparčiai, kad net už palūkanas laikomi bankuose, pinigai praranda savo vertę. Toks jausmas, kad jų perkamoji galia tirpsta tarsi smėlis tarp pirštų, nepriklausomai nuo to, kokia pasaulio valiuta pasirinktum laikyti savo santaupas.

Mane aplankiusi buvusi poliklinikos sesutė prisimena savo tėvų pasakojimus apie tarpukario litą, kuris pradžioje buvo sutiktas su nerimu, kaip ir kiekviena naujovė, tačiau vėliau tapo geidžiamu ir patikimu. Lito stabilumą tuomet užtikrino lito padengimas auksu ir Lietuvos banko turimos aukso atsargos šiam įsipareigojimui įvykdyti. „Smetoniškas" litas buvo viena stipriausių ir stabiliausių valiutų pasaulyje, o juk jam teko atlaikyti ir Didžiosios depresijos laikus. Šiandieninis litas su smetoniškuoju turi vieną bendrą savybę - tvirtą susiejimą, tik šiandien litas pririštas prie euro. Pats euras, o ir doleris, ir kitos pasaulio valiutos šiandien nebėra susietos nei su metalu, nei žaliava ar apskritai kuo materialiu. Centrinis bankas išleidžiamą pinigų kiekį pasirenka ne pagal mainais jiems patikėto aukso kiekį, o šiaip, liaudiškai tariant, „iš lempos".

Dabar, kai Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija prisiskolino tiek, kad nebeišgali savo skolų grąžinti, šių šalių vyriausybės norėtų, kad Europos centrinis bankas išleistų daugiau eurų šioms skoloms padengti. Europos centrinis bankas komerciniams bankams per tris šių metų mėnesius padovanojo 1 trilijoną eurų, tačiau to šalims negana. Todėl dabar sprendžiamas labai svarbus klausimas, kokį kelią pasirinks euro zona. Išlaikyti pinigų sąjungą nesubyrėjusią, tam aukojant euro perkamąją galią, o gal ir šalių suverenitetus, ar pasiūlyti nedrausmingoms šalims pasišalinti ir kapstytis savo jėgomis.

Lengvų sprendimų valdžioms beviltiškai prasiskolinus jau būti nebegali - kažkas turės patirti nuostolius. Tačiau ši sumaištis euro zonoje suteikia vertingą pamoką ir ypatingą istorinį šansą išvaduoti žmones iš tuščiavidurių, neatsparių pinigų kalėjimo. Vis daugiau ekonomistų pasaulyje prabyla, kad nėra kitos išeities, kaip ištaisyti 1971 metais padarytą klaidą, kai pinigai buvo visiškai atsieti nuo aukso, t.y. nuo tų pinigų, kuriuos rinka pati, valdžios neverčiama ir nekoordinuojama, pasirinko visame pasaulyje. Investuotojams auksas naftalinu nedvelkia, o aukšta aukso ir sidabro kaina parodo du dalykus: kaip nedovanotinai sparčiai nuvertėja popieriniai pinigai ir kaip puikiai metalai išlaiko paklausą.

Būtent dėl to, kad rinkos verdiktu auksas geriausiai atlieka pinigų funkciją, LLRI pasiūlė stabilių pinigų planą, kurio esmė - naujų valiutų, o ir paties euro, susiejimas su auksu, kitaip tariant, aukso standarto įvedimas. Pinigai be tokio tvirto inkaro netinka taupyti, nenaudinga jais gauti pajamas. Tokius prastus pinigus telieka skubėti išleisti. O toks žmonių intuityvus bėgimas nuo tuščiavidurių pinigų kažkodėl yra pavadintas „vartotojiškumu". Visi šunys už šią ydą sukarti ne ant pinigus spausdinančios valdžios, o kažkodėl - ant kapitalizmo.

Nuo didelių mokesčių žmonės pabėga į šešėlį. Nuo silpnų pinigų jie bėga įsigydami realias gėrybes -  žemę, nekilnojamąjį turtą, antikvarą, brangakmenius ar vertybinius popierius. Žmonės skundžiasi, kad viskas brangsta. Brangsta ne viskas - nuolat pinga pinigai. Tačiau tai galima sukeisti vietomis - padaryti, kad kainos kristų, o pinigų vertė augtų.  Tai - ne utopija ir ne naftalinas, tai - vienintelis būdas atkurti pinigų reputaciją.


Kategorijos: Finansai, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9