2012 m. II ketvirčio ir I-jo pusmečio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga. I dalis - klausimai ir klausimėliai

2012-08-29 13:18 Peržiūros : 258 Spausdinti

Praėjusiame pusmetyje ir ypač - jo pabaigoje, II-jį ketvirtyje, viešoje erdvėja pasklido nemažai pranešimų, kurių vien antraštės ar atskiri teiginiai verčia gerokai susirūpinti mūsų ekonomikos raidos stabilumu. Kažkodėl, prieš pat Lietuvos statistikos departamento (LSD) naujausių II-jo ketvirčio ir I-jo pusmečio ekonomikos raidos (BVP) rodiklių paskelbimą, Lietuvos bankų asociacijos prezidentui p. S. Kropui parūpo mus patikinti, kad, nors ,, ...garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities - antrosios krizės bangos - vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį ..."

http://www.lrytas.lt/-13433750631343128402

-s-kropas-pasaulio-ekonomistai-pie

%C5%A1ia-ni%C5%ABrius-ateities-vaizdus-ta%C4%8Diau-lietuvos-ekonomikos-rodikliai-yra-geri.htm). Ar, tokiu būdu, gerb. S. Kropas, nors ir ne tiesiogiai, pabandė mus įspėti, kad ir ,,gerais ekonomikos fundamentaliais" rodikliais džiaugtis derėtų labai rezervuotai?

,,Prancūzija ir Didžioji Britanija trečiąjį šių metų ketvirtį nugrims į recesiją - prognozuojama, kad Prancūzijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiuo laikotarpiu sumažės 0,1 proc., o Anglijos augimas bus nulinis. Apie tai teigiama vakar paskelbtose Prancūzijos ir Anglijos centrinių bankų ataskaitose."

(http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/skolu_

krize/europa_skandina_recesija/)

,,Kai senka pinigai iš paskolų, bankai semia iš paslaugų", teigia p. Erika Fuks,

www.DELFI.lt, 2012 m. liepos 23 d.

(http://verslas.delfi.lt/business/kai-senka-pinigai-is-paskolu-bankai

-semia-is-paslaugu.d?id=59146923#ixzz21QnIUbfS).

,,Užuot skolinę, bankai didina įkainius", teigia p. Arvydas Jockus 2012 liepos 10 d. (http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Pinigai/Uzuot-skoline

-bankai-didina-ikainius).

,,Tie patys nelietuviško kapitalo bankai Latvijoje ir Estijoje taiko daug mažesnius įkainius už atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis. Latvijoje tokie įkainiai - perpus mažesni, tačiau vis vien pasirodė per dideli Latvijos konkurencijos tarybai. Bankai nubausti baudomis. O Lietuvoje nelietuviško kapitalo bankai gali elgtis kaip nori. Užsiplėšti daug didesnius įkainius. Kodėl? Nes juos kontroliuoti turinčios lietuviškos institucijos iš esmės jau nelietuviškos. Čia dirbantys prievaizdai dar su lietuviškomis pavardėmis, bet jau įsidukrinę, įsisūniję skandinavams. Jei neįsisūniję, tai bent savanoriai bernai. Todėl vengia Lietuvoje pakovoti dėl savo tautiečių." - teigia p. Preskaitė 2012 liepos mėn. 18 d. ,,Respublikos" redakcijos skiltyje ,,Nacionalinė bėda - menkoka savivertė".

Į visas paminėtas dvejones dėl bankų paslaugų branginimo, LB-as savo 2012 m antrojo ketvirčio bankų veiklos apžvalgoje atsako vienu teiginiu - ,,, ... bankų klientai 2012 m. pirmąjį pusmetį už naudojimąsi bankų paslaugomis sumokėjo 3,1 proc. mažiau komisinių negu per atitinkamą laikotarpį prieš metus." (http://www.lb.lt/banku_apzvalga_2012_ii_ketv).

Keletas rimtų ir nerimą keliančių pastebėjimų pateikė ir LB savo kai kuriuose pranešimuose.

,,Palyginti su 2011 m. ketvirtojo ketvirčio pervedimais, 2012 m. pirmąjį ketvirtį pervedimų iš ES padidėjo 329,6 mln. litų (1,7 karto), o privačių asmenų pervedimų iš užsienio sumažėjo 154,9 mln. litų (17,5 %). Bendras einamųjų pervedimų balanso perviršis padidėjo 95,7 mln. litų (30 %)."

(http://www.lb.lt/2012_m_pirmojo_ketvircio_lietuvos_respublikos_

mokejimu_balanso_apzvalga).

Ar tai reiškia, kad sparčiai gausėjantys neatlygintini ES-os lėšų pervedimai ir toliau didina šalies ekonomikoje besisukantį neuždirbtų pinigų kiekį, skatina infliaciją bei pinigų nuvertėjimą bei menkina šalies verslo konkurencingumą eksporto rinkose dėl infliacijos išpūstų eksporto produktų savikainų bei kainų?

Ar privačių asmenų pervedimų srauto reikšmingas mažėjimas (-17,5 %) nekomplikuoja gausaus būstų skolininkų jų įsipareigojimų bankams grąžinant dosniai sutektas paskolas vykdymus? Nejau LB-ke, dažnai papildomai tyrinėjančiame būstų skolininkų likimus, nežinoma, kad reikšminga būsto paskolų dalis grąžinama iš užsienyje (emigracijoje) uždirbtų lėšų?

Ar ne todėl ,,Daugėja vartotojų, kurie su bankais ginčijasi dėl būsto kredito sutarčių" - taip priverstas pranešti ir LB-kas (http://www.lb.lt/daugeja_vartotoju_kurie_su_bankais_gincijasi_del_busto_kredito_sutarciu)?

O jeigu šis ,,procesas" įgaus nors ir menką pagreitį?

Keistai kyla klausimas, apie kokį ,,finansinį stabilumą" bandoma eilinį kartą daug pasakyti LB-ko specialiame ta tema pranešime ,,Finansinio stabilumo apžvalga", 2012 m. (http://www.lb.lt/finansinio_stabilumo_apzvalga_1)?

LB-ko kasmėnesiniuose statistikos pranešimuose nuolat kartojami šie teiginiai

,,2012 m. sausio mėn. pinigai P3 sumažėjo 497,2 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje buvo 15,0 procento"

,,Pinigai P3 per mėnesį (vasarį) padidėjo 178,7 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje šiek tiek sulėtėjo - iki 14,6 procento."

,,2012 m. kovo mėn. pinigai P3 sumažėjo 96,6 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje šiek tiek sulėtėjo - iki 14,3 procento."

Pinigai P3 per mėnesį (balandžio) padidėjo 490,7 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje padidėjo iki 15,1procento".

Pinigai P3 per mėnesį (gegužės) padidėjo 346,1 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje sulėtėjo iki 14,9 procento."

,,2012 m. birželio mėn. pinigai P3 padidėjo 126,2 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje sulėtėjo iki 14,3 procento."

Tai ištraukos iš Lietuvos banko mėnesinių statistikos pranešimų ,, Pinigų ir kitų PFI balanso apžvalgos", kuriose teigiama, kad metų, t. y. tam tikro šių metų mėnesio duomenis, palyginti su praėjusių metų atitinkamo mėnesio duomenimis, šalies ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) kiekis nuolat (kiekvieną praėjusio pusmečio mėnesį) didėjo 15,1 -14,3 %.

Ir tai vyksta tuo metu, kai šalies ekonomika, I-jo pusmečio BVP, kaip teigiama Lietuvos SD-to pranešime, padidėjo, palyginti su praėjusių metų I-ju pusmečiu (taip pat metų didėjimas), tik 3,0 %.

Kodėl pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką didėja keleriopai sparčiau, nei auga ekonomika? Ir ką tai gali reikšti? Ar patikimi ir teisingi pinigų kiekio kaitos duomenys?

Atrodo logiška tikėtis, kad, bent kiek atsigaunant ekonomikai ir didėjant ją, ekonomiką, aptarnaujančių pinigų kiekiui (kaip teigiama LB Statistikos pranešimuose - po 14-15 %) turėtų panašiai aktyvuotis bei didėti ir ūkio subjektų mokėjimų srautai bei apimtys už ūkinius sandorius per bankus, t. y. didėti pinigų apyvarta. Deja, skelbiami Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) panašaus apimčių didėjimo (bent iki š. m. I-ojo pusmečio) nerodo (lentelė Nr. 1 ir grafikas Nr. 1):

Lentelė Nr. 1.

	BVP, palyginti su (%)		Mokėjimai negrynaisiais, palyginti su (%)
	praėjusiu laikotarpiu	praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu	praėjusiu laikotarpiu	praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu
2011 1K	-6,9	5,9	-11,2	-17,8
2011 2K	10,5	6,5	-1,6	-15,0
2011 3K	7,2	6,7	0,0	4,8
2011 4K	-5,6	4,3	1,6	-11,3
2011 m.	5,8	5,8	-10,7	-10,7
2012 1K	-7,2	3,9	-7,1	-7,2
2012 2K	8,5	2,1	1,5	-4,3
2012 I pusm.	-6,0	3,0	-5,7	-5,7

Pradedant 2010 m pabaiga, ekonomikos (BVP) augimo tempai kas ketvirtį (palyginus ir su praėjusiais laikotarpiais ir su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu) visada buvo gerokai ,,atitrūkę' nuo pinigų apyvartą apibūdinančio rodiklio - mokėjimų negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijų bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiškais tarptautiniais mokėjimais apimčių kaita. Kad ir praėjusiais, 2011 m., BVP padidėjus 5,8 %, pinigų apyvarta sulėtėjo (sumažėjo) net 10,7 %. Panašios tendencijos klostosi ir šiais metais. 2012 m. I -jo pusmečio BVP padidėjus, palyginti su praėjusiu metų I-ju pusmečiu 3,0 %, o palyginti su praėjusiu, 2011 m., II-ju pusmečiu sumažėjus 6,0 %, pinigų apyvarta per šalies ekonomiką aptarnaujančius bankus sumažėjo vienodai - 5,7 %.

Ar tai rodo, kad net ir kuklus ir permainingas ekonomikos augimas vyksta be reikšmingesnio bankų, kaip mokėjimų svarbių tarpininkų, dalyvavimo? Ir gal ne visada dėl šešėlinės ekonomikos buvimo ar net jos dalies didėjimo? O gal ir dėl ūkio subjektų ,,bėgimo" nuo bankų mokėjimų ir jų kitų finansinių paslaugų didelių kainų bei tarifų?

Jeigu mokėjimų negrynaisiais pinigais apimčių duomenys yra teisingi ir patikimi, žinant, kad jie patikslinti juos mažinant 35 % už 2009 ir 36 % už 2010 m.?

Grafikas Nr. 1.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; LSD interneto svetainė.

Ar ne todėl ir ,,... "Lukoil" bėga nuo bankų mokesčių", kaip teigia p. Renaldas Jakubauskas,

,,Degalinių tinklą valdanti UAB „Lukoil Baltija" sostinėje atidarė degalinę, kurioje atsiskaityti galima tik grynaisiais ir įmonėms išduotomis kuro kortelėmis. Nuolaidų bei banko mokėjimo kortelės nebus aptarnaujamos, o klientai bus viliojami 15 ct/l pigesniais degalais."

(http://vz.lt/article/2012/8/1/lukoil-bega-nuo-banku-mokesciu#ixzz22gznXbn7)

Ir šis faktas - jau ne pirmas bankų paslaugų ,,apėjimo" atvejis. Jau kelerius metus sėkmingai veikia ir plečiasi didmeninės prekybos įmonė ,,PROMO Cach&Carry", kur atsiskaitoma tik grynaisiais, nenaudojant bankų mokėjimų kortelių.

Tokių, šalies ekonomikai, atrodo - svarbių rodiklių kaitos galimos sąsajos nenagrinėjamos nei LB-ke, nei LSD-te. Nes laikomasi ,,kompetencijų" pasidalijimo nuostatų, kuomet kiekviena institucija ,,linki" tokius nepatogius, net su statistikos patikimumu sietinus klausimus, nagrinėti ... kitai institucijai.

O į besiplieskiančius ginčus dėl antrosios krizės bangos ir ekonomikos atsigavimo aplamai fakto kažkiek aiškumo įnešė LSD, paskelbdamas II-jo ketvirčio ir I-jo š. m. pusmečio BVP kaitos rodiklius.

Žvelgiant į naujausią LSD pranešimo teiginių seką, pirmiausia pastebimi trykštantys BVP 2K augimo ,,džiaugsmai", kuomet, palyginti su praėjusiu ketvirčiu turime net +8,5 %, palyginti su praėjusių metų 2K +2,1 %. Ir net I-ąjį š. m. pusmetį, palyginus su praėjusiųjų metų I-ju pusmečiu turime net +3,0 %.

Ir vėl kukliai nutylint, kad, š. m. I-ąjį pusmetį, palyginę su praėjusių metų gretimu, II-ju pusmečiu (kaip ir 2K palyginus su praėjusiu, 1K su +8,5 %) turime net -6,0 % realaus ir -4,3 % nominalaus (ir infliacijos išpūsto) BVP.

Ir kodėl tokie faktai vėl nutylimi? ,,Nepatogūs" skaičiukai? Ne teigiami?

Bet, gi būkime realistai, o ne idealistai ar net avantiūristai ir sakykime tiesą, kurią ir rodo statistika. Juk pernai, II-jį metų pusmetį, BVP augimas, palyginti su praėjusiu, I-ju pusmečiu, buvo net +9,5 %. Todėl tam, kad š. m. II-jį pusmetį bent pasiekti praėjusių metų II-jo pusmečio BVP dydžius, (3K+4K) jo, BVP augimas turėtų būti net 6,3 %.
O ar tai įmanoma, gerbiami ,,prognozuotojai" ir kitokie skaičių ekvilibristai bei iliuzionistai?
Bet ir net su tokiu š. m. II-jo pusmečio būsimu pasiekimu metinio BVP augimą turėsime geriausiu atveju tik 1,4 %.

Bet ir tokiu ekonomikos (BVP) augimu reikia įprasti dorai džiaugtis žinant, kad dirbančiųjų išsibėgiojimas (emigracija) tęsiasi ir nelėtėja, investicijos iš ekonomikos bėga ir t. t.
Ekonomikos raidos optimistinių tendencijų LSD kaitos natūrinį grafiką.

Grafikas Nr. 2.

2 pav. Bendrojo vidaus produkto kitimas

papildžius BVP grandininės apimties, pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, kaitos, palyginus su praėjusiais ketvirčiais, LSD duomenimis, gauname mažiau optimistinį bet gerokai realistiškesnį šalies ekonomikos raidos vaizdelį.

Ir nors taikomas ,,sezoninis" BVP apimties koregavimas ir turi sunkiai nusakomą ekonominę prasmę (kas būtų, jei būtų taip, kaip nebuvo, o ir būti negalėjo), bet tokio koregavimo matematinė prasmė įtikinamai rodo, kad ekonomikos augimas nuo 2010 m pabaigos reikšmingai lėtėja.

Grafikas Nr. 3.