Kaip paveikė Snoro nacionalizavimas Lietuvos rinką

2012-11-15 16:08   Peržiūros : 72   Spausdinti


Lapkričio 16-ąją minimi metai po „Snoro" nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro" bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje. 

„Snoro" akcininkai - vis dar Londone 

Buvę didžiausi „Snoro" akcininkai - Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc._ bei „Snoro" valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011-ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

„Lietuvos teisėsaugai keičiant ir papildant kaltinimus buvusiems bankininkams išduotas jau trečiasis Europos arešto orderis - tai lėmė, kad ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013-aisiais", - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kaip skelbta, 2011 metų birželį pateiktame orderyje buvusiems „Snoro" akcininkams pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro" turto pasisavinimo. 2012 metų gegužės pradžioje išduotame orderyje V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo kaltinti iššvaistę 700 mln. litų, o pernai lapkričio 22 dieną - 987 mln. litų.

„Snoro" žlugimo poveikis Lietuvos finansų rinkai 

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro" akcijas, o gruodžio 7 dieną „Snorui" iškelta bankroto byla. Priešingai nei prognozuota, penktojo pagal valdytą turtą banko žlugimas didelės įtakos Lietuvos finansų rinkai neturėjo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bendra indėlių suma 2012 metų rugsėjo pabaigoje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į 2011-ųjų lapkričio pradžios (44,865 mlrd. litų). Tuo tarpu bankų klientams suteiktos paskolos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 57,628 mlrd. litų iki 54,168 mlrd. litų (tačiau vien „Snoro" paskolų suma 2011 metų spalio pabaigoje siekė 3,581 mlrd. litų).

„Lietuva taip pat sėkmingai platino obligacijas tarptautinėse finansų rinkose, kurioms sugebėta įrodyti, kad „Snoro" istorija - ne visos bankų sistemos problema", - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Tiesa, „Snoro" bankrotas bei griežtesnė priežiūra apnuogino kai kurių kredito unijų problemas. Investuotojai taip pat nerimauja dėl Ūkio banko turto kokybės, nes šis Vladimiro Romanovo valdomas bankas už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmė „Žalgirio" stadioną - tai sudaro daugiau nei 80 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo. 

Indėlininkai - saugūs 

Investuotojų asociacijos vertinimu, pirmasis banko bankrotas Lietuvoje po 12 metų, kai žlugo „Litimpex" bankas, parodė, kad indėlių draudimo sistema mūsų šalyje veikia tinkamai. Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro" indėlininkams per 2011 metų gruodį išmokėjo 3,228 mlrd. litų, o 2012 metų sausį-rugsėjį išmokėta dar 734 mlrd. litų.

„Tam, kad išmokėtų beveik 4 mlrd. litų, Indėlių draudimo fondui beveik 3 mlrd. litų teko skolintis iš Finansų ministerijos, tačiau daugiau nei 800 mln. litų jau pavyko grąžinti pardavus fondo turėtus vertybinius popierius", - sakė V. Plunksnis.

Iš Indėlių ir investicijų draudimo vadovo posto teko pasitraukti ilgamečiam įmonės vadovui Raimundui Žilinskui, kuris ne itin sėkmingai susitvarkė su padidėjusiu gyventojų užklausų srautu. Jį pakeitė „Snoro" kreditorių komiteto pirmininke tapusi Aurelija Mažintienė.

„Visuomenėje populiarus mitas, kad „Snoro" bankrotas itin brangiai kainavo valstybei ir visam laikui ištuštino indėlių draudimo fondą. Tai - netiesa, nes „Snoro" turto užtenka didžiajai daliai Indėlių ir investicijų draudimo perimtos reikalavimų sumos padengti, o fondą kasmet papildo naujos indėlių draudimo įmokos, per devynis šių metų mėnesius sudariusios beveik 130 mln. litų", - sakė V. Plunksnis.

Lėšas atgavo visi „Snoro" indėlininkai, banke turėję iki 100 tūkst. eurų. Tačiau „Snoras" aktyviai platino neapdraustus produktus - indėlių sertifikatus bei obligacijas. 

Pinigai kol kas išmokėti tik darbuotojams

Nepaisant to, kad nemaža dalis „Snoro" turto jau paversta pinigais, kol kas juos iš bankrutuojančio banko atgavo tik pirmosios eilės kreditoriai - „Snoro" darbuotojai. Tuo tarpu „Snoro" kreditoriai teismuose bando įrodyti, kad dabartiniuose įstatymuose įteisinta nuostata, jog antrąja eile taikomi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai, prieštarauja Konstitucijai. 

Kitiems kreditoriams-  riestainio skylė? 

„Ginčas dėl kreditorių eilės - bene vienintelė viltis atgauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvo įsigiję neapdraustų „Snoro" produktų, nes pagal oficialiai pateikiamus duomenis, realizavus „Snoro" turtą pinigų užtektų tik Indėlių ir investicijų draudimui. Lemiamos įtakos šiam ginčui turės Konstitucinio Teismo sprendimas", - sakė V. Plunksnis.

Tiesa, kai kurie optimistai viliasi, kad „Snoro" bankroto administratoriui pavyks laimėti teisinius ginčus užsienyje ir „atsukti" schemas, pagal kurias „išgaravo" „Snoro" lėšos. „Snoro" administratoriaus prašymu, areštuotas V. Antonovo turtas.

Londono teismui pateikti ir žiniasklaidos paskelbti „Snoro" pateikti dokumentai rodo, kad buvę pagrindiniai „Snoro" akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas, naudodamiesi lengvatinėse mokesčių zonose registruotomis kompanijomis banko turtą pervedinėjo į savo sąskaitas, naudojo kaip paskolų užstatus bei netikriems NT sandoriams.

Tuo tarpu kaltinimus neigiantis ir „Snoro" nacionalizavimo procesą politizuotu vadinantis V. Antonovas yra pareiškęs pretenzijas Lietuvai dėl galimo sutarties su Rusija pažeidimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. 

Lietuvos teismuose - „Snoro" klientų bylos 

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama nemažai su „Snoru" susijusių bylų. Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro" akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai - didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

„Taip pat atstovaujame ir neįsigaliojusių „Snoro" obligacijų emisijų pirkėjus, kurie reikalauja išmokėti draudimo išmoką", - sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, iki šiol „Snoro" klientai jiems palankiais teismo sprendimais pasigirti negali. Pirmosios instancijos teismuose kai kuriems žmonėms pavyko įrodyti, kad atėjus prasitęsti indėlio, jiems „Snoro" darbuotojai įsiūlė nedraudžiamą indėlio sertifikatą ar obligacijų. 

„Snoro" turto pardavimas juda lėtai 

„Snoro" turto pardavimas kol kas juda lėtai. Valstybės valdomas Lietuvos paštas užbaigė sandorį, kuriuo už 3,1 mln. litų įsigijo 214 mini bankų tinklą. Už vieną „snoriuką" sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų - gerokai mažiau nei reikėtų investuoti, siekiant atidaryti naują kioskelį.

Kreditorių komitetas taip pat yra pasirinkęs banko „Finasta" bei „Snoro lizingo" pirkėją, tačiau šis kol kas nėra pateikęs reikalingų dokumentų Lietuvos bankui ir neaišku, ar sandoris bus užbaigtas.

Tuo tarpu viešos informacijos apie tai, kokią dalį „Snoro" turto jau pavyko paversti pinigais, ką ketinama daryti su pagrindiniu „Snoro" turtu - paskolų portfeliu (iki bankroto - 3,7 mlrd. litų, skelbta koreguota vertė - beveik 2,6 mlrd. litų) - nėra.

Tikėtina, kad „Snoro" bankrotas truks dar ne vienerius metus ir jau dabar aišku, kad tai bus brangiausias bankroto procesas Lietuvoje. „Snoro" kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs iki 5 mln. litų per mėnesį išlaidų sumą.


Kategorijos: Bankai, kredito unijos, paskolos, Finansai

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Stock.xchng nuotr.

Draudimo rinka praranda tempą

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5 ... 9
Bankinės paslaugos. Investicijų valdymas verslui ir privatiems asmenims.
J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2393444, El. paštas: info@dnbnord.lt
1 2 3 4 5 ... 9