2010 m. II ketvirčio ir I pusmečio bankų veikimo apžvalga

2010-08-03 11:46   Peržiūros : 498   Spausdinti

---

I dalis. Pinigų kiekio kaita

Pirmojo šių metų pusmečio pabaigą pažymėjome gan džiugiais pranešimais apie ekonomikos raidos pasiekimus: vos ne atsigavimą ar eilinio dugno pasiekimą ir net atsispyrimą nuo jo.

Vienas iš pirmųjų, su gausiais ,,džiaugsmais" dėl sėkmingo I-jo pusmečio biudžeto pajamų planų vykdymo ir net viršijimo mūsų krizines nuotaikas bandė praskaidrinti liepos 13 d. Finmino pranešimas:

- per 2010 m. I pusmetį į valstybės biudžetą " ...įplaukė 551,5 mln. litų arba 8,3proc. daugiau nei planuota."
- pridėtinės vertės mokesčio surinkimo "...planas įvykdytas 123,7 proc."
- pajamų iš akcizų (už visas akcizines prekes) "..planas įvykdytas 91,2 proc."
- pelno mokesčio surinkimas "... sudaro 103,8 proc. planuotų pajamų"
- nacionalinio biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio "... planas įvykdytas 105,7 proc."

Įspūdis toks, lyg tai po 20 - ties metų Gosplano dvasia prisikėlė ir apsigyveno naujoje vietoje: Finmine....

Bet ar galime džiugiai šaukti: valioooo - biudžeto surinkimo visi planai kuo sėkmingiausiai vykdomi ir net viršijami, kas ir liudiją apie sėkmingą ekonomikos atsigavimą??? O kas iš to ,,valioooo", kad, visgi, į biudžetą gauta net 218 mln. Lt mažiau, nei pernai. Nes pernai surinkta 7,19-0,218=6,97 mlrd. Lt. O tai reiškia, kad šių metų biudžete planuota surinkti pajamų 6,97-6,64=0,33 mlrd. Lt, arba net 4,7 % mažiau, nei surinkta pernai.

Tai kas gi planuota???

O planuota netolimų brandžių laikų burbulas, kuomet dirbtinai, jau ,,plane", sudaromos sąlygos sėkmingai jį vykdyti nieko iš esmės negerinant. Ekonomikos atsigavimo tikrai neplanuota. Nejau grįžta gerai žinomi planiniai žaidimai?

Ir tik po savaitės, t.y. Finansų ministerijos liepos 30 d. pranešime papildyta, kad ,,...I-jo pusmečio centrinės valdžios deficitas dėl sumažėjusių išlaidų buvo 645,6 mln. Lt mažesnis palyginus su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu...", nors ir sudarė 4,1 mlrd. Lt (vietoje anksčiau, liepos 13 d., skelbto 2010 metų valstybės biudžeto deficito 4,9 mlrd.Lt.). Centrinės valdžios I-jo pusmečio pabaigos biudžeto deficitas sumažėjo, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu 13,7 %. Ir sumažėjo ne dėl ekonomikos atsigavimo ir įmokų į biudžetą didėjimo, bet būtent tik dėl ,,...sumažėjusių išlaidų".

Kita "džiugi" žinia ,,pagaminta" iš Statistikos departamento pranešimo apie I-jo pusmečio BVP pirmojo ketvirčio rezultatų, skrupulingai atrenkant iš jų tik tai, kas "geriausio" ir kukliai pateikiant ar net nutylint ir ne visai dar gerus rezultatus:

"Per ketvirtį (lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius) ekonomika augo 6,6 proc. Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 procento, o palyginti su pirmuoju - 2,9 procento."

Nevertinant to, kad šių metų II-jo ketvirčio BVP didėjimą didžia dalimi sąlygojo prieš tai praėjusio, I-jo ketvirčio jo reikšmingas kritimas (-12,8 %, palyginti su 2009 m. IV- ju ketvirčiu).

O kaip gali biudžeto pajamas papildyti BVP kaitos skaičiavimas "...įvetinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką" - paprasčiausiai nutylima (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=34905695). Lyg šiol dar niekam nešovė į galvą ir biudžeto pajamomis laikyti sezoniškai perskaičiuotas ir net "išlygintas" kažkokias mistines ar dirbtines sumas.

Ir tikrai ,,kukliai" atrodo teiginys, kad ,, ...pirmojo pusmečio, lyginant su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, rezultatas išlieka neigiamas - fiksuojamas 0,9 proc. BVP nuosmukis."

O pusmečių BVP kaitos rezultatų palyginimai, deja, žymiai kuklesni ir gerokai mažiau euforiški, nes, po praėjusių metų II-jo pusmečio BVP augimo, palyginti su tų metų I-muoju pusmečiu 12,3 %, šių metų I-jo pusmečio BVP pagaminta, palyginti su praėjusiu, 2009 m. II-ju pusmečiu, net 11,7 % mažiau; t. y. pridėtinės vertės sukurta ir šalies ūkyje gauta pajamų suma buvo 2,7 mlrd. Lt mažesnė, nei praėjusį pusmetį.

Deja, net ir bankų analitikai neperskaitė iškalbingą Statistikos departamento pranešimo BVP kaitos grafiką, kuriame puikiai matome, kad ekonomika dar ir toliau lieka 2009 m. I-jo pusmečio lygyje, nors ir po III-jo ketvirčio kuklaus augimo ,,šuoliuko":

Grafikas Nr. 1. Bendrojo vidaus produkto kitimas (žr. po straipsniu)

Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7925&PHPSESSID=d5a70a36d1978b48036f4e73dc5c4315

BVP kaitos tendencijas patvirtina ir mokėjimų ne grynaisiais pinigais sumų kaita, ką ir matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 2.  (žr. po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; SD interneto svetainė.

Š. m. pirmojo pusmečio BVP mažėjant, palyginti su praėjusių metų II-ju pusmečiu, 11,7 %, mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimtys, analogiškai, sumažėjo 7,5 %.

Ir tik Premjero patarėjas p. Mykolas Majauskas, vertindamas paskelbtus statistinius duomenis, pabrėžė, kad ,, ...biudžeto deficitas vis dar išlieka itin aukštas ir vienas didžiausių ES, todėl ir kitais metais turėsime konsoliduoti valstybės finansus reformuojant valstybės turto valdymą, kur atskleistas didelis neūkiškumas, kovojant su kontrabanda ir aktyviai skatinant smulkųjį bei vidutinį verslą" (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=34905695) Nors tiek vėsesnio dušo ant greitų ir gerų lūkesčių euforijos...

Ir čia negalima nepastebėti eilines ir keistai "džiugias", skubiai tikslinamas ir gerinamas bankų analitikų ekonomikos atsigavimo prognozes, "kukliai" nutylint, kad ekonomikos krizę sukėlė ir ją šalyje pagilino būtent jų atstovaujamų bankų "veikimas", kurie ir lyg šiol verslui ir šalies ekonomikai taiko skolinimo embargą ir, tokiu būdu, stabdo ir sunkiną visų taip laukiamą ekonomikos atsigavimą (http://www.lzinios.lt/lt/2010-07-30/verslas/jau_linki_aplenkti_kaimynus.html). Ką tai reiškia: sąmoningas kaltės ,,nutylėjimas" ar sąmoningas netiesos sakymas (o žmonių kalba - žmonių mulkinimas)?

Reikšmingą š. m. I-jo pusmečio BVP mažėjimą (-11,7 %), kaip ir I-ąjį ketvirtį, lydi ne adekvati pinigų, aptarnaujančių šalies ekonomiką, kaita. Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus plačiųjų pinigų P3 vidutinis pusmečio likutis, analogiškai, padidėjo 5,4 %. Tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija pirmąjį š. m. pusmetį palyginus su praėjusių metų II-ju pusmečiu turi būti matuojama net 19 % (1,054/0,883), vietoje 1,4 % vidutinės pusmečio vartojimo infliacijos (VKI), t. y. net 13 kartų didesnė.

O ir apie pinigų kiekio kaitą, pinigų pasiūlą aplamai, bankų analitikai taip pat atkakliai nutyli. Lyg tai jų siūlomos optimizmu persunktos ekonomikos atsigavimo prognozės jokiais būdais nesietinos su papildoma pinigų pasiūla, pinigų kiekio kaita? Ar jie siekia kažką įtikinti, kad vien tik jų mistinės-idealistinės ,,prognozės" su kreditavimo embargu gausiai papildys biudžetus, verslo bei žmonių pajamas? Juk dar žinomas p. J. M. Keynes sakė, kad ,,...nėra kito gudresnio ir efektyvesnio būdo atimti visuomenei jos atramą, kaip valiutos nuvertinimas. Šis procesas atgaivina visas paslėptas ekonominių dėsnių galias, skatinančias ekonomikos griovimą" Naomi Klein, Šoko doktrina, Katastrofų kapitalizmo žydėjimas, 193 psl.

Todėl, vertinant šalies ekonomikos raidą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius - nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo beveik 1 mlrd. Lt (971 mln. Lt), kai per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 175 mln. Lt, arba 0,4 %. Pinigų kiekio didėjimą iš esmės II-jį š. m. ketvirtį sąlygojo spartus einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimas: +2,0 mlrd. Lt, arba net 13,6 %, grynųjų nacionalinių pinigų likučių didėjimas 4,9 %, reikšmingai mažėjant terminuotųjų indėlių ir kitų plačiųjų pinigų sudedamųjų dalių likučiams (lentelė Nr. 1):

Lentelė Nr. 1.

	Viso P3	Iš jų
		grynieji pinigai apyvartoje	einamųjų sąskaitų, vienadieniai indėliai	iki 2 m. trukmės indėliai	įspėjamieji iki 3 mėn. indėliai	skolos vertybiniai popieriai iki 2 m.
2010 m. birželio pabaigoje mln. Lt struktūra, %	45153 100	7310 16,2	17124 37,9	19989 44,3	152 0,3	389 0,9
Pokytis:
nuo 2010 m. pradžios mln. Lt %	971 2,2	339 4,9	2045 13,6	-1427 -6,7	-16 -9,5	-54 -12,2
balandžio mėn. mln. Lt %	622 1,4	107 1,5	1006 6,6	-395 -1,9	7 5,1	-4 -0,8
gegužės mėn. mln. Lt %	347 0,7	117 1,7	588 3,6	-343 -1,7	30 20,7	-87 -17,2
birželio mėn. mln. Lt %	177 0,4	142 2,0	354 2,1	-230 -1,1	-23 -13,1	-30 -7,2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

Per visus praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo labai santūriai: vos 119 mln. Lt, arba tik + 0,3 %.

Dėl skirtingų didėjimo tempų toliau vyko plačiųjų pinigų junginio (P3) kaitos struktūriniai pokyčiai, ką ir matome jo pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jų sumos) kaitoje šiais metais grafike Nr. 2:

Grafikas Nr. 3. (žr. po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji pinigai apyvartoje nacionaline valiuta; Ein. sąsk. - einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai; Term. ind. - iki 2 m. trukmės indėlių likučiai.

Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose sudaro jau 16,2 %, palyginti su 19,3 % prieš metus ir 15,8 % šių metų pradžioje) per šių metų I-ąjį pusmetį padidėjo 0,3 mlrd. Lt, arba 4,9 %. Galima teigti, kad ir grynųjų pinigų kiekis užsienio valiutomis didėjo panašiai ir jų kiekis šalies ekonomikoje gali būti vertinamas ne mažesne nei 4,1 mlrd. Lt. suma.

Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (sąskaitiniai apyvartiniai pinigai) likučių santūrų (1,3 %) didėjimą pirmajame š. m. ketvirtyje lėmė spartesnis likučių užsienio valiutomis (+3,8 %), nei likučių nacionaline valiuta (+0,5 %), didėjimas; II-jį ketvirtį indėlių likučiai nacionaline valiuta didėjo jau 13,0 %, kai indėlių likučiai užsienio valiutomis didėjo 9,4% (grafikas Nr. 3):

Grafikas Nr. 4. (žr. po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

Terminuotųjų indėlių likučių reikšmingą (-6,7 %) mažėjimą praėjusiame pusmetyje lėmė indėlių nacionaline valiuta likučių mažėjimas 7,6 %, lydimas likučių užsienio valiutomis santūresniu (-5,2 %) mažėjimu, ką ir matome grafike Nr. 4:

Grafikas Nr. 5. (žr. po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

Kažkiek aprimusį nacionalinių pinigų (LT) išstūmimo užsienio valiutomis iš einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (Ein. sąsk) ir iki 2 m. trukmės indėlių (Term. ind) procesą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 6. (žr. po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio permainingą kaitą pirmajame šių metų pusmetyje dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

Lentelė Nr. 2.

	Rezidentų Indėliai*	iš jų
		namų ūkių	įmonių	valdžios**	Sodros	finansinių tarpininkų
2010 m. birželio pabaigoje mln. Lt struktūra, %	40763 100	26104 64,0	8978 22,0	3284 8,1	742 1,8	1655 4,1
Pokytis
nuo 2010 m. pradžios mln. Lt %	1427 3,6	579 2,3	-428 -4,6	1211 58,4	113 18,0	-48 -2,8
balandžio mėn. mln. Lt %	573 1,5	-5 -0,0	130 1,4	228 7,9	-37 -6,5	259 17,5
gegužės mėn. mln. Lt %	398 1,0	194 0,8	-74 -0,8	166 5,3	62 11,7	50 2,9
birželio mėn. mln. Lt %	186 0,5	336 1,3	-170 -1,9	2 0,0	150 25,3	-132 -7,4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

Pagrindinių bankų indėlininkų - įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 87 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai per šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo vos 151 mln. Lt, jų tarpe įmonių indėlių likučiai padidėjo 579 mln. Lt, arba 2,3 %, o namų ūkių indėlių likučiai sumažėjo 428 mln. Lt, arba 4,6 %.

Ir reikšmingiausiai didėjo valdžios (centrinės ir vietos) indėlių likučiai: +1211 mln. Lt, arba net + 58,4 %. Bet džiaugsmą tokių indėlių didėjimu kartina žinojimas, kad didžioji jų dalis - visų mokesčių mokėtojų vardu skolinti pinigai ir ES paramos lėšos, skirtos verslui ir ekonomikai skatinti.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: per pirmąjį pusmetį - 1388 mln. Lt, arba - 2,0 %:

Lentelė Nr. 3

	Vidaus kreditas	iš jo paskolos
		įmonėms	namų ūkiams	valdžiai*	būstui	vartojimui	finansiniams tarpininkams
2010 m. birželio pabaigoje mln. Lt %	67129 100	31213 46,5	28137 41,9	4604 6,9	20742 30,9	3206 4,5	3176 4,7
Pokytis:
nuo 2010 m. pradžios mln. Lt %	-1388 -2,0	-1344 -4,5	-756 -2,6	258 5,9	-67 -0,3	-338 -9,5	455 16,7
balandžio mėn. mln. Lt %	-444 -0,7	-228 -0,7	-151 -0,5	-76 -1,6	-23 -0,1	-50 -1,5	14 0,6
gegužės mėn. mln. Lt %	-115 -0,2	-267 -0,9	-79 -0,3	-99 -2,1	-1 -0,0	-46 -1,4	333 13,4
birželio mėn. mln. Lt %	82 0,1	-125 -0,4	-113 -0,4	-35 -0,7	-11 -0,1	-62 -1,9	356 12,6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie, iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų, ,,sugriežtino" skolinimą ir tokią skolinimo embargo ,,politiką" taiko ir lyg šiol.

Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų - įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, lydymas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiui.

Šalies įmonės ir namų ūkiai, kurių įsipareigojimai bankams sudaro dar daugiau nei 89 % vidaus kredito sumos, tik per praėjusį pusmetį sugebėjo bankams gražinti daugiau nei 1,3 mlrd. Lt skolų !!! Skolų gražinimo ir išsivadavimo nuo bankų priklausomybės procesas TESIASI!!! Sunkiai, vos po 0,5 % punkto kas mėn., mažino priklausomumą bankams namų ūkiai. Net valdžia II-jį š. m. ketvirti mažino savo priklausomumą nuo bankų-skolintojų!!!

Bankų suteiktų paskolų gražinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deje, bet vyksta, visiškai priešingi procesai, ką ir matome lentelėje Nr.5 :

Lentelė Nr. 5.

	Kredito ištekliai	iš jų
		kapitalas ir atsargos	rezidentų indėliai	išorės įsipareigojimai	iš jų bankams
2010 m. birželio pabaigoje mln. Lt %	85224 100	11238 13,2	41432 48,6	32554 38,2	29268 34,3
Pokytis:
Nuo 2010 m. pradžios mln. Lt %	-919 -1,1	954 9,3	1559 3,9	-3433 -9,5	-4027 -12,1
balandžio mėn. mln. Lt %	8 0,0	25 0,2	587 1,5	-609 -1,9	-880 -3,0
gegužės mėn. mln. Lt %	-134 -0,2	41 0,4	79 0,2	-254 -0,8	12 0,0
birželio mėn. mln. Lt %	1177 1,4	144 1,3	304 0,7	730 2,3	349 1,2

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

Bankų disponuojami kredito ištekliai per I-ąjį š. m. pusmetį sumažėjo 0,9 mlrd. Lt, arba 1,1 %, nors, pagrindinė jų dalis - rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 1,6 mlrd. Lt, arba 3,9 %. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas daugiau nei 3,4 mlrd. Lt, arba net 9,5 %. Jų tarpe motininių bankų lėšos per pusmetį sumažintos daugiau nei 4,0 mlrd. Lt, arba net 12,1 %.

Užsienio lėšų pasitelkime bankų kredito išteklių papildymui ryškėja ir naujos tendencijos: per paskutinius du mėnesius motininių bankų lėšos jau grįžta į šalies bankus: per gegužę-birželį jų likutis padidintas 361 mln. Lt. Didėja kitų ne rezidentų, t. y. ne skandinaviškų bankų, lėšų indėliai: per praėjusį pusmetį net 648 mln. Lt, arba net +24,8 % ir jų likutis jau priartėjo prie 3,3 mlrd. Lt.

Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt) iki šių metų birželio pabaigos sumažinta 9,8 mlrd. Lt, arba 25,1 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 34,3 % dabar. Užsienio bankų lėšų bėgimą iš šalies ekonomikos matome grafike Nr. 7:

Grafikas Nr. 7. (žr. po straipsniu)

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.4. duomenų pagrindu.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkio indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik pirmąjį šių metų pusmetį ES paramos lėšos biudžeto įplaukas papildė 2,8 mlrd. Lt (per II-ąjį praėjusių metų pusmetį jų gauta 3,0 mlrd. lt).

Vis tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie tokių lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t. y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)? Žinant, kad ir net bankų paskolos vis dažniau ,,įdarbinamos" ne ekonominei veiklai, jų daliai visose paskolose nuo 39,2 % 2009 m. I ketvirčio pabaigoje padidėjus iki 41,6 % šių metų II-jo ketvirčio pabaigoje.

Vl. Trukšinas,

Statistikas, ekonomistas.