Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

2013-02-26 12:33   Peržiūros : 92   Spausdinti


Taupymo ir investavimo trukmėUžtikrinta senatvė ir finansinis rezervas - visiems žinomi terminai, tačiau tik per 2008-2009 metų sunkmetį gyventojai ėmėsi konkretesnių veiksmų. Kas išgirdęs bankų patarimus apie būtinybę turėti bent 3-6 atlyginimų rezervą nenumatytiems atvejams, kas išgirdęs apie giminaitį ar pažįstamą bedarbių gretose, o kas tiesiog susimastęs apie savo finansus - gyventojai iš naujo atrado „saugumo pagalvės" trumpalaikius indėlius. Pinigų masė sparčiai augo ir per tuos metus nemažai žmonių ne tik sukaupė privalomą finansinį rezervą, bet ir gerokai daugiau. Dėl bankų mokamų itin aukštų palūkanų gyventojams nebuvo poreikio ieškoti kitų galimybių. 

Tačiau finansų pasaulis nestovėjo vietoje ir paskutiniais metais palūkanų normos nuolatos krito pasiekdamos iki šiol nematytas žemumas - šiuo metu siūloma 0.2-0.5 proc. metinių palūkanų. Taigi, vis garsiau girdėti nusiskundimų dėl alternatyvų indėliui trūkumo. Tačiau ar alternatyvų iš tiesų nėra? 

Vienas iš svarbiausių klausimų, kurį užduoda specialistai, aiškindamiesi klientų taupymo ir investavimo poreikius, yra terminas - kiek ilgai žmogus gali „užšaldyti" pinigus. Vertinant kad net 3 gyventojai iš 4 taupo finansinį turtą indėlių forma ir absoliuti dauguma yra pasirinkę laikotarpį iki 1 metų, darome išvadą - toks yra daugumos maksimalus terminas.  

Visiškai suprantama, kad finansinis rezervas turi būti lengvai ir greitai pasiekiamas. Tačiau čia labai svarbu atskirti finansinį rezervą nuo pinigų, skirtų tolimesnei ateičiai ar senatvei. Panašu, kad šie du skirtingi dalykai yra suplakami į vieną ir visi pinigai taupomi naudojant tuos pačius instrumentus, tai yra, trumpalaikius indėlius. Daugiau laisvų pinigų atsiranda sulaukus maždaug 50 metų, kai vaikai užaugę, o paskolų jau nebėrą arba jos beveik grąžintos. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad sulaukęs tokio amžiaus gyventojas turės 28 metus arba šiek tiek daugiau nei ketvirtį amžiaus savo sukauptiems pinigams palaipsniui išleisti. Taigi, kyla klausimas, ar mes teisingai įvertiname kaupimo terminą, ar nepamirštame, kad nenumatytiems atvejams turime finansinį rezervą?  

Neginčijama, kad sukaupti pinigai suteikia psichologinio saugumo jausmo - jei kas nors nutiktų, būtų priemonių toms bėdoms spręsti - todėl žmonės nenori pinigų dėti „toli". Tačiau kas gali nutikti po vienerių metų, kad prireiktų absoliučiai visų pinigų, kuriuos žmogus kaupė 20-30 metų? O jei jau taip nutiktų, argi 2-10 proc. išankstinio „išėjimo" kaštai būtų lemtingi? Deramės dėl 0.2 proc. palūkanų pagerinimo, tačiau neskaičiuojame, kiek mums kainuoja 6-12 mėnesių trukmės indėlių naudojimas 20-30 metų. Ar tai racionalu? 

Žinoma, neraginu „užrakinti" visų pinigų 30-čiai metų, nes pinigus pradėsime palaipsniui leisti anksčiau. Juk ne veltui kalbama apie pinigų išskaidymą - tą reikia daryti atsižvelgiant ir į terminą, ir į instrumentus. Investicijas galima išskaidyti taip, kad praėjus keliems metams turėtume ilgesnę vidutinę trukmę (pvz., 5-7 metų), o pinigai grįžinėtų į sąskaitą kas pusę metų. Prailginus terminą atsirastų daugiau skirtingų instrumentų taupančiojo arsenale, o kuo daugiau instrumentų, tuo daugiau galimybių. Reikšmingai prailginus terminą net konservatyvių gyventojų portfeliuose galėtų atsirasti šiek tiek rizikingesnių ir tuo pačiu potencialiai pelningesnių produktų. 

Vakarų Europos praktika rodo, kad gyventojai investuoja į ilgalaikius produktus dvigubai daugiau nei mes. Nauju žvilgsniu įvertintę taupymo ir investavimo trukmę pamatytume, kad ji gali būti kur kas ilgesnė. O 20-30 metų bėgyje uždirbdami papildomus 2-4 procentus, gyventojai reikšmingai padidintų savo santaupas.

Informacija ©manofinansai.lt 


Kategorijos: Bankai, kredito unijos, paskolos, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Alytaus r.