Investavimo pradžiamokslis: investavimas į pensijų fondus

2008-08-04 11:33   Peržiūros : 1324   Spausdinti


Corbis nuotr.Siekiant saugios senatvės, galima investuoti į privačius pensijų fondus, kurie buvo sukurti 2004 m., reformuojant pensijų mokėjimo sistemą.

Dabartinę Lietuvos pensijų sistemą sudaro tarsi trys pakopos. I pakopa yra „Sodros" mokama pensija, t.y. valstybinis socialinis pensijų draudimas. II pakopoje yra kaupiama senatvės pensijai iš „Sodros" pervedamos mokesčio dalies (šiuo metu - 5,5 proc.) privačiuose „II pakopos" pensijų fonduose. III pakopą galima vadinti papildomu savanorišku  kaupimu pensijai privačiuose „III pakopos" pensijų fonduose.

Egzistuoja 9 pensijų kaupimo bendrovės. 7 valdymo įmonių veiklą prižiūri LR Vertybinių popierių komisija (http://www.vpk.lt/lt/pensiju-ir-investiciniai-fondai/13638/). 2 draudimo bendrovių veiklą prižiūri LR Draudimo priežiūros komisija (http://www.dpk.lt/imones.fondai.phtml?id=50). Šiuo metu rinkoje dalyvauja 31  „II pakopos" ir 9 „III pakopos" pensijų fondai. Renkantis pensijų fondą, reikia įvertinti savo amžių, fondo investavimo strategiją ir administravimo mokesčius. Derėtų nepamiršti, kad  pačiam dalyviui tenka visa investavimo rizika, o geri fondo valdymo įmonės praeities rezultatai dar negarantuoja sėkmingų ateities rezultatų.

„II pakopos" pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti visi, dar nesantys senatvės pensijos amžiaus ir  mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai. Pasirašius sutartį su pensijų kaupimo bendrove, dalis darbdavio mokamų „Sodrai" įmokų bus pervedama į pensijų fondą. Šioje pakopoje sutartį su pensijų kaupimo bendrove galima nutraukti ne vėliau kaip po 30 dienų. Tokiu būdu „II pakopos" pensijų kaupimo sistemos dalyvis gaus mažesnę „Sodros" pensiją, bet papildomą pensiją iš pasirinkto pensijų fondo. „II pakopos" pensijų fondus valdo šios įmonės: UAB „Danske Capital investicijų valdymas" (iki 2008 m. gegužės 30 d. UAB „SAMPO pensijų fondų valdymas"), UAB „DnB NORD investicijų valdymas", UAB „Finasta investicijų valdymas", UAB „Hansa investicijų valdymas", UAB „MP Pension Funds Baltic", UAB „Parex investicijų valdymas", UAB „SEB VB investicijų valdymas", Gyvybės draudimo ir pensijų UAB „Aviva Lietuva", UAB „ERGO Lietuva Gyvybės draudimas".

UAB „Danske Capital investicijų valdymas" (http://www.danskebankas.lt/privatiems/pfondai?r=plmenu) valdo tris valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus. Renkantis kurį nors iš šių fondų, reikėtų įvertinti savo amžių ir prisiimamą riziką. Jei iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5-7 m., derėtų rinktis „Konservatyvaus valdymo DANSKE pensija", kurio maža investavimo rizika, o pagrindinė investavimo kryptis - vyriausybių bei jų centrinių bankų išleisti arba garantuoti skolos vertybiniai popieriai (obligacijos). Jei iki senatvės pensijos amžiaus liko nuo 5-7 m. iki 15-20 m., tinka „DANSKE pensija 50", kurio rizika, 50 proc. investuojant į akcijas, 50 proc. - į obligacijas, yra vidutinė. Jei iki senatvės pensijos amžiaus liko daugiau kaip 15-20 m., galima rinktis didesnę už vidutinę investavimo riziką turintį „DANSKE pensija 100", kurio investavimo kryptis - išskaidytos tiek teritoriniu, tiek pramonės sektorių atžvilgiu investicijos į akcijas. „Konservatyvaus valdymo DANSKE pensija" metinė grynoji investicijų grąža 2007 m. siekė - 0,63 proc., „DANSKE pensija 50" - 2,48 proc., „DANSKE pensija 100"- 5,49 proc.

UAB „DnB NORD investicijų valdymas" (http://www.dnbnord.lt/lt/private/pensiju-fondai/) pateikia tris fondus. „DnB NORD pensija 1" fondas rekomenduojamas tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 7 m. Visos fondo lėšos investuojamos į Lietuvos ir ES valstybių vyriausybių obligacijas, o fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 3,0998 proc. „DnB NORD pensija 2" fondas žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 7-12 m. bei norintiems dalį lėšų investuoti pasaulio akcijų rinkose (iki 25 proc.), o kitą dalį - į obligacijas bei indėlius. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 4,9797 proc. „DnB NORD pensija 3" fondas rekomenduojamas tiems, kam iki pensijos yra likę daugiau kaip 12 m., nes iki 50 proc. šio fondo lėšų investuojama į pasaulio akcijų rinkas, kita dalis - į obligacijas bei indėlius.  Fondo vieneto vertė per metus ženkliai sumažėjo - 12,2303 proc.

UAB „Finasta investicijų valdymas" (http://www.finasta.lt/l.php/pensiju-fondai.html) siūlo keturis savo pensijų fondus, besiskiriančius investavimo objektais ir rizika, bei keturis UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas" fondus, kuriuos valdo nuo 2007 m. pabaigos. „Finasta konservatyvaus investavimo pensijų fondas" 100 proc. investuoja tik į obligacijas, o fondo vieneto vertė per metus išaugo 3,94 proc.  „Finasta augančio pajamingumo pensijų fondas" iki 30 proc. investuoja į įmonių akcijas arba investicinius fondus, iki 70 proc. - į obligacijas, o fondo pelningumas yra sumažėjęs 3,30 proc. per metus.  „Finasta aktyvaus investavimo pensijų fondas" iki 50 proc. investuoja į akcijas arba investicinius fondus, iki 50 proc. - į obligacijas. Šio fondo vieneto vertė per metus taip pat yra sumažėjusi 12,14 proc. „Finasta racionalios rizikos pensijų fondas" 100 proc. investuoja tik į akcijas arba investicinius fondus, o fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 29,56 proc. „PZU Lietuva Konservatyvus" (fondo vieneto vertė - 1,0488 Lt) ir „PZU Lietuva Konservatyvus 1" (fondo vieneto vertė - 1,0689 Lt) fondai iki 35 proc. investuoja į obligacijas, iki 45 proc. - į investicinius fondus, iki 20 proc. - į indėlius. Abiejų fondų vienetų vertės per 2008 m. išaugo 2,54 proc. „PZU Lietuva subalansuotas" (fondo vieneto vertė - 0,9737 Lt) ir „PZU Lietuva subalansuotas 1" (fondo vieneto vertė - 1,1207 Lt) fondai ne daugiau kaip 50 proc. investuoja į investicinius fondus, ne daugiau kaip 25 proc. - į indėlius, ne mažiau kaip 25 proc. - į obligacijas.  PZU Lietuva subalansuotas" fondo vieneto vertė per 2008 m. sumažėjo 4,27 proc., o „PZU Lietuva subalansuotas 1" - sumažėjo 4,86 proc.

UAB „Hansa investicijų valdymas" (http://www.hansa.lt/fiziniams312-329.html) siūlo keturis pensijų fondus. Konservatyvus fondas „Hansa Pensija 1" yra tinkamiausias tiems, kuriems virš 60 m., nes fondo lėšos yra investuojamos į obligacijas, o tai leidžia tikėtis stabilių pajamų ir trumpu, ir ilgu laikotarpiais. Nuosaikus fondas „Hansa Pensija 2" rekomenduojamas 50-60 m. amžiaus žmonėms. Čia investuojama į įvairesnius vertybinius popierius: iki 20 proc. - į akcijas, iki 80 proc. - į obligacijas. Subalansuotas fondas „Hansa Pensija 3" skirtas 40-55 m. dalyviams. Iki 40 proc. šio fondo lėšų investuojama į akcijas, iki 60 proc. - į obligacijas. Augimo fondas „Hansa Pensija 4" tinka dalyviams iki 45 m. amžiaus. Čia iki 70 proc. lėšų investuojama į akcijas, likusios - į obligacijas. „Hansa Pensija 1" fondo vieneto vertės pokytis per metus yra 2,63 proc., - 3,89 proc. - „Hansa Pensija 2", - 9,18 proc. - „Hansa Pensija 3", - 17,01 proc. - „Hansa Pensija 4".

UAB „MP Pension Funds Baltic"- islandiško kapitalo specializuota pensijų fondų valdymo bendrovė - valdo tris fondus (http://www.mppf.lt/main.php/id/55/lang/1). „MP Stabilo II" 100 proc. lėšų investuoja į mažiausios rizikos vertybinius popierius, obligacijas ir terminuotus indėlius, todėl jis tinka žmonėms, kurie jau išeina į pensiją ar yra arti pensinio amžiaus. „MP Medio II" iki 70 proc. lėšų investuoja į akcijų rinkas, likusią dalį - į obligacijas ir terminuotus indėlius. Jis tinka 45-59 m. žmonėms. „MP Extremo II" iki 100 proc. fondo lėšų gali investuoti į akcijų rinkas. Tokios investicijos paprastai būna pelningos ilgesniu laikotarpiu, todėl fondas rekomenduojamas žmonėms iki 44 m. „MP Stabilo II" fondo vieneto vertės pokyčio per 2008 m. nėra visiškai, „MP Medio II" - 1,6916 proc., „MP Extremo II" - 1,8081 proc.

UAB „Parex investicijų valdymas" (http://www.parexinvest.lt/p.php) pateikia galimybę investuoti į du fondus. „Parex pensija 1" yra konservatyvus pensijų kaupimo būdas, nes čia investuojama tik į Vyriausybės obligacijas. „Parex pensija 2" skirtas visiems, nebijantiems rizikuoti: iki 50 proc. fondo lėšų investuojama į akcijas, likusi dalis - į obligacijas. „Parex pensija 1" fondo vieneto vertės pokytis nuo fondo pradžios (2005-06-15) yra +1,47 proc., „Parex pensija 2" (2004-12-15) - + 5,68 proc.

UAB „SEB VB investicijų valdymas" (http://www.seb.lt/lt/wcp/) siūlo tris „II pakopos" pensijų fondus. „SEB pensija 1" skirtas investuoti trumpam laikotarpiui, kai dalyviui 5-7 m. iki pensijos, nes šio fondo rizika maža, 100 proc. fondo lėšų investuojama į obligacijas, siekiant apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo. „SEB pensija 2" skirtas investuoti vidutiniam laikotarpiui, kai iki pensijos yra likę 7-15 m., nes čia, siekiant uždirbti vidutinę grąžą, susiduriama su vidutine rizika: 20-60 proc. investuojama į akcijas, 40-80 proc. - į obligacijas. „SEB pensija 3" skirtas ilgo laikotarpio investavimui, kai dalyviui iki pensijos yra likę daugiau kaip 15 m., nes šiuo atveju, 60-100 proc. lėšų investuojant į akcijas, 0-40 proc. - į obligacijas, rizika yra didelė, tačiau galima uždirbti didesnę už vidutinę grąžą. „SEB pensija 1" fondo vieneto vertės pokytis per metus yra 1,1933 proc., - 5,1048 proc. - „SEB pensija 2", -11,4595 proc. - „SEB pensija 3".

Gyvybės draudimo ir pensijų UAB „Aviva Lietuva" (http://www.aviva.lt/lt/fondai/europensija.php) pristato tris fondus. „Europensija" yra konservatyvios investavimo strategijos fondas, kuriame lėšos investuojamos į obligacijas. Šio fondo vieneto vertė per metus pakilo 3,42 proc. „Europensija plius" yra mažos akcijų dalies fondas, kur iki 30 proc. lėšų investuojama į akcijas, kiti - į obligacijas. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 5,48 proc. „Europensija Ekstra" yra vidutinės akcijų dalies fondas, kuriame iki 65 proc. investuojama į akcijas, kiti - į obligacijas, o fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 14,14 proc.

UAB „ERGO Lietuva Gyvybės draudimas" (http://www.ergo.lt/lt/privatiems/pensiju_fondai) valdo du pensijų fondus. „ERGO konservatyvus" rekomenduojamas vertinantiems valdomą riziką ir nuosaikų pajamingumą, nes fondo lėšos investuojamos į obligacijas. Šio fondo vieneto vertė per metus pakilo 2,3803  proc. „ERGO balans" yra jaunesnio amžiaus žmonėms skirtas, subalansuotas mišraus investavimo fondas, kurio iki 50 proc. lėšų investuojama į geriausių įmonių akcijas, likusi dalis - į obligacijas ir indėlius. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 9,9505 proc.

„II pakopos" pensijų kaupime dalyvauja apie 917 000 dalyvių. Daugiausia pirmąkart pasirašiusių sutartis dalyvių sulaukė UAB „Hansa investicijų valdymas" ir UAB „SEB VB investicijų valdymas". Tos pačios valdymo bendrovės dažniausiai buvo pasirinktos ir tų dalyvių, kurie nusprendė pakeisti pensijų fondų valdymo įmonę.

Prieš pasirašant sutartį su konkrečia „II pakopos" pensijų fondų bendrove, reikėtų pasidomėti pensijų fondų administravimo mokesčiais, kurie gana nemaži. Nuolatiniai administravimo mokesčiai nuo turto siekia 0-1 proc., nuo įmokų - 0-5,5 proc. Pereinant į kitą pensijų fondą, mokesčiai skaičiuojami nuo turto. Perėjimo į kitos pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondą vieną kartą per 12 mėn. mokestis siekia 0-0,2 proc. Perėjimo į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės kitą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per 12 mėn. mokestis siekia 0-0,2 proc., į kitos pensijų kaupimo bendrovės - 0-4 proc.

„III pakopos" pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti visi to norintys asmenys, net ir nemokantys įmokų socialinio draudimo pensijai bei nedalyvaujantys I ir II pakopose. Pasirašius sutartį su pensijų kaupimo bendrove, pats asmuo periodiškai ar neperiodiškai perveda įmokas į pensijų fondą, arba  įmokas dalyvio vardu gali pervesti darbdavys ar sutuoktinis. Šios pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvis teisę į pensiją įgyja 5 m. anksčiau nei „Sodros" pensija. Taip pat yra galimybė bet kuriuo laiku pasitraukti. Dalyvaujant „III pakopos" pensijų fondų programoje, šiuo metu galima susigrąžinti iki 24 proc. nuo sumokėtų įmokų gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau šia gyventojų pajamų mokesčio lengvata galima pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu lėšos iš pensijų fondo atsiimamos, praėjus 10 metų po sutarties pasirašymo, arba vyrui sulaukus 57,5 m., moteriai - 55 m., arba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintam nedarbingu ar iš dalies nedarbingu. Dar reikėtų nepamiršti, kad atsiimant pinigus, įmokėtos įmokos apmokestinamos 15 proc. tarifu. Neapmokestinama tik suma, viršijanti sumokėtas įmokas (prieaugis). „III pakopos" pensijų fondus valdo šios įmonės: UAB „DnB NORD investicijų valdymas", UAB „Finasta investicijų valdymas", UAB „MP Pension Funds Baltic", UAB „Parex investicijų valdymas", UAB „SEB VB investicijų valdymas".

UAB „DnB NORD investicijų valdymas" (http://www.dnbnord.lt/lt/private/pensiju-fondai/) pateikia du savanoriško pensijų kaupimo fondus. Fondo „Papildoma pensija" iki pusės lėšų gali būti investuojama akcijų rinkose, o kita dalis - į vyriausybių, bankų ir įmonių obligacijas bei indėlius. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 5,1 proc. Tokia šio fondo „aukso vidurio" investavimo strategija labiausiai tinka atsargesniems ir vyresniems nei 50 m. žmonėms. Kito fondo „Papildoma pensija 100" visas turtas gali būti investuojamas tarptautinėse akcijų rinkose. Fondo vieneto vertė nuo įsteigimo pradžios 2007-10-01 sumažėjo 15,6 proc. Tokiu būdu siekiama aukštesnio pelningumo, nors ir rizika didesnė, tačiau taupyti reikėtų ne mažiau 10 m.

UAB „Finasta investicijų valdymas" (http://www.finasta.lt/l.php/pensiju-fondai.html) siūlo du savarankiškuosius pensijų fondus. „Finasta akcijų pensija plius" fondo lėšos investuojamos į akcijas ir investicinius fondus. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 24,75 proc. „Finasta obligacijų pensija plius" fondo lėšos investuojamos į obligacijas ir investicinių fondų vienetus, o fondo vieneto vertė per metus išaugo 4,53 proc.

UAB „MP Pension Funds Baltic" - islandiško kapitalo specializuota pensijų fondų valdymo bendrovė - valdo du  „III pakopos" fondus (http://www.mppf.lt/main.php/id/55/lang/1). Fondas „MP Extremo III" iki 100 proc. turimų lėšų investuoja į akcijas, o fondo vieneto vertė per 2008 m. išaugo 0,6963 proc. „MP Medio III" fondas iki 70 proc. fondo lėšų investuoja į akcijas, nuo 30 proc. į obligacijas. Šio fondo vieneto vertė per metus išaugo 0,6604 proc.

UAB „Parex investicijų valdymas" (http://www.parexinvest.lt/p.php) pateikia galimybę investuoti į  vieną „III pakopos"  fondą „Parex papildomas savanoriškas pensijų kaupimo fondas". Čia iki 30 proc. pensijų fondo turto investuojama į akcijas, iki 75 proc. - į obligacijas, iki 50 proc. - į indėlius. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 5,5 proc.

UAB „SEB VB investicijų valdymas" (http://www.seb.lt/lt/wcp/) siūlo du „III pakopos" pensijų fondus. „SEB pensija 1 plius" rekomenduojamas vyresniems žmonėms, kurie papildomą pensiją kauptų trumpesnį laikotarpį bei tiems, kurie nori, kad jų investicijų vertė būtų stabili. Didžiausia šio fondo lėšų dalis (70-100 proc.) investuojama į obligacijas, indėlius, likusi dalis - į išvystytų pasaulio rinkų, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas. Fondo vieneto vertė per metus išaugo 3,8365 proc. „SEB pensija 2 plius" naudinga pasirinkti jaunesniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, kurie papildomą pensiją kauptų vidutinį ar ilgesnį laikotarpį. 60-100 proc. fondo lėšų investuojama į akcijas, likusi dalis - į obligacijas, indėlius. Fondo vieneto vertė per metus sumažėjo 11,6346 proc.

„III pakopos" pensijų kaupime dalyvauja apie 21 500 dalyvių. Šių fondų rinkoje pirmauja UAB „SEB VB investicijų valdymas" ir UAB „DnB NORD investicijų valdymas".

Dalyvaujant „III pakopos" pensijų kaupime, neišvengiamai tenka mokėti fondų administravimo mokesčius. Atskaitymai nuo įmokų siekia 2-3 proc. nuo pervedamos pensijų įmokos. Atskaitymai už turto valdymą siekia 0,99-1 proc. nuo vidutinės metinės dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vertės. Atskaitymai depozitoriumui, t.y. bankui, yra nustatyti ne didesni kaip 0,2 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. Dalyvio perėjimas į kitą tos pačios valdymo įmonės pensijų fondą yra nemokamas, nepriklausomai nuo perėjimo dažnumo. Tačiau jei dalyvis pereina į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, tenka mokėti 0,5-1 proc. nuo dalyvio vardu į kitą pensijų fondą pervedamų piniginių lėšų sumos. Iš pensijų fondo turto taip pat yra dengiamos pensijų fondo sąskaitos bei sudaromų sandorių, bankinių paslaugų, audito išlaidos.

Asta Šukienė


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Bankai, kredito unijos, paskolos
Komentarai
Kulinaras
Niko

tai koks cia investavimas kai ideti pinigai mazeja, geriau pragerti ir butelius priduoti

2008-11-18 13:00
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 9