Nesumokėta vartojimo paskola - žingsnis asmeninio bankroto link

2010-04-07 08:25 Peržiūros : 588 Spausdinti

Eglė KAPOČIŪTĖ

Finansininkų nuomone, fizinių asmenų bankroto įstatymas yra labai reikalingas, tačiau tik tiems, kurie vykdo ūkinę veiklą. Žmonėms, nesugebantiems susimokėti vartojimo ar būsto paskolų, neturėtų būti sudaryta galimybė bankrutuoti, mat už tai būtų priversti mokėti niekuo dėti kiti žmonės.

Antradienį Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektui, kuris, kaip tikimasi, turėtų apsaugoti nemokius gyventojus nuo nuskurdimo ir padėti atkurti jų mokumą. Teisės aktai šiuo metu nenumato galimybės tai padaryti skelbiant fizinio asmens bankrotą, tad paprasti gyventojai atsiduria blogesnėje situacijoje nei juridiniai asmenys.

Tačiau, skeptikų nuomone, šis įstatymas tik paskatins gyventojų neatsakingumą ir sumažins rizikos baimę skolinantis. Esą bankroto galimybė skatintų kreditorius prisitaikyti prie naujos rizikos, o tai didintų skolinimosi ir paslaugų kainą bei mažintų kreditų prieinamumą. Esant galimybei bankrutuoti dalis skolų nebūtų grąžintos. Rizikos nuostolius turėtų padengti niekuo dėti žmonės.

Pasak įstatymo projektą pristačiusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio, Vyriausybė dar nėra apsisprendusi, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi skelbiant bankrotą fiziniam asmeniui. Ministro teigimu, bankrutuoti nebus paprasta, o visas procesas bus griežtai kontroliuojamas.

Tiesa, kol kas neaišku, kokiu pagrindu bus galima kelti bankroto bylą fiziniam asmeniui. Ministras pažymėjo, kad bankrutuoti galės žmogus, tam tikrą laiką nesugebantis vykdyti savo įsipareigojimų, arba tokia galimybė bus nustatyta pagal įsipareigojimų ir turimo turto santykį.

"Atsiradus galimybei fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali pakilti ir kreditų palūkanų normos, nes bankai turės kaupti privalomuosius rezervus. Tačiau augimas neturėtų būti didelis", - samprotavo jis. Ar šį įstatymą Vyriausybė Seimui pateiks dar šiemet, per rudens sesiją, bus apsispręsta šiandien. Seimui spėjus įstatymą priimti per ateinančią sesiją, šis galėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Reikia saugiklių

Advokato Gyčio Kaminsko nuomone, toks įstatymas reikalingas, tačiau jo projektą dar reikėtų gerokai patobulinti. Jis pabrėžė, kad įstatymas turėtų numatyti, jog visomis aplinkybėmis būtų teisių ir pareigų pusiausvyra. "Mano supratimu, toks įstatymo projektas, koks svarstomas šiuo metu, nėra naudingas. Visų pirma dabar svarstomas modelis sudarys galimybę piktnaudžiauti bankrutuojantiems fiziniams asmenims", - LŽ teigė jis.

Pasak G.Kaminsko, įstatymas turėtų užtikrinti, kad bankrutuojantis asmuo neturėtų galimybės dar vieną kartą bankrutuoti arba priartėti prie dar vienos asmeninio bankroto ribos. Advokatas pabrėžė, kad turi būti numatyti saugikliai, kurių dabartinis įstatymo projektas nenumato. "Taip pat reikėtų spręsti ir individualių įmonių klausimą, nes jos savo forma yra atgyvena", - dėstė nuomonę G.Kaminskas.

Sulygintų teises

Klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius LŽ taip pat teigė, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas yra reikalingas. Mat dabar egzistuoja nelygiateisiškumas tarp juridinių asmenų, kurie bankrutuoti gali, ir fizinių asmenų, kurie negali. Jo nuomone, fizinio asmens bankrotas turėtų būti siejamas tik su jo vykdyta nesėkminga ūkine (verslo) veikla, nes verslą galima vykdyti tiek ribotos juridinės, tiek neribotos juridinės atsakomybės subjektams. Esą tokiu būdu būtų sulygintos fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, teisės. "Žinoma, bankai ir kitos finansinės institucijos griežtintų tokių asmenų vertinimo ir paskolų teikimo kriterijus bei daug atsargiau kredituotų fizinius asmenis, vykdančius ūkinę veiklą. Rizikingiems klientams galėtų pabrangti bankų nustatomi kreditai, tačiau to gali ir neįvykti dėl didelės konkurencijos tarp Lietuvos kredito institucijų", - samprotavo A.Dzikevičius.

"Pinigų srauto" prezidento nuomone, šio įstatymo būtina sąlyga, kad visi kiti fiziniai asmenys, kurie neatsakingai skolinasi kitoms reikmėms (vartojimo prekės, automobiliai, būstas, kelionės ir t. t.), nuturėtų jokios galimybės bankrutuoti ir taip užkrauti savo neatsakingo elgesio padarinius kitiems ūkio subjektams. Esą negali būti palikta jokios erdvės galimam piktnaudžiavimui fizinio asmens bankroto institucija.

Baiminasi tyčinių bankrotų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai mano, kad šio įstatymo priėmimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas turėtų neigiamų pasekmių bendrai ekonominei padėčiai, iškreiptų racionalų ekonominį elgesį, didintų skolinimo rizikingumą ir todėl potencialiai didintų paslaugų kainą bei skatintų piktnaudžiavimą bankrotu. Esą žmonės būtų neakivaizdžiai skatinami priimti rizikingesnius sprendimus.

Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) nuomone, fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijoje reikėtų numatyti administratoriaus teisę peržiūrėti buvusius fizinio asmens sandorius, pavyzdžiui, penkerių metų laikotarpiu. Galėtų būti įteisinta atsakomybė už tyčinį bankrotą, tam turėtų būti atlikti ir tam tikri Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Reikėtų riboti ir vieno asmens galimų bankrotų skaičių.