Ir vėl: ar stipriai esame prasiskolinę?

2010-04-20 15:17   Peržiūros : 683   Spausdinti
© Imagezoo/Images.com/Corbis


"Mūsų Vyriausybei teko nedėkingas uždavinys gelbėti šalį iš krizės, kokios nebuvo galbūt per visą Nepriklausomybę. Lietuvą, lygiai taip pat kaip ir galingiausias pasaulio valstybes, krizė skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio" ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas" įsigalėjo neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų ir ūkio politikoje", - pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą Seime sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.


Dar didesniam optimizmui nuteikia šalies Prezidentės žinia, kad „Iš tiesų pagrindinė užduotis 2009 metų buvo stabilizuoti finansinę padėtį ir neleisti šaliai bankrutuoti, atvirai sakau, nepapulti į krizę, į kuri papuolė kai kurios kitos Europos šalys, tai buvo padaryta", - šeštadienį žurnalistams sakė prezidentė (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=31170131;
http://www.lrytas.lt/-12715110631271342844-d-
grybauskait%C4%97-vyriausyb%C4%97-neleido-%C5%A1aliai-bankrutuoti.htm).


Lietuva šiemet galbūt sugebės išsiversti ir be skolinimosi tarptautinėse rinkose, nes biudžeto vykdymas yra geresnis nei planuota, o obligacijų litais paklausa yra stipri, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir papildydama Prezidentės skleidžiamą taip geidžiamą ekonomikos atsigavimo optimizmą.

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/04/17/Simonyte_gal_pavyks_
isvengti_skolinimosi_uzsienyje2).

Labai gerai būtų, jei taip yra ar bent būtų, kad ir artimiausioje ateityje.

O ką šia tema kalba ar bent rodo kitos, gal mažiau garbingos, bet visgi reikšmingos moterys?

Statistika (o tai taip pat moteriškos kilmės vardas) rodo, kad šalies ekonomikos bendrąją (realiąją) skolą praėjusių metų pabaigoje sudarė (mlrd. Lt):
• finansinių korporacijų paskolos rezidentams 74,2
• jų tarpe: PFI (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas 68,5
• bendroji šalies skola užsieniui 79,6
• jos tarpe: valdžios užsienio skola 18,9
PFI užsienio skolos (įsipareigojimai užsieniui) 36,8
kitų finansinių įmonių skolos užsieniui 6,8
kitų įmonių ir įstaigų skolos užsieniui 5,6
Bendroji ekonomikos skola (bruto) = 74,2+79,6 153,8
Bendroji ekonomikos skola (neto) = 153,8-36,8-6,8 110,2 t. y. iš bendrosios šalies ekonomikos skolos (bruto) atimame finansinių korporacijų užsienio skolas, kurios naudojamos teikti paskolas rezidentams, t. y. perskolinimui (duomenų šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, Lietuvos finansinės sąskaitos, Išorės sektoriaus statistika).


Per praėjusius, 2009 metus:
- bankų vidaus kreditas sumažėjo 5,3 mlrd. Lt, arba - 7,1 %; per sausio-vasario š. m. mėn. dar - 0,1 mlrd. Lt, arba - 0,1%;
- bankų užsienio skolos (užsienio įsipareigojimai) - 5,9 mlrd. Lt, arba net -13,9 %; per sausio-vasario š. m. mėn. dar -1,3 mlrd. Lt, arba - 2,6 %;
- valdžios (centrinės ir vietos) užsienio skola padidėjo 9,2 mlrd. Lt arba beveik 96 %. Bendra valdžios skola, t. y. įskaitant ir skolas vietiniams bankams, metų pabaigoje jau viršijo 23 mlrd. Lt. Ir nerodo jokių mažėjimo požymių.
Praėjusių, 2009 m., nominalus BVP buvo 92,4, o realus 68,9 mlrd. Lt. Tuomet praėjusių metų bendroji šalies ekonomikos skola (neto) sudarė 119 % nominalaus ir 160,2 % realaus BVP. Bendra šalies valdžios skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 25 % nominalaus ir 33,7 % realaus BVP. Bet svarbu tai, kad valdžios skolos ir BVP santykis (valdžios prasiskolinimo laipsnis) padidėjo, palyginti su 2008 m., 2 kartus!!!
Per šešis narystės ES-je metus (2004-2009; 2009/2003) realus BVP padidėjo 19,9 % (1,199), kai bendroji šalies ekonomikos skola padidėjo 243 % (3,4 karto). Tai reiškia, kad šalies ekonomikos prasiskolinimo laipsnis (mąstai) padidėjo 2,8 karto, arba 186 % (3,4/1,199).


Beveik penkerius metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones ir verslą gausiai skolintis, net ne visada realiai galvojant apie skolų grąžinimą. Daugiau nei pusė (55 %) užimtųjų šalies ūkyje tapo bankų skolininkais, t. y. priklausomi nuo bankų. Bet jau vyksta paskolų grąžinimas, ką ir matome šioje lentelėje (laikotarpio pabaigoje):

 

2003

2008

2009 09

2008/2003

2009 12

2009/2008

Fiziniai asmenys, tūkst. vnt.

165

776

764

4,7 k.

714

- 7,9

Jų vidutinė skola, tūkst.. Lt

14,6

36,7

36,1

2,5 k.

39,4

7,3

Juridiniai asmenys, tūkst.. vnt.

12,2

29,8

28,8

2,5 k.

23,5

- 21,1

Jų vidutinė skola, tūkst.. Lt

744

1356

1313

1,8 k.

1506

11,0

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos interneto svetainė.

Fizinių asmenų, skolingų bankams, skaičius per praėjusius metus sumažėjo net 50 tūkstančių. Bene reikšmingiausiai nuo skolų bankams vaduojasi verslas: juridinių asmenų - bankų skolininkų skaičius per metus sumažėjo net 5,3 tūkstančio vienetų, arba daugiau nei penktadaliu. Tiesa, nėra žinoma, kokią jų dalį ištiko bankrotas.

Šalies ekonomikos prasiskolinimo kaitą matome šiame grafike:

Štai taip atrodo šalies ekonomikos skolų dydžiai bei jų kaitos tendencijos, matomi naudojant Lietuvos banko gaminama statistiką. Gaila, kad LB-ke nepasirūpinama tokios informacijos rengimu bei teikimu valdžios žmonėms bei verslui. Gal teisus profesorius Povilas Gylys teigdamas, kad "... būtent Lietuvos bankas su R. Šarkinu bei Raimondu Kuodžiu priešakyje turėjo žiūrėti, kas darosi. „Kur buvo ponas R. Šarkinas ir kur buvo ponas R. Kuodis, kuris yra svarbiausias Lietuvos banko ekonomistas? Jis užsiiminėja šiuo metu namų šiltinimu. Arba mokesčių sistemos reformomis", - ironijos neslėpė P. Gylys.(„http://www.delfi.lt/news/economy/business/pgylys-baltijos-salys-nebuvo-tikri-tigrai.d?id=30438765).

Todėl gal daugiau teisi garsi JAV ekonomistė C. Reinhart, teigdama, kad "Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą". C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį. Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai - Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina. "Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta", - įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai" (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly"). Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys. (Rita Stankevičiūtė, LR korespondentė Vašingtone 2010-03-27 http://www.lrytas.lt).

Optimizmo pastarųjų ponių (p. Statistika ir p. C. Reinhart) tiesose gerokai mažiau. Bet gal ir tokios nuomonės sakymas kažkam taip pat turės ir teigiamą poveikį?

 

Pagarbiai,
Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Ekonomistas,
Nepriklausomas analitikas


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Kauno aps.


1 2 3