Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

2010-05-12 08:45   Peržiūros : 503   Spausdinti
© Images.com/Corbis


2008 m. rugsėjo mėn. prasidėjo "Lehman Brothers" ir kitų JAV bankų griūtys. Po dviejų savaičių Islandija pasiskelbė iš esmės bankrutuojanti. O lapkričio mėnesį prisidėjo "Parex" banko problemos. Šalyje veikiančių bankų savininkai pajuto finansų ir ekonominės krizės alsavimą ir suprato, kad ir jų bankinė veikla Baltijos šalyse prie to reikšmingai prisidėjo. Keičiami kai kurių motininių bankų vadovai (SEB, o 2009 m. - ir ŠWED). Naujieji vadovai prakalbo apie klaidas skolinimo politikoje Baltijos šalyse.

Apie bankų skolinimo ir pinigų politikos klaidas, nors sunkiai ir aptakiai, kalba ir Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kiek atviriau ir konkrečiau - iš užsienio atvykę jų motininių bankų atstovai bei žinomi analitikai.

Ir tik Lietuvos banko vadovas laikosi vienareikšmiškos nuostatos: Lietuvos bankas dirbo ir dirba nepriekaištingai.

XXX

Larsas Christensenas,  Danske banko vyriausiasis analitikas.

Interviu vyko gegužės 2d. BTV laidoje „Svarbus pokalbis". Laidos vedėjas - Stasys Jakeliūnas.

(Ištraukos. Pilnas tekstas: http://geofinansai.lt/?p=323#more-323 )

Kodėl Azija tokia išskirtinė? Kodėl jos ekonomika auga?

Galiu pasakyti, kad Azija pasimokė  iš devyniasdešimt septintais metais ją ištikusios krizės. Azijos šalys į dabartinę krizę pažvelgė labai blaiviai, be jokio ekonominio „kokaino". Azijos ekonomika buvo sveika ir tinkamai pasirengusi šiai krizei. Azijai tai buvo ne vidaus ekonomikos, o eksporto krizė.

Todėl, kad jų privatus sektorius nesiskolino tiek daug?

Būtent. Didelis einamosios sąskaitos perviršis, viešųjų finansų perviršis...Jie turėjo pakankamai finansinės amunicijos, kad ištikus krizei galėtų stimuliuoti ekonomikos augimą. Visiškai priešingas vaizdas yra Lietuvoje. Mes į krizę įžengėme su pernelyg dideliu skolos bagažu. Štai kodėl pernai turėjome sugriežtinti fiskalinę politiką.

Grįžkime kelis metus atgal. Prisimenu jūsų telekonferenciją, kuri įvyko 2007 metais, kovo ar balandžio mėnesį. Jūs apžvelgėte vidurio Europos šalis, tame tarpe ir Lietuvą. Lietuva nebuvo pati rizikingiausia šalis, tačiau vis tik pateko į jūsų sudarytą gana rizikingų šalių sąrašą. Sakykite, kodėl? Juk tuomet mūsų politikai pasakojo istorijas apie auksinį mūsų šalies ekonomikos amžių. Kas tuomet buvo ne taip?

Du tūkstantis septintais metais mes atlikome išsamią analizę. Tuomet pasakėme, kad metas atkreipti dėmesį į perkaitusios ekonomikos ir susidariusio burbulo rodiklius. Mes analizavome atlyginimų, infliacijos ir kreditų augimo tempus, valiutų atsargas. Norėjome išsiaiškinti, ar kai kurios valiutos nėra pernelyg pervertintos.  Pagal visus šiuos rodiklius Lietuva buvo atsidūrusi trečioje, o gal ir ketvirtoje vietoje tarp pačių rizikingiausių vidurio ir rytų Europos šalių. Sąrašo viršuje buvo Latvija ir Estija. Mes jau du tūkstantis šeštais metais atkreipėme dėmesį į šiuos rodiklius, o du tūkstantis septintais problema tik dar labiau išryškėjo. Manau, didžiausia bėda buvo ta, kad to meto politikai manė, jog dešimties procentų ekonomikos augimas yra norma, ir tai gali tęstis amžinai.

Jiems tai labai patiko?

Puiku, kai kyla nekilnojamojo turto kainos..

Visiems atrodo, kad jie yra turtingi, surenkama daug mokesčių, galima didinti pensijas ir taip toliau.

Taip. Turiu pasakyti, kad aš kaip ekonomistas iki galo atlikau savo vaidmenį. Kai vakarėlis būna pačiame įkarštyje, svečias vardu „ekonomistas" staiga išjungia muziką ir pasako, kad degtinės atsargos išseko. Toks ekonomistų vaidmuo. Jie sako, kad skaičiai turi sutapti. Du tūkstantis septintais metais tie skaičiai nesutapo ir tuomet mus užklupo krizė. Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa.

Vis vien būtų  kilusi krizė.

Galbūt krizė būtų buvusi ne tokia didelė, tačiau ji vis vien būtų atėjusi.

Kai šalį užklupo krizė, politikai pasirinko defliacijos - atlyginimų ir kainų mažinimo kelią. Kai kurios šalys, pavyzdžiui Lenkija, pasirinko valiutos kurso koregavimo kelią. Ar mes einame teisingu keliu? Ar pavyks sumažinti kainas iki konkurencingo lygio?

Anksčiau ar vėliau Lietuvoje turėjo būti padarytas politinis sprendimas. Atlyginimų augimo tempas palyginus su darbo našumu buvo neįprastai didelis. Išpūstos nekilnojamojo turto kainos, per didelė infliacija...Norėdami išlipti iš krizės, turėjome atsikratyti visais šiais balastais. Atlyginimai ir nekilnojamojo turto kainos turėjo nukristi, infliacija taip pat. Tai buvo vienas iš galimų pasirinkimų. Buvo ir kitas kelias - „atrišti" litą nuo euro ir leisti valiutai plaukioti kaip tai padarė lenkai su zlotu. Turėjo būti padarytas politinis sprendimas ir pasirinktas vienas iš reguliavimo būdų. Negaliu pasakyti, kuris iš jų geresnis. Abi priemonės naudojamos tuo pačiu tikslu - atstatyti balansą. Tai galima padaryti keičiant valiutų kursą. Ši priemonė turi tam tikrų privalumų. Tokiu atveju nebūtina tokia didelė realios ekonomikos korekcija - mažesnis nedarbas, mažiau krenta atlyginimai. Kita vertus, jeigu atsižvelgtume į Lietuvos finansų sektorių, pamatytume, kad daugelis žmonių turi paėmę paskolas eurais. Devalvacijos atveju grėstų finansinė griūtis. Nebuvo lengvo pasirinkimo. Kilus krizei nebuvo jokio mygtuko, kurį paspaudus visos problemos būtų savaime išsisprendę. Galiu pastebėti, kad Lietuvos politikai pasiryžę ir toliau laikyti litą pririštą prie euro. Jei norime tai padaryti, turime užtikrinti, kad būtų reikšmingos realiosios ekonomikos korekcijos. Kalbu apie labai žemą infliacijos lygį, galbūt net defliaciją.

Tačiau tai ir mažėjantys atlyginimai, didėjanti bedarbystė...

Ir didėjanti bedarbystė.

Tai - neišvengiama?

Tai būtina, siekiant išlaikyti valiutos kursą. Nesakau, kad tai padarę, išspręsime visas savo problemas. Mes turime daug dirbti, kad įvestume ekonomines korekcijas. Nėra jokio lengvo problemos sprendimo būdo. Tačiau turime suprasti, kad pradėję spręsti problemą, atrasime ir sprendimo būdą.

Pakalbėkime apie dar vieną ekonominės krizės veiksnį - bankinį sektorių. Bankai skolino per daug ir per lengvai. Tai darė ne tik Swedbankas, bet ir kiti bankai. Per pastaruosius aštuoniolika mėnesių paskolų portfelis nuolat mažėjo. Du tūkstantis ketvirtais, penktais, septintais metais buvo fiksuojamas 40-50 % paskolų portfelio augimas, bet paskui situacija dramatiškai pasikeitė. Kodėl bankai padarė tą pačią klaidą, kurią jie darė Švedijoje dešimto dešimtmečio pradžioje, ir ar tai galima pavadinti klaida? Kas įvyko?

Manau, kad bet kuris šiaurės Europos bankas pripažintų, kad bankų sektoriuje buvo neišvengta klaidų. Tie bankai, kurie to nepripažįsta...

Paprasčiausiai meluoja?

Nenorėčiau jų vadinti melagiais, bet galbūt jie turėjo pernelyg daug iliuzijų apie ateities pasaulį. Akivaizdu, kad visi bankai, tarp jų ir Danske bankas, padarė klaidų, sukeldami šį burbulą.

Jūsų  bankas nebuvo pats aktyviausias šioje rinkoje. Aktyviausiai darbavosi Swedbankas, SEB.

Nenoriu kaltinti kitų  bankų. Tik noriu pasakyti, kad bankų sektoriuje buvo padaryta daug klaidų, todėl dabar turime prisiimti atsakomybę. Centrinis bankas ir vyriausybės taip pat neišvengė klaidų. Tačiau net ir vidutinis lietuvis kartais klysta. Lietuvos gyventojai, taip pat kaip ir bankai, pernelyg optimistiškai vertino nekilnojamojo turto kainas. Dabar situacija pasikeitė į priešingą pusę.

Pernelyg lengvą ir neatsakingą skolinimą pakeitė pernelyg suvaržytas?

Bėda ta, kad dabar turime ištverti ekonomines „pagirias". Kyla klausimas, kodėl bankai neskolina pinigų? Pirmiausia bankas turėtų rasti išteklių tarptautinėse rinkose. Jeigu rytoj banko vadovybė paskelbtų, kad ji ketina čia skolinti labai daug pinigų, mes iškart būtume nubausti akcijų biržoje. Net ir norėdami tai padaryti, mes paprasčiausiai negalime. Mes nerastume išteklių. Bankai patiria globalios finansų sistemos spaudimą. Jis vis dar juntamas. Mes turime mažinti skolinimo apimtis. Danijos, Švedijos, Suomijos finansų rinkų reguliuotojai mums ne kartą sakė, kad turime padidinti savo kapitalą, o tai reiškia, kad turime mažiau skolinti.

Dabar tai virto dar ir politine problema. Jeigu Danijos ar Švedijos bankams reikėtų pagalbos, turėtume nepamiršti, kad pagalbą teiktų tų šalių mokesčių mokėtojai, todėl politikai patiria spaudimą.

Būtent. Bankams nėra lengva praplėsti kredito portfelį. Aišku, mes suprantame, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl ekonomika neauga.

XXX

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Dėl tokių  nuostolių atsakomybę prisiėmė  ir atsistatydino didžiausio - SEB banko - vadovas Lietuvoje.

O ką darė ir ką galėjo daryti kitaip Lietuvos bankas?

Apie tai pokalbis su Lietuvos banko valdybos nariu Vaidievučiu Geralavičium Baltijos televizijos laidoje "Svarbus pokalbis" spalio 25d. Laidos vedėjas - finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

(Ištraukos. Pilnas tekstas: http://geofinansai.lt/?p=124#more-124 )

Ar Lietuvos bankas linkęs prisiimti dalį atsakomybės dėl Lietuvoje susidariusios ekonominės padėties?

Geras klausimas. Įžangoje yra daug "kietų" žodžių, dabar reikia panašiai ir atsakyti. Lietuvos bankas yra Lietuvos ekonominės ir ūkio sistemos dalis. Suprantama, jis negalėjo būti čia vykusių procesų nuošalyje. Dėl atsakomybės galima būtų pasakyti štai ką: daugelyje šalių per pastaruosius metus bankai arba bankrutavo, arba buvo gelbėjami. Lietuvoje to neįvyko ir, aš tikiuosi, neįvyks. Taigi, Lietuvos bankas atsakingas už tokią padėtį, bankų sistema atrodo tikrai visai neblogai. Ir jeigu sakyčiau, kad Lietuvos bankas niekuo neprisidėjo prie šios kol kas visiškai neblogos situacijos, lyginant su kitomis valstybėmis, būčiau neteisus.

Dvidešimties procentų  ekonomikos smukimas per metus jums atrodo nebloga situacija? Ar įžvelgiate savo kaltės ir atsakomybės dėl tokio staigaus ekonomikos nuosmukio?

Reikėtų žiūrėti kompleksiškiau. Manau, kad Lietuvos bankas tikrai neblogai tvarkėsi su savo pagrindiniu uždaviniu - bankų sistema funkcionuoja santykinai normaliai. Nerimta būtų manyti, kad Lietuvos bankų sistema, esant tokiai blogėjančiai ekonominei padėčiai, nepatirtų jokių smūgių, jokių nuostolių ir kad viskas būtų kuo puikiausia. Taip, žinoma, nėra. O dėl to, kad Lietuvos ekonomika patyrė tokį didelį kritimą, aišku, Lietuvos bankas, manyčiau, kažkiek galbūt tos kaltės ir galėtų prisiimti, bet tai būtų nedidelė dalis. Esant bumui, kuomet paskolos augo labai sparčiai, Lietuvos bankas galbūt - pabrėžiu žodį galbūt - galėjo griežčiau kontroliuoti šį bankų paskolų portfelio augimą, nors buvo daroma pakankamai daug. Nenoriu vardinti visų veiksmų, kurių buvo imtasi. Ir, kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, kur buvo administraciškai ribojamas kreditų augimas ir imtasi kitų veiksmų, deja, rezultatai buvo tokie pat. Taip kad "kaltė" yra labai nežymi. Galbūt žiūrovams bus smagiau, jeigu Lietuvos bankas nebandys visiškai nusišalinti nuo šio kaltinimų proceso, kuris dabar madingas, o vis dėl to dalį tos kaltės galėtų prisiimti.

XXX

Po penkerių  metų beveik beprotiško augimo, jau kone dvylika mėnesių  iš eilės traukiasi bankų  paskolų portfelis. Per šį laiką  sprogo nekilnojamojo turto ir vartojimo burbulai, pašoko ir toliau smarkiai didėja nedarbas ir bankrotų skaičius. Dėl šių priežasčių katastrofiškai sumenko pajamos į biudžetą, o dėl klientų nemokumo rekordiškai išaugo pačių bankų nuostoliai. Ar Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pripažįsta padarę klaidų? Kodėl dabar jie taip sugriežtino skolinimo standartus?

Apie tai - pokalbis su Lietuvos bankų  asociacijos prezidentu Stasiu Kropu Baltijos TV laidoje „Svarbus pokalbis" lapkričio 15d. Laidos vedėjas - finansų analitikas Stasys Jakeliūnas

(Ištrauka. Pilnas tekstas: http://geofinansai.lt/?p=139#more-139 )

Tarp užsienio ekspertų  vyrauja nuomonė, kad bankai Lietuvoje per daug intensyviai skolino įmonėms ir gyventojams. Ar patys  bankai čia, Lietuvoje ir jūs, kaip bankų asociacijos vadovas, pripažįstate, kad skolinimas buvo pernelyg liberalus ir nevaldomas?

Žiūrint atgal, dabar lengva pasakyti, kad skolinimas buvo per daug liberalus ir per daug spartus. Būtų buvę geriau, jeigu šis skolinimas būtų buvęs šiek tiek konservatyvesnis ir lėtesnis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tas ekonomikos nuosmukis atėjo iš išorės ir kad jo niekas nesitikėjo. Kita vertus, bankai galbūt pernelyg pasidavė nuostatai, kad ekonomika ir toliau augs, kad netrukus turėsime eurą ir tapsime eurozonos nariais. Tos teigiamos nuostatos ir lūkesčiai lėmė, kad ir rizikos vertinimai buvo liberalesni. Tačiau reikia pridurti ir tai, kad būsto kreditavimui buvo sudarytos labai palankios sąlygos ir teisinė aplinka.

XXX

Du Švedijos bankai - SEB ir "Swedbank", užimantys 50 proc. paskolų  rinkos, pernai Lietuvoje  patyrė  beveik tris milijardus litų nuostolių. Tai - trys procentai mūsų  valstybės BVP.

Kas lėmė tokius milžiniškus nuostolius ir ko šalies ekonomikai bei gyventojams tikėtis iš šių bankų šiemet?

Interviu su "Swedbank" Lietuvoje vadovu Antanu Daniu vasario 14d. BTV laidoje "Svarbus pokalbis". Laidos vedėjas - Stasys Jakeliūnas.

(Ištrauka. Pilnas tekstas: http://geofinansai.lt/?p=202#more-202 )

Kas dar lėmė  tokius banko rezultatus, žiūrint į praeitį - 2004-2008 metus? Jūsų banko vadovai Švedijoje pripažino, kad "Swedbank" padarė klaidų, neįvertino tam tikrų rizikų. Ką ne taip "Swedbank" darė Lietuvoje?

Taip, mes padarėme klaidų, tačiau svarbiausia - mokytis ir jų nekartoti.  Pirma ir, matyt, didžiausia klaida buvo nepakankamas rizikos vertinimas. Paskolos, atėjusios į Lietuvą, buvo pigios ir į galutinę paskolos kainą - palūkanas - buvo įskaičiuojama nepakankamas rizikos priedas. Dėl to visuomenėje susiformavo nuomonė, kad pinigai yra pigūs ir lengvai prieinami. Žiūrėdami į ateitį, ketiname adekvačiau vertinti verslo ir projektų riziką, todėl palūkanos labiau svyruos, priklausomai nuo šios rizikos. Antra, ne mažiau svarbi klaida buvo ta, kad neretai finansuodavome iki  90 ar net 95 procentų projekto vertės. Akcininkų dalis ir tuo pačiu paties projekto finansinis rezervas būdavo per menkas. Dėl šios priežasties mes neturime gerai išplėtotos kapitalo rinkos ir kitų finansinių instrumentų, pavyzdžiui, specializuotų fondų, kurie galėtų finansuoti kai kuriuos projektus ir naują veiklą pradedančias įmones

XXX

Ir tik Lietuvos bankas veikė nepriekaištingai. Taip teigiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino kalboje Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje 2010 m. kovo 24 d. ,,LIETUVOS BANKO FUNKCIJŲ VYKDYMAS 2005-2008 METAIS: APŽVALGA" ). Nes ,,Visos minėtos priežiūros priemonės sudarė prielaidas, kad bankų sistema, nors ir patiria sunkumų, tačiau funkcionuoja be sutrikimų, bankai patys amortizuoja prisiimtas rizikas. Lietuva - viena iš nedaugelio šalių (mūsų turimais duomenimis, tik 3-4 ES šalys), kurios bankų sektoriui nebuvo suteikta nei centrinio banko, nei Vyriausybės finansinė parama. Be to, Lietuvoje nereikėjo pasinaudoti ir indėlių draudimo sistema." (http://www.lb.lt/lt/apie/20100324_RS_kalba_Seimo_BFK1.pdf

Ištraukas parengė
Vl. Trukšinas


Kategorijos: Finansai, Bankai, kredito unijos, paskolos
Corbis nuotr.

Kaip planuoti asmeninį biudžetą?

Kaip teisingai suplanuoti savo biudžetą ir išvengti finansinių sunkumų. 

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Kaip gauti būsto paskolą

Kaip gauti būsto paskolą

Būsto paskolos gavimo procedūros, dokumentai reikalingi gauti būsto paskolai 

Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie? 

9 patarimai planuojantiems imti kreditą

Neretai žmonių norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis 

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Ar šalies verslą ir toliau tenkins bankų "prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, bankams veikiant priešingai?  

© Images.com/Corbis

Bankų analitikai ir vadovai – apie bankų KLAIDAS

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dėl visko kalta pasaulinė krizė. Tai netiesa... 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Balandžio mėn. (2009 m.) bankų veikimo apžvalga

Statistiko, nepriklausomo analitiko Vl. Trukšino reziumė ir svarbesni pastebėjimai. 

Corbis nuotr.

Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

O joje net santūraus optimizmo ir toliau ne santūriai mažėja... 

"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili

Ekonomikai tereikia pinigų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ūkio recesija bus gili. Jai atsispirs tik Lenkija. 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Kauno aps.


1 2 3