Susitarimas - tik kelio pradžia

2009-04-28 08:17   Peržiūros : 9   Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas žengė ilgai lauktą politinį žingsnį | Nuotr. ©Lietuvos žinios"


Baltijos valstybes elektros tiltu su Švedija sujungs į mūsų kraštą nutiestas kabelis. Per kelerius metus Lietuva, Latvija ir Estija savo energetines sistemas integruos į bendrą elektros rinką.

Vakar Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas pasirašė deklaraciją dėl bendros Baltijos valstybių elektros energijos rinkos sukūrimo ir elektros kabelio iš Švedijos į Lietuvą tiesimo.

Tai tik pirmas politinis žingsnis įgyvendinant šiuos svarbius projektus. Po jų bus ilgas derybų, vėliau - tyrimų ir darbų maratonas. Planuojama, kad projekto įgyvendinimas gali trukti 7 metus. Be to, siekiant įsijungti į bendrą Europos Sąjungos (ES) elektros energijos tinklą, reikia elektros tilto į Lenkiją.

Latviai nusileido.

Kelerius metus dėl elektros tilto tiesimo į Švediją nesutarusios Lietuvos ir Latvijos vyriausybės pagaliau pasiekė susitarimą. Latviai sutiko, kad jungtis būtų tiesiama į Lietuvą. Latvijos premjeras V.Dombrovskis tvirtino, kad pritarti dabartiniam projekto variantui jo kraštą paskatino šiam reikalui ES atseikėti pinigai. Sutarta, kad dalis jų bus skirta Latvijos perdavimo tinklams stiprinti.

Elektros tiltas turėtų sujungti Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkas. Manoma, kad kabelio su švedais galingumas galėtų siekti apie 700-1000 megavatų, šį projektą reikėtų pradėti vykdyti iki 2010-ųjų. Dar šiemet ketinama atlikti Baltijos jūros dugno tyrimus.

Jungčių projekte turėtų dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos elektros bendrovės. Deklaracijoje numatyta, kad visos trys valstybės turėtų būti lygiavertės projekto partnerės.

Kurs bendrą rinką

Pasirašyta deklaracija padėjo pagrindą ir bendram Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimui. Ji pagal Šiaurės šalių elektros rinkos "Nordpool" modelį, A.Kubiliaus teigimu, galėtų atsirasti iki 2013 metų.

Lietuvos premjeras pabrėžė, kad pasirašyta deklaracija parodo politinę valią spręsti energetikos problemas regione. "Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad dėl bendro tikslo sugeba rasti visoms joms priimtinus sprendimus", - pabrėžė jis.

Latvijos premjeras V.Dombrovskis taip pat džiaugėsi, kad vakar buvo žengtas svarbus žingsnis Baltijos šalių energetikos rinką integruojant į ES sistemą. "Anksčiau ši rinka buvo tarsi izoliuota sala. Lietuvai ir Estijai įsipareigojus atverti savo sistemas, Latvija nebesijaučia vieniša ir atskirta tarp Baltijos valstybių", - tikino jis.

Anksčiau ne kartą kalbėta, kad su Švedija susijungti pavyktų tik sukūrus bendrą Baltijos valstybių rinką. "Švedijos mokesčių mokėtojai nėra pasirengę tiesti jungties tik tam, kad pagerintų energetikos saugumą mūsų regione. Jie nori būti tikri, kad galės pirkti ar parduoti elektrą mūsų rinkai. Visiškai aišku, kad bendra rinka yra lemiamas dalykas", - aiškino Estijos premjeras A.Ansipas.

Brangus malonumas

"Swedlink" projektui ES yra skyrusi 175 mln. eurų (apie 604 mln. litų), juos reikia panaudoti iki kitų metų pabaigos. Remiantis ankstesniais skaičiavimais, visa projekto kaina gali siekti 2 mlrd. litų.

Vienos iš trijų jungtį tiesiančių įmonių Švedijos bendrovės "Svenska Kraftnat" generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas vakar tvirtino, kad, be ES paramos, jungties tiesimo projektui įgyvendinti gali tekti pridėti 600 mln. eurų (apie 2,1 mlrd. litų). "Kokią dalį finansuos Švedija - atvira diskusija. Kalbėdamiesi dar nenuėjome taip toli, kad nuspręstume, jog šios jungties sąnaudas dalysimės po 33 procentus", - aiškino M.Odenbergas. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad išlaidas jungčiai tarp Suomijos ir Švedijos tiesti jo bendrovė bei suomių operatorius pasidalijo perpus.

M.Odenbergo nuomone, didžioji dalis iš ES skirtų lėšų turėtų atitekti jungčiai tiesti. Mažesnė dalis - elektros tinklams Vakarų Latvijoje statyti. Jo įsitikinimu, elektros jungtis galėtų būti baigta iki 2016 metų. "Pirkimų, leidimų gavimo procesai, kabelio tiesimas, stočių statyba, tinklų gerinimas truks kelerius metus. Jei jungtis funkcionuotų 2016-aisiais, planas visiškai sutaptų su jungties tarp Suomijos ir Švedijos tiesimu", - pasakojo M.Odenbergas.

Roberta TRACEVIČIŪTĖ


Kategorijos: Finansai, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Asociacijos, Verslo planų ir projektų rengimas
Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Eksporto skatinimo programa kelia abejonių

Ar eksportuotojams skiriami 150 mln. pateks ten, kur reikia, ar ir vėl problemas teks išsispręsti pačiam verslui? 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Stock.xchng nuotr.

Politikai drasko apkarpytą biudžetą

Kai tauta veržiasi diržus, valdančiųjų frakcijų atstovai teikia šimtus milijonų siekiančius siūlymus biudžeto projektui. 

Lietuvos įvaizdžiui skirtos lėšos leidžiamos nenaudingai

Nors Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija nepatvirtinta, tam tikros institucijos sėkmingai naudoja dešimtis tūkstančių litų. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Corbis nuotr.

Ekonomikos pavasario teks palaukti

Jeigu Lietuvą šiandien pesiektų iki 1 mlrd. litų iš Lietuvos ekonomikos skatinimo plano, LPK susimestų dėžei gero konjako ir nuneštų ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.  

Corbis nuotr.

Patvirtinta 175 mln. eurų parama Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai

Šis projektas Lietuvai itin svarbus, nes padėtų išsilaisvinti iš energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos. 

Stock.xchng nuotr.

ES paramos gavėjai reikalauja tempo

Dėžėmis dokumentų kopijas į ES struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė.  

Stock.xchng nuotr.

Pastatų renovavimas: ūkio gelbėjimas ar nauja kreditų kilpa?

Statybininkai laukia konkrečių modelio ribojimų, o vartotojai tikisi, kad modernizavimo finansinės paramos tvarka bus socialiai teisingesnė.  

Stock.xchng nuotr.

Pramonė "mitinguos" pasiūlymais

Nebeužtenka verslo gaivinti surašytomis abstrakčiomis nuostatomis - reikalingi konkretūs terminai ir sąlygos. Pramonės atstovai vieni kitus ragina imtis iniciatyvos. 

Antano Bunikio pies.

Keli patarimai norintiems išlįsti iš krizės sausiems

Išsigelbėjimo šiaudas: aktyvūs pardavimai, nestandartiniai, konkurentus pranokstantys rinkodaros sprendimai ir reklama.  

Corbis nuotr.

DEŠIMT (10!) klausimų Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams

KLAUSIMAI IR KLAUSIMĖLIAI Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams (Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, kitų bankų atstovams).  

Stock.xchng nuotr.

Pensijų fondai nenori pasiduoti

Pensijų fondai pasirengę sukelti vos ne pasaulinį skandalą dėl to, kad tiesiog iš dangaus, o tiksliau iš "Sodros' plūstantys milijonai ir milijardai ima sprūsti iš jų godžių rankų. 

Antano Bunikio pies.

Kliūčių įsigyti naują būstą - vis daugiau

Ar tiesa, kad pasaulinės krizės akivaizdoje nekilnojamajo turto pigimu yra suinteresuoti ir mūsų šalyje veikiantys bankai? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5
ES projektų rengimas, verslo konsultacijos, tyrimai
Jogailos g. 7, Vilnius
Telefonas: +370-5-2107310, El. paštas: info@bavi.lt
Europos sąjungos paramos dokumentų rengimas, projektų priežiūra, konsultacijos
Vytenio g. 10, Vilnius
Mobilus: +370-673-16763, El. paštas: solideja@gmail.com
1 2 3 4 5
Kompanijų produkcija
Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...