Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pranešimas apie finansinę situaciją Lietuvoje ir Europoje

2009-05-21 08:11   Peržiūros : 165   Spausdinti


Gegužės 20 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius apžvelgė finansinę situaciją Europos valstybėse ir Lietuvoje. Pasak Seimo nario, Lietuvoje fiskalinis deficitas sudaro 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Politikas vardino euro zonos šalis, kurios viršijo fiskalinį deficitą 2008 metais, tokias kaip Airija (7,1 proc.), Graikija (5 proc.), Ispanija (3,8), Prancūzija (3,4 proc.), Malta (4,7 proc.). A. Butkevičiaus teigimu, 2009 m. daugelis šalių prognozuoja dar didesnį fiskalinį deficitą. "Iš euro zonos šalių beveik visose šalyse fiskalinis deficitas didės, išskyrus Kiprą, Liuksemburgą ir Suomiją. Tačiau tokios šalys kaip Vokietija, kuri 2008 m. turėjo 0,1 proc. fiskalinį deficitą, 2009 m. planuoja 3,9 proc., o 2010 m. netgi 5,9 proc. deficitą", - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Butkevičius.

Pasak Seimo nario, Airija 2009 m. planuoja 12 proc., o 2010 m. - 15,6 proc. fiskalinį deficitą nuo bendrojo vidaus produkto. Kitos šalys: Ispanija, Italija taip pat didins deficitus dėl susidariusios globalios krizės.

Vertindamas situaciją šalyse, nepriklausančiose euro zonai, A. Butkevičius sakė, kad Latvija 2008 m. turėjo 4 proc. dydžio fiskalinį deficitą, Lietuvoje - 3,2 proc., Vengrija - 3,4 proc., Lenkija - 3,9 proc., Rumunija - 5,4 proc., Jungtinė karalystė - 5,5 proc. Politiko teigimu, tik kelios šios šalys 2008 m. neviršijo Mastrichto kriterijais nustatyto deficito reikalavimų: Bulgarija, Čekija, Estija (3 proc.), Švedija, tačiau visos jos 2009 metams prognozuoja deficitą stipriai didinti. "Daugiausiai 2009 m. fiskalinį deficitą gali padidinti Latvija, prognozuodama, kad net iki 11,1 proc., o Didžioji Britanija , kaip nebūtų keista, prognozuoja net 11,5 proc.", - sakė A. Butkevičius.

Kalbėdamas apie valstybių skolą, LSDP pirmininkas akcentavo, kad Lietuvos valstybės skola 2008 metų pabaigoje sudarė tik 15,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto yra viena mažiausių lyginant su kitomis ES šalimis. Tik kelios šalys gali pasigirti mažesne valstybės skola: Estijoje ji sudaro 4,8 proc. nuo BVP, Bulgarijoje - 14,1 proc., Rumunijoje - 13,6 proc. "Yra tokių šalių, kaip Graikija, kurios skola sudaro 97 proc. BVP ar Italija, kurios skola siekia net 105,8 proc. nuo BVP, - sakė A. Butkevičius.

Kokie būtų siūlymai krizės sąlygomis, kad būtų galima racionaliau valdyti viešuosius finansus? A. Butkevičius tvirtino, jog pirmiausia reikia įvardinti didžiausias problemas šalyje. "Pirmoji problema - finansinių išteklių trūkumas, todėl Vyriausybė turi stengtis papildomai pritraukti finansinių išteklių, kad būtų galima pagerinti kreditavimą ūkio subjektams. Kitas svarbus faktorius - darbo rinka ir pokyčiai joje. Visos šalys seka šiuos pokyčius ir vertina tendencijas, ar nedarbas auga", - kalbėjo A. Butkevičius. Jo teigimu, daugelis valstybių ir didina fiskalinį deficitą, skolinasi, norėdamos išsaugoti darbo vietas, skolintas lėšas nukreipdamos investicijoms.

Politikas minėjo dar vieną problemą - įmonių identifikavimą. "Vyriausybė ir savivaldybės turėtų žinoti, kokia yra finansinė situacija įmonėse, ypač tai aktualu ekonominės krizės sąlygomis, turi prasidėti derybos tarp įmonių vadovų ir valstybės institucijų, kad būtų abipusiai įsipareigojimai: jeigu bus išsaugomos darbo vietos, įmonės gali būti atleidžiamos nuo tam tikrų mokesčių mokėjimo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės ar žemės nuomos mokesčio ar panašiai", - kalbėjo A. Butkevičius. Politikas įsitikinęs, jog labai svarbu ir racionaliai planuoti biudžeto išlaidas, nes nuo racionalaus išlaidų planavimo priklauso ir racionalus išlaidų panaudojimas, ko, deja, negalėtų pasakyti apie valdančiosios daugumos veiksmus vienodai nukerpant visų sričių išlaidas, siekiant subalansuoti viešuosius finansus.


Seimo LSDP frakcijos informacija
Tel. 2396327, 865292009


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Verslo rizikos, kreditų draudimas, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Verslo planų ir projektų rengimas
Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kokias galimybes atveria ekonominės krizės

Kaip laimėti ekonominės krizės metu, kas, kaip ir kodėl laimi ekonomikai lėtėjant ir smunkant. 

Eksporto skatinimo programa kelia abejonių

Ar eksportuotojams skiriami 150 mln. pateks ten, kur reikia, ar ir vėl problemas teks išsispręsti pačiam verslui? 

Renovacija - šilumos kainų šantažu

Renovacija - šilumos kainų šantažu (1)

Korumpuotą statybų verslą gelbės paprasti piliečiai: ims paskolas ir užsakinės statybininkams savo namų "renovaciją". 

Stock.xchng nuotr.

Politikai drasko apkarpytą biudžetą

Kai tauta veržiasi diržus, valdančiųjų frakcijų atstovai teikia šimtus milijonų siekiančius siūlymus biudžeto projektui. 

Lietuvos įvaizdžiui skirtos lėšos leidžiamos nenaudingai

Nors Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija nepatvirtinta, tam tikros institucijos sėkmingai naudoja dešimtis tūkstančių litų. 

Stock.xchng nuotr.

Piniginė injekcija Lietuvos smulkiajam verslui

Ekonomikos skatinimo plano pinigai jau realiai pasiekiami. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Corbis nuotr.

Ekonomikos pavasario teks palaukti

Jeigu Lietuvą šiandien pesiektų iki 1 mlrd. litų iš Lietuvos ekonomikos skatinimo plano, LPK susimestų dėžei gero konjako ir nuneštų ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.  

Corbis nuotr.

Patvirtinta 175 mln. eurų parama Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai

Šis projektas Lietuvai itin svarbus, nes padėtų išsilaisvinti iš energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos. 

Stock.xchng nuotr.

ES paramos gavėjai reikalauja tempo

Dėžėmis dokumentų kopijas į ES struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė.  

Stock.xchng nuotr.

Pastatų renovavimas: ūkio gelbėjimas ar nauja kreditų kilpa?

Statybininkai laukia konkrečių modelio ribojimų, o vartotojai tikisi, kad modernizavimo finansinės paramos tvarka bus socialiai teisingesnė.  

Stock.xchng nuotr.

Pramonė "mitinguos" pasiūlymais

Nebeužtenka verslo gaivinti surašytomis abstrakčiomis nuostatomis - reikalingi konkretūs terminai ir sąlygos. Pramonės atstovai vieni kitus ragina imtis iniciatyvos. 

Antano Bunikio pies.

Keli patarimai norintiems išlįsti iš krizės sausiems

Išsigelbėjimo šiaudas: aktyvūs pardavimai, nestandartiniai, konkurentus pranokstantys rinkodaros sprendimai ir reklama.  

Corbis nuotr.

DEŠIMT (10!) klausimų Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams

KLAUSIMAI IR KLAUSIMĖLIAI Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams (Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, kitų bankų atstovams).  

Stock.xchng nuotr.

Pensijų fondai nenori pasiduoti

Pensijų fondai pasirengę sukelti vos ne pasaulinį skandalą dėl to, kad tiesiog iš dangaus, o tiksliau iš "Sodros' plūstantys milijonai ir milijardai ima sprūsti iš jų godžių rankų. 

Antano Bunikio pies.

Kliūčių įsigyti naują būstą - vis daugiau

Ar tiesa, kad pasaulinės krizės akivaizdoje nekilnojamajo turto pigimu yra suinteresuoti ir mūsų šalyje veikiantys bankai? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Kaunas


1 2
Kompanijų produkcija
Finansinės konsultacijos
Finansinės konsultacijos

Konsultacijos finansiniais klausimais, finansinė konsulta...