Pensijų fondai nenori pasiduoti

Anatolijus Lapinskas

Investicijų valdymo įmonių asociacija trimituoja: "Siūlymas nuo 5,5 proc. iki 3 proc. sumažinti „Sodros" įmokas... yra valstybės įsipareigojimų savo piliečiams nevykdymas, kuris... pakirs pasitikėjimą pensijų reforma ir Lietuvos valstybe... sukels abejones ir užsienio investuotojams, tarptautinėms kredito reitingų agentūroms, tarptautinėms finansų institucijoms ar Lietuva yra valstybė sugebanti vykdyti valstybės įsipareigojimus".

Kaip matome, pensijų fondai pasirengę sukelti vos ne pasaulinį skandalą dėl to, kad tiesiog iš dangaus, o tiksliau iš "Sodros' plūstantys milijonai ir milijardai ima sprūsti iš jų godžių rankų. Tačiau užmiršta prisipažinti, kad jų veikla buvo itin menko efektyvumo ir nešė tik nuostolius žmonėms, patikėjusiems, kad sukaupę senatvei pinigų pensijų fonduose, jie galės kasmet skraidyti į Kanarų salas. Metas atsikvošėti ir paaiškinti žmonėms, taip pat ir pensijų fondų apologetams tikrąją liūdną padėtį, o ateityje būsiančią dar liūdnesne. Štai VALSTYBĖS KONTROLĖS pateikiami duomenys.

 "Į pensijų kaupimo bendrovių valdomus valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus 2004 m. "Sodra" pervedė 127,5 mln. Lt, 2005 m. - 270,4 mln. Lt, 2006 m. - 468,7 mln. Lt, 2007 m. - 764,8 mln. Lt, iš viso - 1 631 mln. Lt. Pensijų fonduose sukaupto pensijų turto vertė 2007 m. pabaigoje buvo 1 687 mln. Lt.  Nors pensijų kaupimo bendrovių valdomo pensijų turto vertė kasmet didėjo, nes didėjo iš "Sodros"  pervedamos VSD įmokos dalis (nuo 2,5 iki 5,5 proc.), turtas didėjo kasmet vis lėčiau, nes stabilizavosi naujų dalyvių įsitraukimo į kaupimo sistemą plėtra ir 2007 metais mažėjo investicijų grąža dėl prasidėjusios krizės akcijų rinkose".    

 O dabar paskaičiuokime: 2004 - 2007 metais "Sodros" įmokos, atėmus pensijų išmokas dalyviams, sudarė 1626,4 mln. litų. Grynasis pensijų turto padidėjimas sudarė 60,5 mln. arba 3,6 proc. Tiesa, pensijų turto prieaugis prieš mokesčius buvo didesnis - 134 mln. Lt (8,2 proc.), tačiau iš šios sumos buvo atskaičiuoti 73,5 mln. Lt  pensijų turto valdymui, arba 54,8 proc. viso prieaugio. Nieko sau verslas. Įsivaizduokite, kad jūs padėjote terminuotą indėlį į banką, žadantį, tarkim 10 proc. palūkanų. Tačiau bankas "užmiršta" pasakyti, kad iš tų 10 uždirbtų procentų daugiau kaip pusę - 5, 48 proc. pasiims jis pats.     

 "Įvertinus pensijų fondų veiklos rezultatus nustatyta, kad iš "Sodros" pervestų įmokų suma nesumažėjo, t. y. bendras pensijų turto prieaugis viršijo pensijų fondų valdymo mokesčius (išskyrus 2004 m., tačiau šį sumažėjimą padengė teigiami ateinančiųjų metų veiklos rezultatai). Kasmet tik 1-2 pensijų fondų investicinės ir kitos veiklos rezultatai buvo neigiami".

 Nieko sau rezultatai: džiaugtis, kad  "Sodros" pervestų įmokų suma nesumažėjo! Bet juk pensijų reformos užduotis buvo ta, kad pensijų kaupimo fonduose investuoti pinigai didėtų greičiau nei neinvestuoti "Sodros" pinigai. Tuo tarpu mes žegnojamės, kad tie investuoti pinigai nors nesumažėtų. Apie padidėjimą, taip išeitų, jau nebekalbama? Tai kam reikalinga tokia, atsiprašant, pensijų reforma?

 "Vertinant 2004-2006 m. konservatyvių pensijų fondų veiklos rezultatus, dauguma jų buvo nuostolingi pensijų kaupimo dalyvių atžvilgiu, nors jų investicinės ir kitos veiklos rezultatai buvo teigiami. Reikšmingos įtakos pensijų turto mažėjimui turėjo neigiamos tendencijos finansų rinkose ir atskaitymai nuo įmokų". Pastarasis sakinys pasako visą esmę: dėl pasaulio finansų krizės ir grobuoniškų atskaitymų nuo įmokų pensijų kaupimo verslas tapo ištisai nuostolingas.

 "Iš 10 konservatyvių pensijų fondų, veikusių 2007 m. pabaigoje, keturi fondai dalyviams išliko nuostolingi, tačiau šešių fondų dalyviai gavo teigiamus veiklos rezultatus (pensijų turto padidėjimą). Teigiamus rezultatus 2007 m. gavusių fondų dalyvių pensijų turto prieaugis nekompensavo turto sumažėjimo 2004-2006 m. laikotarpiu". Lietuviškai tokia padėtis apibūdinama "pinigai nuėjo šuniui ant uodegos".

 Nemažiau įdomus kitas paradoksas: "2007 m. sumažėjus investicinei grąžai, pensijų kaupimo bendrovių gaunamos pajamos didėjo, o dalyvių gautas pensijų turto prieaugis sumažėjo".  Čia jau, kaip sakoma, trūksta žodžių. Investicijų grąžai mažėjant, kitaip tariant, einant į bankrotą, pensijų kaupimo bendrovių pelnas vis tiek didėjo! Žinoma, mūsų vargšų žmonių - pensijų kaupimo entuziastų sąskaita.

 Kodėl bendrovių pajamos didėjo? Ogi todėl , kad "bendrovių gaunamų pajamų dydis (pensijų turto valdymo kaina)... nepriklauso nuo investavimo rezultatų, o nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės".  Aišku, kad "Sodrai" liejant vis naujus milijonus ir milijardus, tų lėšų vertė vis didėja ir nepaisant apverktinų investavimo rezultatų, bendrovių šeimininkams tenkantys pinigai vis auga.

 Kiti Valstybės kontrolės paviešinti skandalingi faktai: "Didėjant investicijų grąžai, pensijų kaupimo bendrovių pajamų dalis mažėja, o dalyviams tenka vis didesnė investicinės grąžos dalis. Pasiekus tokį investicinį prieaugį, kuris padengia pensijų fondo taikomus pensijų turto valdymo mokesčius (nustatytą jo valdymo kainą), naudą gauna tiek pensijų kaupimo bendrovės, tiek pensijų kaupimo dalyviai". Vadinasi, pensijų kaupimo bendrovių vos ne pagrindinis tikslas - tik padengti pensijų fondo taikomus pensijų turto valdymo mokesčius, kitaip tariant, uždirbti algas ar dividendus bendrovių šeimininkams.  

 "Mažėjant bendrai investicijų grąžai, neigiama įtaka dalyvių sukauptam pensijų turtui yra tiesioginė, o pensijų kaupimo bendrovių pajamoms - netiesioginė". Taigi bet kuriuo atveju pirmiausia nukentės kaupimo fondų dalyviai, o ne jų savininkai.  

 Ir pabaigai skandalingiausia: "Pensijų kaupimo bendrovės neprisiima atsakomybės dėl nepakankamų pensijų turto investavimo rezultatų". Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovė, kuri pagal pensijų fondo taisykles prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą, privalo sudaryti pakankamą garantijų rezervą. Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad "nė vieno valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondo taisyklėse nėra numatytas įsipareigojimas garantuoti tam tikrą pajamingumą. Neigiamos ar nepakankamos investicijų grąžos atveju pensijų kaupimo bendrovės gauna pajamas pensijų kaupimo dalyvių sukaupto pensijų turto mažėjimo sąskaita. Tačiau pensijų kaupimo bendrovės neprisiima įsipareigojimų garantuoti dalyviams tam tikrą pensijų turto prieaugį arba kompensuoti pensijų turto sumažėjimą, kai pensijų turto valdymo rezultatai dalyvio atžvilgiu mažesni už nustatytą turto valdymo kainą". Trumpai tariant, pensininkai, dalyvavę  pensijų kaupime, greičiausiai liks prie suskilusios geldos, gaudami mažesnę pensiją, nei pensininkai nesusižavėję reklaminiais pensijų fondų pažadais. Bet kaltų nebus...

Socialinių problemų ekspertas Romas Lazutka sako tiesiai: "Mano požiūris į privačius pensijų fondus yra griežtai neigiamas. Sakyčiau, tai buvo klaida arba afera, galima lyginti ją „Leo LT". Jei net „Sodroje" nebūtų deficito, vis tiek į privačius fondus dabar nereikėtų pervesti pinigų, nes vertybiniai popieriai nuvertėja. Tokios reformos, kai valstybė surenka iš žmonių prievarta pinigus, nepriima nė viena Vakarų Europos šalis.  Žmonės buvo suklaidinti teigiant, kad jiems dalyvavimas investicinių fondų veikloje nieko nekainuoja. Tai melas, nes kainuoja dalį „Sodros" pensijos, kuri bus mažesnė. Ar jie iš privataus pensijų fondo gaus daugiau, nei sukauptų valstybinėje sistemoje, niekas negali pasakyti, visi pripažįsta, kad vertybinių popierių rinka nėra prognozuojama, tai tiesiog lošimas. Sustabdžius ar sumažinus mokėjimus į mąžtančius fondus, būsimieji pensininkai nepraras „Sodros" pensijos dalies. Tai lengviausias, labai neskausmingas kelias".