Krizės scenarijus Lietuvoje sutampa su Latvijos

Nežiūrint į ekonominius krizės Lietuvoje ir Latvijoje skirtumus, verslininkų mąstysenoje krizė vystosi tokiu pačiu scenarijumi kaip ir Latvijoje.

Pavyzdžiu pasitelksime ACA.LV statybinį portalą, per mėnesį bendraujančiu su 300-400 statybinės rinkos dalyvių Latvijoje ir 500-600 Lietuvoje, žinomu kaip ASA.LT. 2006 metais lietuviškas statybinis portalas ASA.LT įėjo į Latvijos rinką. Pritaikytos ilgalaikės portalų įvedimo į rinką žinios padėjo per itin trumpą laiką užimti Latvijoje dominuojančias pozicijas. Jau po dviejų mėnesių aktyvios reklamos per TV (naudojantis pagrindiniais latvių kanalais LNT ir TV3) radiją, tiesioginių elektroninių laiškų įmonių vadovams, architektams - naująjį būsto gidą ACA.LV puikiai žinojo. Buvo sukurtas didelis lankytojų srautas, kuris užtikrindavo efektyvią reklamą Latvijos statybos srities įmonėms.

Praėjusiais metais, vasarą, Latvijos įmonės masiškai ėmė atsisakinėti reklamos. Iš rinkos išnyko visa eilė statybinių leidinių, o likę atrodė labai skurdžiai. Tą laikotarpį drąsiai galima būtų pavadinti panikos ir rankų nuleidimo laikotarpiu. Dauguma verslininkų buvo pasimetę ir nenorėjo nieko imtis, keisti, galvoti. Bendraujant, pagrindinė frazė buvo: „Palaukiam iki spalio lapkričio", tarsi, nieko nedarant, situacija galėtų pasikeisti. Spalį-sausį didžioji dalis šių įmonių jau nebekėlė telefonų ragelių, o dar bendraujantys - nukeldavo pokalbius pavasariui. Pavasarį daugeliui nuotaika pakilo po „Maja" parodos, kai daugelis vizualiai įsitikino, jog yra žmonių, kurie statosi ar ruošiasi statytis. Deja, daugybei kompanijų šis suvokimas atėjo per vėlai, galima teigti 60 procentų iš tų, kurios norėjo ‚palaukti", „pasižiūrėti", „neturėjo pinigų", - birželio, liepos mėnesiais nebevykdė veiklos. Daugybę šių kompanijų direktorių sutikdavome kaip samdomus darbuotojus kitose kompanijose. Iš išlikusių tarp „nieko nenorinčių" daugiausiai tos kompanijos, kurios visada dirbdavo labai pigiai ir reklamai pinigų neskirdavo.

Tačiau iš tų, kurios rankų nenuleido kriziniu laikotarpiu, išlikusių gerokai daugiau. Iš likusių ACA.LV - 2009 birželio nesulaukė 18 kompanijų (16 procentų nuo likusių ACA.LV klientų), bendrai toms, kurioms buvo suteiktas aktyviai su rinkodara dirbančių įmonių statusas, iki 2009 birželio išliko apie 60-65 procentai kompanijų. Šiuo metu Latvijos rinkoje jaučiamas pagyvėjimas, kadangi kompanijos dalinasi, kad ir sumažėjusia, tačiau mažiau konkurentų turinčią rinka. Likusieji aiškiai suvokia reklamos, klientų paieškos svarbą ir tai, kad būtina skaičiuoti ir visapusiškai įvertinti galimą efektą.

Pastebėjome, kad spalio-sausio mėnesiais daug kompanijų ėmėsi drastiškų veiksmų. Ypač jaučiamas buvo noras patekti į Lietuvos rinką. Deja, daugelis bandymų patekti į Lietuvos rinką nelabai skirdavosi nuo veiksmų Latvijoje, todėl patirdavo visišką fiasko. Dažnai girdėdavome juokingus pasiūlymus, mes Jums, ASA.LT, galime skirti 50 eurų, o Jūs mus įveskite į Lietuvos rinką. Daug tokių, siūlymus teikusių kompanijų, sutikome RESTA parodoje, vėliau išvykusių iš ten išleidusius paskutinius pinigus ir be rezultato.

Pastaruoju metu jau ir Lietuvoje „norinčių palaukti", „neturinčių pinigų" procentas artėja prie latviškų rodiklių praėjusiais metais. Mūsų nuomone, pagaliau pasiekėme kritinį laikotarpį, po kurio daug įmonių pasitrauks iš rinkos. Galima tai laikyti mūsų savireklama, tačiau:

Šiandien žmogus informacijos dažniausiai ieško internete;
Žmogui pirmiausia reikia patarimo;
Žmogus turi turėti didelį pasirinkimą.

Atitinkamai
ASA yra pagrindinis specializuotas statybų leidinys internete (virš 180 000 lankytojų kas mėnesį);
Daugiausiai patarimų taip pat yra ASA (virš 1000 patariamųjų straipsnių);
Net ir krizės laikotarpiu įmonių, esančių ASA.LT, aplankymai ne tik, kad nekrito, tačiau ir augo (virš 200 000 įmonių aplankymų per mėnesį) .

Jei kas abejoja, kad lėšų taupymas kriziniu laikotarpiu klientų paieškos sąskaita gali duoti rezultatą, tegul pabendrauja su Latvijos verslininkais, geriau su tais, kurie anksčiau buvo verslininkai, o dabar samdomi darbuotojai... Geriausiai mokytis ne iš savo, o iš kitų klaidų.

Tokie skelbimai vidury miško rodo norą reklamuotis, tik ar daug klientų gali pasiekti?

Sergejus Jeriomenko