Keli patarimai norintiems išlįsti iš krizės sausiems

Šioje krizinėje situacijoje radau paralelių su vienu man svarbiu įvykiu gyvenime, kurį galiu vertinti kaip dar vieną gimtadienį. Mūsų buvo trys, pasiklydę, kiaurai permirkę, sušalę, su likusioms keliomis saujomis manų kruopų prisėdome ant akmens ir tyliai svarstėme situaciją. Ji atrodė beviltiška, mažiausiai apie 20 kilometrų plika vulkanine plynaukštė iki artimiausio kelio ir upės, kur galima pasigauti žuvies, horizontali šlapdriba, jokių galimybių susikurti laužą ir mirtinai naktį nesušalti. Bet pakilome ir nuėjome. Į pavakarį įvyko stebuklas - susitikome kelis kartus per metus (pavasarį ir rudenį) pro šias vietas pravažiuojantį geologų brigadą su gręžimo įranga. Dar po valandos nušalusias galūnes mirkėme karštame tarptautinio terminio kurorto baseine. Šis atvejis pamokė, kad jei veiksi visu pajėgumu bet kokioje situacijoje - bus ir rezultatas. Pasikliauti savimi ir siekti tikslo, neatsižvelgiant į mažiau žinančių nuomonę. Kaip toje pasakoje apie dvi varles, įkritusias į grietinės puodynę, viena nutarusi, kad išsigelbėti nepavyks, nustojo gelbėtis ir nuskendo, kita plakė kojytėmis grietinę tol, kol susidarė sviestas ir ji išlipo.

Nepasiduoti bendrai panikai

Panika ir pasidavimas beviltiškoms nuotaikoms sunaikindavo kariuomenes ir valstybes. Todėl pirmiausia reikia atsiriboti nuo nepagrįstos panikos skleidėjų: nuo to, ką dabar sako valdžia ir žiniasklaida. Valdžia, kuri kaip pavyzdį rodo baloj sėdinčius latvius nelabai žino ką daryti, o pasirodyti mesijais jiems norisi. Žiniasklaida tiesiog mėgaujasi krize, nes tai augina reitingus. Reikia žiūrėti į gerus pavyzdžius ir sekti tais, kas sėkmingai išlipo iš krizės. Krizių buvo daug ir tiktai dalis jų metu dingsta iš rinkos. Ir ta dalis silpniausių - į verslą atėję greitai ir daug uždirbti. Jei žinote ir tikite tuo, ką darote, vis tiek atsiras jei ne viena, tai kita galimybė.

Pirmiausia veskime iš krizės save

Krizėse labai retai valdžia ir valdininkija išvesdavo šalį iš krizės. Krizės Lietuvoje šaknys kitokios nei pasaulinės, pasaulinė krizė tik paspartino procesą, į kurį būtumėme patekę. Mūsų krizė labiausiai panaši į 1993 Suomijos krizę: paskolų bumas, vidinio vartojimo didėjimas, nekilnojamo turto bumas - tai privedė prie aukštų atlyginimų ir nekonkurencingumo tarptautinėse rinkose bei užsienio prekybos neigiamo balanso. Ten valdžia daugiausia padėjo ne tuo, kad nurodinėjo kaip elgtis, bet nemaišydama ir padėdama verslui keistis. Patys verslininkai suprato, kad daugiau uždirbantis žmogus turi daryti didesnę nei iki šiol vertę turintį produktą. Suomiams buvo lengviau, nes korupcijos lygis šioje šalyje mažiausias pasaulyje. Pas mus valdžia pirmiausiai turėtų pradėti kelti pasitikėjimą ateitimi. Būtent kovojant su korupcija aukščiausiuose lygiuose ir savų kišimu į geras pozicijas valdžioje, o ne imituoti veiklą kovojant su mamyčių gimdymo ir vaiko priežiūros pašalpomis ar korupcija gydymo įstaigose.

Dar labiau suaktyvinti veiklą

Taip, krizės metu rankos tiesiog svyra, tačiau turi būti atvirkščiai, jei prieš krizę eidavome į vieną susitikimą, tai krizės metu turime eiti į du susitikimus. Išgyvens aktyviausiai ieškantys klientų, nesitikintys, kad tuoj atsigaus seni klientai ir vėl viskas bus gerai. Kriziniu periodu kompanijos pagrindinės investicijos turėtų būti į naujų klientų paiešką - aktyvūs pardavimai, nestandartiniai konkurentus pranokstantys rinkodaros sprendimai ir reklama.

Prekinio ženklo svarba

Šiuolaikinėje rinkoje laimi tas, kieno prekinis ženklas stipriausias. Dažniausiai tai tiesiogiai priklauso nuo lėšų į reklamą ir firmos gyvavimo laiko. Tik nereikia tikėtis, kad šie keli dešimtmečiai jau padarė prekinį ženklą tokį žinomą kaip Vakaruose dirbančių šimtmečiais. Jei klientas rinksis žinomą ir nežinomą, didžiąja dalimi atvejų bus renkamasis žinomas, net už didesnę kainą. Suomiai tai suprato ir daug investicijų įdeda į prekinių ženklų stiprinimą. Mes puikiai žinome „Nokia" (apie 7 proc. pasaulinės mobiliųjų rinkos), „Paulig" (kava Suomijoje neauginama), „Santa Marija" (prieskoniai Suomijoje neauginami), „Neste" (naftos suomiai neišgauna). Prekinis ženklas leidžia pigiai pirkti (nes perkama daug) ir brangiai parduoti. Atitinkamai su dideliais darbuotojų atlyginimais būti konkurencingu pasaulinėje rinkoje, dėl ko teigiamas užsienio prekybos balansas labai sustiprina valstybės pozicijas ir daro ją nepriklausomą nuo užsienio finansinių injekcijų ar paskolų. Šią dieną Suomiai mažiausiai nukentėję nuo krizės tarp išsivysčiusių šalių.

Kooperavimasis eksporto rinkoms

Suomiai suprato, kad šalis atsigaus ir išlaikys nepriklausomybę, kai į šalį įplauks uždirbti, o ne skolinti pinigai. Tam reikia plėstis į užsienio rinkas ir, kad drauge lengviau tai įgyvendinti. Suomių kompanija, eidama į svečią šalį tempiasi ir kitas, dažniausiai naudojasi savo kompanijų paslaugomis. Parodose suomių stendai neatsilieka nuo didžiųjų Europos šalių, tokių kaip Vokietija stendų. Tokio pobūdžio dalyvavimas ir efektyvesnis ir pigesnis. Kitose šalyse su suomiais ateina ir jų reklamos agentūra, kurios paslaugiomis suomiai dažniausiai ir naudojasi. Yra puikus ir mūsų verslininkų tokios kooperacijos pavyzdys Rygoje, kur Lietuvos verslininkai susibūrę į draugiją. Statybininkams Allconstructions.com siūlo išeitį, siekiant kitų šalių rinkų.

Krizė ne laikas visur taupyti

Krizė ne laikas visur taupyti ir pasiduoti masinei panikai. Antano Bunikio pieš.

Dalis verslininkų, tik pajutę pirmus krizės požymius, ėmė taupyti. Taupyti ne atostogų šiltuose kraštuose, o reklamos sąskaita. Tai tas pats, kaip aktyviai dirbant, taupyti maisto sąskaita. Tiek reklama, tiek aktyvaus pardavimo vadybininkai yra pagrindiniai įmonės išgyvenimo užtikrintojai. Tik reikia šias sritis tobulinti: turi būti paliekama tik pati efektyviausia reklama ir didinama pardavimo vadybininkų darbo kokybė. Jei produkcija tinkama, ieškoti būdų atsirasti tose rinkose, kurios mažai paliestos krizės arba į šalis, kurios jau kyla iš krizės. „Procter&Gamble" į rinkos lyderius iškilo būtent Didžiosios Depresijos laikais, panaudojusi naują reklamos būdą - vaidinimus su produkcija per radiją, vėliau pavadintais „muilo operomis". Šiais laikais tokiu atradimu daugumai įmonių gali tapti internetas, tačiau taip pat suvokus, kokios "muilo operos" efektyviausios.

Vardo praradimas

„Rangos IV" krachas nieko nestebino, finansinė šios firmos padėtis ir požiūris į kitus rinkos dalyvius buvo vieša paslaptis, daugiau nustebino mažos kompanijos drastiškas žingsnis, paduodant šią kompaniją į teismą. Net ir baisiausių krizių metu sąskaitose sukasi pinigai, negalima ignoruoti kreditorių interesų, dauguma kreditorių, suprasdami situaciją, yra linkę pakeisti pinigų grąžinimo grafikus, svarbu tartis ir kalbėti. Priešingu atveju tokio pobūdžio įvykis kaip su „Ranga IV" gali nusmukdyti firmos reputaciją bei būti tiek įmonės, tiek atsakingų asmenų žlugimo priežastimi.

visasverslas.lt