Akcinės bendrovės vadovo atleidimas

2013-10-04 13:45 Peržiūros : 4270 Spausdinti

Bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas, t. y. „vidiniuose" santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, o „išoriniuose" bendrovės santykiuose su kitais asmenimis - kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas. Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad iš esmės jis veikia pagal civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, o darbo sutartis reguliuoja vadovo darbo teisinius santykius iš esmės tik socialinių garantijų užtikrinimo prasme. Dėl čia išdėstyto suformuota reikšminga teisminė praktika, kuri pripažįsta teisiniu precedentu dualistinį bendrovės vadovo veiklos pobūdį.
      Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas", kurio 124 straipsnyje , reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia:
      1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;
      2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
      3) darbuotojui mirus.
      Nagrinėjamo atvejo kontekste aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ( Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) 37 straipsnio 3-6 dalyse įtvirtintas bendrovės vadovo atšaukimo institutas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, sąlygojantis darbo sutarties pasibaigimą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, kadangi darbo sutartis su bendrovės vadovu baigiasi specialiajame - Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu pagrindu. Tokiu atveju įforminant darbo sutarties pabaigą taikytinos DK normos - darbo sutartis baigiasi remiantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Akcinių bendrovių 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytais pagrindais.
      Atkreipiame dėmesį, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalį bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui (pagal analogiją su DK 127 straipsnio dispozicija). Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia:
      1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba;
      2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas.
      Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.
      Kaip jau buvo paminėta, bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-397/2007).
      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad akcinės bendrovės vadovui norint nutraukti darbo santykius savo iniciatyva, darbo sutarties nutraukimas inicijuojamas ne DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o vadovaujantis Akcinių bendrovių 37 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Tokiu atveju taip pat taikomas bendrovės vadovo atšaukimo institutas ir darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodomas DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalys.