Ką turi žinoti asmuo, dalyvaujantis darbo bylos nagrinėjimo procese

Įvertinus darbo ginčų komisijų veiklos rezultatus bei priimtus sprendimus, VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai konstatavo, jog vidutiniškai apie 15 - 20 % ieškovų prašymų atmetama arba juos atsisakoma nagrinėti dėl VDI ir (ar) darbo ginčų komisijų kompetencijos nežinojimo, kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminų praleidimo, negalėjimo surinkti ir (ar) pateikti įrodymų darbo byloje, darbo ginčo nagrinėjimo proceso nepaisymo ir kitų panašių priežasčių. Atsižvelgiant į tai bei siekiant kuo efektyvesnio ir ekonomiškesnio darbo ginčų nagrinėjimo, teikiame naudingas rekomendacijas  bei paaiškinimus asmenims, dalyvaujantiems darbo bylos nagrinėjimo procese:

1. DARBO GINČŲ KOMISIJOS KOMPETENCIJA. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Taigi, besikreipiantis į darbo ginčų komisiją asmuo pirmiausia turėtų įvertinti, ar darbo ginčų komisija yra kompetentinga nagrinėti tokį ginčą. Darbo ginčų komisijos nagrinėja ginčus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo santykiais sumų, dėl drausminių nuobaudų, darbo sutarties sąlygų, materialinės žalos atlyginimo ir pan.

Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo (DK 299 straipsnio 2 dalis), taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais, pvz., darbo ginčų komisija nėra kompetentinga nagrinėti ginčų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių (pvz., dėl paslaugų teikimo, nuomos, panaudos, nekonkuravimo sutarčių ir t.t.), kai ginčas kyla tarp bendrovės ir jos vadovo, kai bendrovei yra iškelta bankroto byla, ir pan.

Nors ir retai, tačiau į darbo ginčų komisiją kreipiamasi su reikalavimais, kurie kyla dėl nežinojimo, pavyzdžiui: darbo sutartyje nurodyta suma neatskaičius mokesčių, o darbuotojas galvoja, kad tokia suma turėjo būti išmokama į rankas; darbuotojas prašo pakeisti atleidimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių) į 2 dalį (darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių), bet paaiškėja, kad tokio prašymo darbuotojas darbdaviui niekada neteikė; darbuotojas prašo įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu; prašo išieškoti delspinigius, nors vėlavimas nesiekė 7 dienų; ir pan. Taigi, rekomenduojama tarp šalių galimai kilusį ginčą pirmiausia pabandyti išspręsti kreipiantis į kitą ginčo šalį. Taip pat, iškilus klausimams dėl darbo sutarties vykdymo, teisinio reglamentavimo ar galimai pažeistų teisių gynimo būdų - rekomenduojame su klausimais kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, konsultacijų telefonu Nr. (8 5) 213 9772, el. paklausimu (interneto svetainėje www.vdi.lt ), el. paštu info@vdi.lt ar Valstybinės darbo inspekcijos paskyroje Facebook'e.

2. KREIPIMOSI TERMINAS. Darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (DK 289 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis, taigi gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Tai reiškia, kad asmuo, praleidęs kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, prašyme darbo ginčų komisijai turėtų išreikšti valią dėl termino atnaujinimo bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Pasitaiko atvejų, kai ieškovai prašyme nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių ir net neprašo jo atnaujinti. Tokiu atveju, darbo ginčų komisija gali iki darbo bylos nagrinėjimo posėdžio ar jo metu išaiškinti ieškovui DK 289 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvertinti jo vėliau nurodytas prašymo pateikimo termino praleidimo priežastis ir taip išspręsti termino atnaujinimo klausimą. Vis dėlto, jeigu ieškovas į posėdį neatvyksta, darbo ginčų komisija neturi teisės be ieškovo valios (vienašališkai) priimti sprendimą terminą atnaujinti, todėl prašymą atsisakoma nagrinėti.

Paminėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pagal teisminę praktiką darbo ginčų komisijos laiko tik objektyvias, nuo ieškovo valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl pažeistos teisės gynimo. Darbo ginčų komisija visais atvejais aiškinasi, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą, vertina šalių elgesį ir ieškovo nurodytas aplinkybes dėl praleisto termino, o sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

3. IEŠKINIO SENATIS. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Informuojame, kad darbo ginčų komisijos atsisako nagrinėti prašymus/reikalavimus, kurie pareikšti praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi bendrąjį senaties terminą atnaujinti gali tik teismas.

4. ĮRODYMAI. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodomos aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikiamas suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija yra objektyvi ginčus nagrinėjanti institucija. Nors darbo ginčų komisija turi teisę išreikalauti iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, tačiau nėra įpareigota tikrinti šalių nurodomų aplinkybių, rinkti papildomų įrodymų, atlikti buhalterinių paskaičiavimų, neturi teisės vertinti aplinkybių dėl galimai suklastotų dokumentų, skirti ekspertizę ir pan., o sprendimus priima vadovaujantis tik šalių pateiktais dokumentais, kitais įrodymais, liudytojų paaiškinimais.

Dažnai pasitaiko atveju, kad ieškovai (tiek darbuotojai, tiek darbdaviai), teikdami reikalavimus / atsikirtimus, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir (arba) nežino, kad juos reikia pateikti. Pavyzdžiui, darbdaviui kreipiantis su reikalavimais dėl materialinės žalos atlyginimo iš darbuotojo, darbdavys turi pateikti įrodymus, kad egzistuoja visos materialinės atsakomybės sąlygos: žala, darbuotojo kaltė, priežastinis ryšys ir pan.; darbuotojui kreipiantis dėl kitokio, nei darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio (pavyzdžiui, už atliktų darbų plotą, nuvažiuotus kilometrus, už reisą ir pan.), t. y. dėl žodiniu susitarimu sulygtos darbo užmokesčio dalies, darbuotojas kartu su prašymu turėtų pateikti atitinkamą susitarimą pagrindžiančius įrodymus; darbuotojui kreipiantis dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos, darbdavys turi įrodyti visų drausminės atsakomybės sąlygų egzistavimą; ir pan.

Pažymėtina, kad abi darbo ginčo šalys darbo bylos nagrinėjimo procese privalo būti aktyvios ir suinteresuotos pateikti visus įrodymus, dokumentus, pagrindžiančius / paneigiančius pareikštus reikalavimus, nurodyti aplinkybes, turinčias reikšmės darbo bylos nagrinėjimui, ir tai gali padaryti visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

5. DALYVAVIMAS POSĖDYJE. Individualus darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui, atsakovui ir (ar) jų atstovams. Darbo ginčo šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdyje nėra privalomas, kadangi šaliai (šalims) neatvykus į posėdį (jeigu ji / jos buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį), darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Vis dėlto, siekiant tinkamai apginti ir (ar) atstovauti savo teises bei teisėtus interesus, rekomenduojama posėdyje dalyvauti. Dalyvaujanti darbo bylos nagrinėjime šalis turi teisę teikti papildomus reikalavimus, paaiškinimus, nurodyti bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, nenurodytas prašyme / atsiliepime, reikšti atsikirtimus, prašyti posėdį atidėti, jeigu reikalingi papildomi dokumentai ar įrodymai, ir pan.

Posėdyje dalyvaujant abiem darbo ginčo šalims, t. y. ir darbuotojui ir darbdaviui (ir (ar) jų atstovams), tinkamai išklausomos abi ginčo šalys, ginčas išnagrinėjamas greičiau ir teisingiau. Taip pat, dalyvaujant ginčo šalims, yra didesnė tikimybė pasiekti bendrą kompromisą tarp šalių bei sudaryti taikos sutartį, užbaigti darbo ginčą taikiai. Atitinkamai vienai iš šalių darbo bylos nagrinėjimo procese nedalyvaujant, išklausoma tik viena ginčo pusė, todėl sunkiau priimti sprendimą, gali būti vilkinamas bylos nagrinėjimo procesas (jeigu posėdis atidedamas siekiant išklausyti kitą šalį). Abiem šalims nedalyvaujant darbo bylos nagrinėjime, darbo ginčų komisija sprendimą priima vadovaujantis tik byloje surinktais dokumentais bei pateiktais įrodymais.

6. TAIKOS SUTARTIS. Vienas iš pagrindinių darbo ginčų komisijų, kaip ikiteisminių individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų tikslų yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą kuo greičiau ir ekonomiškiau, taip pat visais atvejais skatinti šalis pasiekti taiką. Pažymėtina, kad taikos sutartis yra pigesnis, greitesnis ir patogesnis būdas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus bylą iš esmės bei priėmus sprendimą (prašymą tenkinti, tenkinti iš dalies, atmesti ir pan.), viena iš šalių ar net abi šalys jaučiasi pralaimėjusios, konfliktas neišnyksta, o kartais bylinėjimasis tęsiamas teismuose. Taigi, taikos sutartis yra geriausias būdas dar ikiteisminėje instancijoje užkirsti kelią tolimesniam bylinėjimuisi ar ginčų kilimui ateityje, kadangi kompromiso, t. y. abipusių nuolaidų būdu pasiekiamas ginčo sprendimas tenkina abi šalis. Taip pat pažymėtina, kad taikos sutartyje šalys gali susitarti dėl įvairių ginčo sprendimo būdų, lanksčiai nustatyti abi šalis tenkinančias sąlygas, pavyzdžiui, sudaryti atsiskaitymų grafiką, susitarti dėl tam tikro materialaus turto ar dokumentų perdavimo / grąžinimo, pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir (ar) datą, susitarti dėl kitokio patirtos žalos kompensavimo ir pan. 
Šalims susitarus, iki posėdžio ar jo metu darbo ginčų komisijai pateikiama šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią darbo ginčų komisija tvirtina sprendimu ir darbo bylą nutraukia. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas CPK nustatyta tvarka, todėl patvirtinta taikos sutartis šalims piktnaudžiaujant gali būti vykdoma priverstinai.

7. SPRENDIMO APSKUNDIMAS IR VYKDYMAS. Pasitaiko atvejų kai asmenys, nesutikdami su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pakeitimo, vykdymo atidėjimo ir pan. Pažymime, kad net ir atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, tačiau priimdamos sprendimus, jos yra savarankiškos ir nepriklausomos. Tai reiškia, kad Valstybinei darbo inspekcijai nesuteikta teisė vertinti, keisti ar naikinti priimtus darbo ginčų komisijos sprendimus. Šalys, nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu (tiek dėl netinkamo teisės taikymo, tiek dėl procesinių pažeidimų, taip pat dėl darbo ginčų komisijos narių šališkumo), per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Taigi, darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas, kiek tai susiję su tinkamu teisės taikymu, yra išimtinė teismo prerogatyva.
Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Taigi, darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. 
Kaip jau minėta, darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, taigi, nurodytu laiku neįvykdžius sprendimo - asmuo turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo.

Taip pat paminėtina, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

VDI inf.