Dėl netesybų sutarties nutraukimo atveju

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sulaukia nemažai paklausimų iš vartotojų, kaip elgtis tais atvejais, kai, vartotojui nusprendus nutraukti terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, reikalaujama ne tik sumokėti už klientui perleistą įrangą, bet ir sumokėti netesybas, t. y. apmokėti sutartyje nustatytą minimalų mėnesinį abonentinį mokestį iki sutarties galiojimo pabaigos.

RRT atkreipia elektroninių ryšių paslaugų gavėjų dėmesį, kad sutartis tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir kliento yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes viena šalis (elektroninių ryšių paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui ryšio paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Kadangi elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai - atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančioms šios rūšies sutarčių ypatumus. CK 6.721 straipsnyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti už negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.

Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą.

Pažymėtina, kad civilinės teisės normos suteikia teisę elektroninių ryšių paslaugų teikėjams su abonentais sudaromose elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse nustatyti netesybas, kurios būtų taikomos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tačiau netesybų dydžio pagrįstumo klausimas kiekvienu individualiu atveju vertinamas ieškinį nagrinėjant teisme, kadangi, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Taigi, pagal CK suteiktą kompetenciją tik teismas gali pripažinti netesybas neprotingomis ar akivaizdžiai per didelėmis ir jas sumažinti.