Susitarimas - tik kelio pradžia

2009-04-28 08:17   Peržiūros : 9   Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas žengė ilgai lauktą politinį žingsnį | Nuotr. ©Lietuvos žinios"


Baltijos valstybes elektros tiltu su Švedija sujungs į mūsų kraštą nutiestas kabelis. Per kelerius metus Lietuva, Latvija ir Estija savo energetines sistemas integruos į bendrą elektros rinką.

Vakar Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas pasirašė deklaraciją dėl bendros Baltijos valstybių elektros energijos rinkos sukūrimo ir elektros kabelio iš Švedijos į Lietuvą tiesimo.

Tai tik pirmas politinis žingsnis įgyvendinant šiuos svarbius projektus. Po jų bus ilgas derybų, vėliau - tyrimų ir darbų maratonas. Planuojama, kad projekto įgyvendinimas gali trukti 7 metus. Be to, siekiant įsijungti į bendrą Europos Sąjungos (ES) elektros energijos tinklą, reikia elektros tilto į Lenkiją.

Latviai nusileido.

Kelerius metus dėl elektros tilto tiesimo į Švediją nesutarusios Lietuvos ir Latvijos vyriausybės pagaliau pasiekė susitarimą. Latviai sutiko, kad jungtis būtų tiesiama į Lietuvą. Latvijos premjeras V.Dombrovskis tvirtino, kad pritarti dabartiniam projekto variantui jo kraštą paskatino šiam reikalui ES atseikėti pinigai. Sutarta, kad dalis jų bus skirta Latvijos perdavimo tinklams stiprinti.

Elektros tiltas turėtų sujungti Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkas. Manoma, kad kabelio su švedais galingumas galėtų siekti apie 700-1000 megavatų, šį projektą reikėtų pradėti vykdyti iki 2010-ųjų. Dar šiemet ketinama atlikti Baltijos jūros dugno tyrimus.

Jungčių projekte turėtų dalyvauti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos elektros bendrovės. Deklaracijoje numatyta, kad visos trys valstybės turėtų būti lygiavertės projekto partnerės.

Kurs bendrą rinką

Pasirašyta deklaracija padėjo pagrindą ir bendram Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimui. Ji pagal Šiaurės šalių elektros rinkos "Nordpool" modelį, A.Kubiliaus teigimu, galėtų atsirasti iki 2013 metų.

Lietuvos premjeras pabrėžė, kad pasirašyta deklaracija parodo politinę valią spręsti energetikos problemas regione. "Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad dėl bendro tikslo sugeba rasti visoms joms priimtinus sprendimus", - pabrėžė jis.

Latvijos premjeras V.Dombrovskis taip pat džiaugėsi, kad vakar buvo žengtas svarbus žingsnis Baltijos šalių energetikos rinką integruojant į ES sistemą. "Anksčiau ši rinka buvo tarsi izoliuota sala. Lietuvai ir Estijai įsipareigojus atverti savo sistemas, Latvija nebesijaučia vieniša ir atskirta tarp Baltijos valstybių", - tikino jis.

Anksčiau ne kartą kalbėta, kad su Švedija susijungti pavyktų tik sukūrus bendrą Baltijos valstybių rinką. "Švedijos mokesčių mokėtojai nėra pasirengę tiesti jungties tik tam, kad pagerintų energetikos saugumą mūsų regione. Jie nori būti tikri, kad galės pirkti ar parduoti elektrą mūsų rinkai. Visiškai aišku, kad bendra rinka yra lemiamas dalykas", - aiškino Estijos premjeras A.Ansipas.

Brangus malonumas

"Swedlink" projektui ES yra skyrusi 175 mln. eurų (apie 604 mln. litų), juos reikia panaudoti iki kitų metų pabaigos. Remiantis ankstesniais skaičiavimais, visa projekto kaina gali siekti 2 mlrd. litų.

Vienos iš trijų jungtį tiesiančių įmonių Švedijos bendrovės "Svenska Kraftnat" generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas vakar tvirtino, kad, be ES paramos, jungties tiesimo projektui įgyvendinti gali tekti pridėti 600 mln. eurų (apie 2,1 mlrd. litų). "Kokią dalį finansuos Švedija - atvira diskusija. Kalbėdamiesi dar nenuėjome taip toli, kad nuspręstume, jog šios jungties sąnaudas dalysimės po 33 procentus", - aiškino M.Odenbergas. Tačiau čia pat jis pridūrė, kad išlaidas jungčiai tarp Suomijos ir Švedijos tiesti jo bendrovė bei suomių operatorius pasidalijo perpus.

M.Odenbergo nuomone, didžioji dalis iš ES skirtų lėšų turėtų atitekti jungčiai tiesti. Mažesnė dalis - elektros tinklams Vakarų Latvijoje statyti. Jo įsitikinimu, elektros jungtis galėtų būti baigta iki 2016 metų. "Pirkimų, leidimų gavimo procesai, kabelio tiesimas, stočių statyba, tinklų gerinimas truks kelerius metus. Jei jungtis funkcionuotų 2016-aisiais, planas visiškai sutaptų su jungties tarp Suomijos ir Švedijos tiesimu", - pasakojo M.Odenbergas.

Roberta TRACEVIČIŪTĖ


Kategorijos: Finansai, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos, Asociacijos, Verslo planų ir projektų rengimas

Darbdaviai nusiteikę mokėti daugiau nei minimumą

Dauguma mano, jog minimali alga turėtų būti ne triženklė, o keturženklė... 

Eksporto skatinimo programa kelia abejonių

Ar eksportuotojams skiriami 150 mln. pateks ten, kur reikia, ar ir vėl problemas teks išsispręsti pačiam verslui? 

Stock.xchng nuotr.

Politikai drasko apkarpytą biudžetą

Kai tauta veržiasi diržus, valdančiųjų frakcijų atstovai teikia šimtus milijonų siekiančius siūlymus biudžeto projektui. 

Corbis nuotr.

Į dugną leidžiamės šviesos greičiu

Padėčiai mūsų krašte tik blogėjant, premjeras Andrius Kubilius šviesos tunelio gale ragina ieškoti nesižvalgant kaltųjų, o solidariai susikibus už rankų.  

Corbis nuotr.

Būsto nuomos rinkoje karaliauja nebe savininkai, o jų klientai

Smukusi nekilnojamojo turto rinka septynmyliais batais nunešė būsto rinkos dalyvius kone trejus metus atgal. 

Corbis nuotr.

Skyla bendros ekonominės erdvės pamatas

Ne vienus metus Europos Sąjungos (ES) kurtas bendrosios rinkos pagrindas sunkmečiu prarado pusiausvyrą. 

Stock.xchng nuotr.

Premjeras: sprendimu dėl pašalpų raginima rūpintis sveikata

Vyriausybės vadovo teigimu, pašalpos mokėjimas nuo ketvirtos ligos dienos „apsaugotų nuo ryškiai matomo, suintensyvėjusio nelabai pagrįstų nedarbingumo lapelių ėmimo". 

Stock.xchng nuotr.

A. Kubilius pritaria TVF pasiūlymui dėl euro įvedimo

Premjeras Andrius Kubilius palankiai vertina (TVF) pasiūlymus su krize kovojančioms Europos šalims įsivesti eurą oficialiai netampant euro zonos narėmis. 

Siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką - istorinis susitarimas

Londone pasiektą G20 šalių susitarimą, kaip gaivins pasaulinę ekonomiką, JAV prezidentas B.Obama vadina istoriniu lūžio tašku. 

Corbis nuotr.

Ekonomikos pavasario teks palaukti

Jeigu Lietuvą šiandien pesiektų iki 1 mlrd. litų iš Lietuvos ekonomikos skatinimo plano, LPK susimestų dėžei gero konjako ir nuneštų ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.  

Corbis nuotr.

Patvirtinta 175 mln. eurų parama Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai

Šis projektas Lietuvai itin svarbus, nes padėtų išsilaisvinti iš energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos. 

Benas Bernanke drąsino amerikiečius, jog atsigavimas bus stabilus ir tvirtas

Benas Bernanke: išeiti iš krizės padės tik politinė valia

Jungtinių Valstijų Federalinio atsargų banko vadovas tikina, jog ekonomika pradės augti 2010 metais, bet tam reikalinga politinė valia. 

Stock.xchng nuotr.

Su buitinių šiukšlių maišeliais - vizitui pas atnaujintą merą p. Navicką!

Kiek PASIŠIUKŠLINO naujoji (o ir senoji) Vilniaus miesto valdžia, kad kelintą kartą paeiliui, ižūliai ir nepagrįstai, brangina šiukšlių išvežimą?!  

Corbis nuotr.

DEŠIMT (10!) klausimų Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams

KLAUSIMAI IR KLAUSIMĖLIAI Lietuvos bankininkams bei bankų atstovams (Lietuvos bankui, Lietuvos bankų asociacijai, kitų bankų atstovams).  

Corbis nuotr.

Kaip sustiprinti įmonės poziciją rinkoje?

Didžiausią gelbėjimosi šiaudą gali mesti investicijų į įmonę pritraukimo galimybė.  

Stock.xchng nuotr.

Pensijų fondai nenori pasiduoti

Pensijų fondai pasirengę sukelti vos ne pasaulinį skandalą dėl to, kad tiesiog iš dangaus, o tiksliau iš "Sodros' plūstantys milijonai ir milijardai ima sprūsti iš jų godžių rankų. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2