Europiečiai skirtingai vertina planus riboti darbo savaitę

• 

Europarlamentarams ir ES šalių ministrams ieškant kompromiso dėl savaitinio darbo laiko ribojimo direktyvos peržiūros, pasidomėjome skirtingose šalyse gyvenančių europiečių nuomone šia tema. Ar darbo savaitė visoje Europoje turėtų būti apribota 48 valandomis, ar vertėtų ir toliau leisti išimtis iš šios taisyklės, klausėme įvairiausių profesijų atstovų.

Kiek žmonių, tiek nuomonių - rodo mūsų atliktos nereprezentatyvios apklausos rezultatai. Vieni pasisako prieš bet kokius darbo laiko apribojimus, kiti mano, kad visa Europa turėtų dirbti 48 valandas per savaitę. Vis dėlto, dauguma sutikusių atsakyti į mūsų klausimus sutaria, kad tam tikri teisiniai apribojimai turi būti numatyti.
 
Kas per daug, tas nesveika
 
Spaudos srityje asistente dirbanti 30-metė vokietė Tine Berse darbe vidutiniškai praleidžia 40-45 h per savaitę. „Nemanau, kad dirbti daugiau nei 48 h yra sveika... Įstatymai turi saugoti tuos, kurie vietoje viršvalandžių renkasi šeimą", - sako moteris, pabrėždama pusiausvyros tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo išlaikymo svarbą.
 
Buvusi medicinos sesuo 63 m. pensininkė Ritva Nieminen iš Suomijos dirbdavo apie 38h. Anot jos, apribojimai būtini - išdirbti 60 valandų per savaitę per sunku bet kurios profesijos atstovui.
 
Nors nuosavą grožio saloną turintis 40-metis latvių kirpėjas Artis Bandonis dirba mažiau, nei statistinis latvis - 40 valandų, tačiau turi daug keliauti. „Persitempus nelieka kūrybiškumo. Taip pat nereikia pamirši dvasios ir sielos reikalų - nuolat pervargus neįmanoma tobulėti ir vystytis kaip asmenybei", - mąsto jis.
 
Norintiems reikia leisti užsidirbti
 
Žurnalą automobilių mylėtojams leidžiantis 53 m. Grzegorz Gas iš Lenkijos darbuojasi apie 40 h per savaitę. Pasak jo, darbo laiko apribojimai leidžia apsaugoti turtingesnių šalių darbuotojus nuo išnaudojimo ir nelaimingų atsitikimų.
 
„Šalyse, kuriose atlyginimai nesiekia ES vidurkio, žmonės linkę ilgėliau dirbdami prisidurti prie atlyginimo. Dėl šios priežasties darbo savaitės ribojimas turėtų būti susietas su  kompensacinėmis priemonėmis - sakykime, minimalaus atlyginimo kėlimu", - sako leidybos direktorius.
 
35-metė slovėnė Melita Koletnik Korošec sukasi trijuose darbuose: 40 valandų per savaitę dirba vertėja raštu Slovėnijos parlamente, 15 h dėstytojauja universitete, o darbo valandų asmeninėje vertimo įmonėje skaičius visuomet skiriasi. Važiuodama į darbą moteris kasdieną sugaišta 3 valandas.
 
„Nemanau, kad reikia nustatyti minimalias ar maksimalias darbo savaitės ribas. Tai darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas", - teigia ji.
 
Mančesteryje 70 valandų kiekvieną savaitę išdirbantis 37-metis vokiečių chirurgas Carsten Ritter (43) nepritaria darbo valandų ribojimui, nes tai mažina galimybes užsidirbti papildomų atostogų. „Be to, tuomet reikėtų samdyti papildomą personalą, mažėtų galimybės mokytis. Dabar atlieku 5-10 operacijų, padaręs tik vieną netobulėčiau", - vardija jis kitus darbo savaitės apribojimo minusus.
 
Pasak jo, standartinė darbo savaitė turėtų sudaryti 37,5 h, o už papildomą darbą turėtų būti kompensuojama papildomai.
 
Aukso vidurio paieškos
 
Kūrybos direktoriui škotui Peteriui Russellui (52 m.) tenka dirbti 50-70 h per savaitę: „Reikia numatyti darbuotojų apsaugos nuo išnaudojimo mechanizmą. Visgi esu linkęs pritarti Tarybos pozicijai dėl lankstumo ir norinčių dirbti ilgiau teisių užtikrinimo."
 
Autobuso vairuotojas Justin Barter (32 m., Jungtinė Karalystė): „Aš asmeniškai noriu rinktis, kiek man dirbti, tačiau suprantu, kad tam tikrose profesijose apribojimai būtini."
 
Uždaryti duris gali nekiekvienas
 
Laisvai samdomas estų žurnalistas Ahto Lobjakas (38 m.) per dieną vidutiniškai išdirba nuo dviejų iki 12 valandų"  „Visi, ką pažįstu, dirba viršvalandžius tam, kad išlaikytų savo darbo vietą, o padėtis tikrai negerėja. Mano profesijoje valandos neskaičiuojamos", - apie sudėtingą ekonominę padėtį primena jis.
 
Carsten Ritter sako, kad jo daromos operacijos kartais trunka ilgiau nei 5 valandas, todėl kartais net nebūna kada nubėgti į tualetą. „Negaliu pasakyti - valio, darbo valandos baigėsi, jau eisiu", - apie savo darbo specifiką primena chirurgas.

(© European Parlamentas, 2009)