Pietų pertraukos suteikimas dalimis

Vieša konsultacija dėl pietų pertraukos suteikimo dalimis

Siekiant suformuoti vieningą poziciją, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 158 straipsnio nuostatas dėl pasitaikančių situacijų, kada darbdaviai skaido pietų pertrauką kelis kartus per darbo dieną / pamainą (pavyzdžiui, po 10-15, 20 minučių), teikiame šią viešą konsultaciją.

DK 158 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.
DK nustato ne tik maksimalią, bet ir minimalią pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmę. Tiek minimalios, tiek maksimalios pertraukos pailsėti ir pavalgyti nustatymas yra visiškai pagrįstas, nes nustačius trumpesnę pertrauką, darbuotojui neužtektų laiko pailsėti ir pavalgyti, o nustačius nepagrįstai ilgą pertrauką, prasitęstų bendra laiko, kurį darbuotojas praleidžia darbe, trukmė. Tai ypač aktualu tose įmonėse, kur darbuotojai neturi galimybės palikti darbovietės, ar tokia galimybė yra ribota.
DK yra nustatyta bendroji taisyklė, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo laiko bei imperatyvi norma, kad tokia pertrauka privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Analogiška nuostata taip pat įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Šios Direktyvos 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad esant ilgesnei nei šešių valandų darbo dienai, kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į pertrauką pailsėti, apie kurią išsamesnės sąlygos, įskaitant trukmę ir suteikimo sąlygas, nustatomos kolektyvinėmis sutartimis arba susitarimais tarp darbdavių ir darbuotojų, arba jeigu jų nėra, nacionalinės teisės aktais.
Pertraukos pailsėti ir pavalgyti negalima tapatinti su papildomomis ir specialiomis pertraukomis, kurios yra suteikiamos atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbo pobūdį, atskirų darbuotojų kategorijas, per darbo dieną (pamainą), o jų suteikimo skaičius, trukmė bei kitos sąlygos nustatomos kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Papildomos pertraukos gali būti apjungiamos, pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei suteikiamos kitokia tvarka. Taigi, darbdavys turi suteikti darbuotojams pertrauką pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė išreiškiama laiko vienetais, ir kuri yra pakankamai ilga ir nepertraukiama, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai (Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 9 dalis).
DK 158 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. Tokiu atveju, jei dėl įmonės veiklos pobūdžio negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku (DK 158 straipsnio 5 dalis).
DK nenumato draudimo darbuotojams suteikti pertrauką pailsėti ir pavalgyti dalimis. Darytina išvada, kad pietų pertrauka gali būti suteikta ir dalimis, tačiau siekiant, kad darbuotojui būtų garantuota galimybė išnaudoti šią pertrauką savo nuožiūra ir palikti darbo vietą, bei atsižvelgus į DK 158 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl minimalios pietų pertraukos trukmės, darytina išvada, kad kiekviena iš pietų pertraukos dalių neturėtų būti trumpesnė nei pusė valandos. Tiksli pertraukos pailsėti ir pavalgyti dalių trukmė bei laikas turėtų būti nustatyti darbo sutarties šalių susitarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmoji pietų pertraukos dalis turėtų būti suteikta ne vėliau kaip po keturių valandų nuo darbo laiko pradžios.
Konsultuojame, kad leistina pertrauką pailsėti ir pavalgyti suteikti dalimis, kurių kiekvienos trukmė nebūtų trumpesnė nei pusė valandos, o bendra pietų pertraukos trukmė neviršytų dviejų valandų. Pažymėtina, kad aptariamu atveju, nei viena iš pietų pertraukos dalių neįsiskaitytų į darbo laiką (darbuotojai turėtų galimybę palikti darbo vietą ir pertraukos laiką išnaudoti savo nuožiūra), o pietų pertraukos (jos dalių) suteikimo laikas ir trukmė turėtų būti numatyti darbuotojų darbo grafikuose, kurie sudaromi derinant su įmonės darbuotojų atstovais (DK 147 straipsnio 1 dalis).

LR Valstybinės darbo inspekcijos inf.