Kaip tapti savarankišku investuotoju

Užsitikrinti materialiai saugią (finansiškai nepriklausomą) ateitį papildomai investuojant finansų rinkose - dažno žmogaus svajonė. Galimybių tikrai yra. Galite pirkti akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus, tačiau tokios investicijos patenka į pasyvių investicijų kategoriją, kitaip sakant, už jus sprendimus priima finansų makleris.

Aktyvi investicijų kategorija suteikia galimybę savo investicijas kontroliuoti savarankiškai. Patikėkite didžiausią dalį savo investicinės sumos profesionalams (pasyvus investavimas), išskaidydami į skirtingus investicinius produktus, o dešimtadalį investuokite patys (aktyvus investavimas), savarankiškai, nepriklausomai nuo profesionalų patarimo - sprendimus priimkite jūs pats.

Kaip tapti savarankišku investuotoju?

Galimybę tapti savarankiškais investuotojais turi visi, bet pirma reikia gerai pagalvoti, ar esate pasiryžę mokytis, skirti savo laisvo laiko dalį analizuojant informaciją, sekti nuolat kintantį naujienų srautą?

Pasaulinėje valiutų rinkoje investuotojų darbas - manipuliuoti pinigais: pirkti ir parduoti, ir iš to gauti pelną. Taigi pinigai šiame versle yra ir prekė, ir uždarbis. Techniniai reikalavimai išties paprasti: tereikia kompiuterio ir interneto, bet techniniai elementai nelemia sėkmės.

Norint pelningai investuoti, reikia perprasti biržos tendencijas, suprasti rinkos svyravimus, pokyčių faktorius, ekonomines teorijas ir įgyti praktikos. Žinoma, kartą, du, gali pasisekti net ir neturint jokių žinių, tačiau kelis sėkmingus sandorius gali sekti eilė nuostolingų. Tokios nesėkmės galėtų neigiamai paveikti norą investuoti, domėtis alternatyviais finansiniais instrumentais. Todėl norint apsisaugoti nuo didelių finansinių nuostolių, pirmiausia verta ne imtis investicijų valiutų rinkoje, o investuoti į žinias ir mokslą.

Taip pat, norint savarankiškai investuoti, reikia pasižymėti ir tvirtu charakteriu. Jūs priimate sprendimą pirkti/parduoti finansinį produktą tikėdamiesi, kad jo vertė ateityje išaugs, tad atsakomybės jausmas tampa vienas iš svarbiausių veiksnių. Kantrybė, emocijų kontrolė, nuolatinis domėjimasis, analitinis mąstymas, pasitikėjimas savimi, drąsa, gebėjimas greitai prisitaikyti prie staigių rinkos pokyčių ir sėkmės siekis - tvirto ir stabiliai dirbančio investuotojo savybės.

Užsienio ekspertai išskiria tris taisykles. Visų pirma, reikia nuolat mokytis. Nepagrįsta staigi sėkmė ir atsipalaidavimas lems staigią nesėkmę. Nuolat tobulindami savo įgūdžius jūs būsite pranašesnis už kitus rinkos dalyvius, tai lems didesnį kiekį teisingų sprendimų. Antra, reikia mokėti kontroliuoti savo emocijas. Sprendimai turi būti pagrįsti argumentais kurie gimsta iš analitinio darbo rezultatų. Trečia, kiekvienas investuotojas turi susikurti savo strategiją ir taisykles, kurių privalo laikytis, tik tiksliai vykdant savo nustatytą planą, jūs pasieksite teigiamų rezultatų.

Pasižiūrėjus filmą "Wallstreet" prekyba finansiniais instrumentais atrodo kaip romantiškas užsiėmimas, apie kurį dažnai pagalvoja norintys leisti sau viską. Savo galimybių pervertinimas, godumas, emocinis nestabilumas gali lemti liūdnas pasekmes. Tad norint pradėti aktyvią investicinę veiklą, reikėtų gerai apmastyti savo galimybes, esant labai aukštam skolinto ir nuosavo kapitalo santykiui, išauga rizika, tačiau lygiai tiek pat išauga ir potencialus pelnas, todėl tik gebėjimas valdyti riziką leis jums pasiekti maksimalius rezultatus. Žinios ir pasitikėjimas šioje veikloje lemia viską.

Kur geriausia investuoti

Jei tvirtai apsisprendėte investuoti, reikia nuspręsti, kur investuoti. Galima investuoti į indėlius, obligacijas, akcijas, investicinius fondus.

Investavimas į indėlius - tai tam tikros sumos lėšų laikymas kredito įstaigoje už palūkanas konkretų apibrėžtą laikotarpį. Daugiausia indėliai laikomi bankuose arba kredito unijose. Prieš investuojant lėšas į indėlį, reikėtų Lietuvos banko internetinėje svetainėje pasidomėti tuo metu egzistuojančiu kredito įstaigų sąrašu (http://www.lb.lt/Banks/Default.asp) bei kredito įstaigų veikla konkrečiu laikotarpiu (http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20081.htm).

Investavimas į obligacijas - tai skolos vertybinio popieriaus už tam tikrą sumą įsigijimas, reiškiantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusios institucijos nustatytais terminais nominaliąją obligacijos vertę bei metines palūkanas. Tai paskola obligacijas išleidusiai akcinei bendrovei, bankui ar Vyriausybei, iš anksto žinant pajamas iš šios investicijos, o obligacijų turėtojai laikomi bendrovės kreditoriais. Obligacijų kainos kyla tuomet, kai palūkanų normos rinkoje krenta. Jei obligacijas išleidusi bendrovė yra pakankamai smulki ar neseniai veiklą pradėjusi, tai palūkanos už tokias obligacijas turėtų būti didelės. Renkantis obligacijų leidėją, būtina pasidomėti jo reitingu, kuris atspindi įmonės kredito riziką. Galima pasitikėti žinomiausių tarptautinių reitingų agentūrų - „Moody`s Investors Service" ir „Standard&Poor`s" išvadomis. Kuo aukštesnis obligacijos leidėjo reitingas, tuo mažesnis jo leidžiamų obligacijų pelningumas. Obligacijų rinkoje labai svarbi kredito rizika, kai galima prarasti lėšas dėl emitento, t.y. obligaciją išleidusios institucijos, finansinės nesėkmės. Investuojant į ilgo laikotarpio įmonės obligacijas, sunku numatyti įmonės finansinę padėtį tolimoje ateityje, todėl kredito rizika išauga. Investuojant į obligacijas vienerių ar kelerių metų laikotarpiui, atsiranda perinvestavimo rizika, kai negalima perinvestuoti iš investicijos gaunamų lėšų. Patikimiausios ir mažiausiai rizikingos yra Vyriausybės obligacijos, tačiau ir palūkanos čia mažesnės nei privačių bendrovių. Informacija apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionus skelbiama Lietuvos banko internetinėje svetainėje (http://www.lb.lt/vvp/default.asp).

Investavimas į akcijas - tai akcinės bendrovės išleidžiamo nuosavybės vertybinio popieriaus, reiškiančio akcijos turėtojo dalį akcinės bendrovės kapitale ir patvirtinančio jo teisę dalyvauti valdant įmonę bei gauti pelno dalį dividendais, įsigijimas. Šiuo atveju galima uždirbti dviem būdais: 1) gaunant dividendus; 2) parduodant akcijas, pakilus jų rinkos kainai. Abiem atvejais iš anksto negalima numatyti būsimų pajamų iš akcijų, tačiau investuojant ilgam laikotarpiui, galima nemažai uždirbti. Investuojant į akcijas, neišvengiama pasirinkimo rizika, kai sprendimas investuoti į konkrečios įmonės akcijas po tam tikro laiko pasirodys buvęs nevykęs. Egzistuoja ir investavimo laiko pasirinkimo rizika: jei pasirinktas netinkamas laikas ateiti į rinką arba iš jos pasitraukti, laukiama investicijų grąža bus mažesnė. Akcijų rinkai būdingi didesni svyravimai, susiję su rinkos veiksniais ir galintys lemti investicijos vertės sumažėjimą: nacionalinės valiutos kurso nestabilumas, akcijų kainos sumažėjimas, palūkanų normos nestabilumas, metalo ar naftos kainų mažėjimas. Kalbant apie kredito riziką, privilegijuotos akcijos yra saugesnės nei paprastos vardinės akcijos. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į akcijų likvidumo riziką. Tam tikslui prieš investuojant į akcijas, reikėtų susipažinti su dominančių akcijų rinka, vidutine jų dienos apyvarta, sandorių skaičiumi

Investavimas į investicinius fondus - tai turto, kuris dalinės nuosavybės teise po to ir priklauso investicinių vienetų turintiems asmenims, įsigijimas. Fondas yra didelis vertybinių popierių portfelis ir priklauso tam tikrai investuotojų grupei. Fondų lėšas valdo profesionalūs portfelių valdytojai, kurie sprendžia, kur ir kada investuoti fondo lėšas. Labiausiai paplitusi geografinė fondų investavimo kryptis, pvz., Vokietijos, JAV, Rusijos rinkos. Investiciniai fondai yra saugesni dėl kredito rizikos, nes čia ji išskaidoma: kai vienų akcijų vertė krenta, kitų - kyla. Egzistuoja pinigų rinkos priemonių, obligacijų, akcijų, mišrūs fondai. Pastaruoju metu Lietuvoje populiariausi pensijų fondai.

Klaidos pradėjus savarankiškai  investuoti

Kylant akcijų kainoms investuotojai dažnai mano, kad investuoti yra paprasta - atėjai, nusipirkai ir užsidirbai, tačiau jie pamiršta, kad palanki situacija nėra amžina. Prasidėjus rinkų svyravimams, investuotojai ima jausti nerimą, tačiau jei aplinkui daugelis kalba, jog rinkos kaip kilo, taip ir kils, jie nusiraminama. Vėliau, akcijų kainų nuosmukiui įgavus pagreitį, investuotojai pradeda abejoti savo veiksmų pagrįstumu. Jie klausia savęs: "Kodėl aš čia investavau? Kodėl tiek daug investavau? Kodėl skolinausi pinigus investicijoms? Juk galėjau padėti juos į terminuotą sąskaitą ir turėti kad ir nedideles, tačiau garantuotas palūkanas?.." Toks emocinis nestabilumas verčia investuotojus priimti neapgalvotus ir impulsyvius sprendimus. "Jei krizė nesibaigia, tai ir investuotojo emocinė būklė prastėja - juk investuotojas, pamatęs, jo akimis, didelį nuostolį, skuba parduoti turėtus vertybinius popierius, ir šioje situacijoje labai sunku išaiškinti, kad tai - geriausia galimybė pirkti, o ne parduoti.  Taip dažniausiai pradedantys ir neturintys ilgalaikės patirties investuotojai patiria nuostolį, o štai patyrę investuotojai džiaugiasi pigiai įsigiję vertybinių popierių." Investuotojų emocijos verčia akcijų kainas kilti daug aukščiau arba kristi daug žemiau, nei yra tikroji jų vertė.

Investavimo srities specialistai  išskiria šias dažniausiai pasitaikančias pradedančių investuotojų klaidas:

1. Investicinio tikslo neapibrėžtumas: žmonės nežino, kodėl jie investuoja, kokio pelningumo tikisi, kuriam laikui jie įdeda į akcijas savo pinigus;

2. Investicijas žmones parduoda pasitarę su draugu ar pažįstamu arba remdamiesi žiniasklaidos pranešimais, o ne pasikonsultavę su profesionaliu investuotoju ar investicijų konsultantu;

3. Vertybinius popierius žmonės parduoda tuomet, kai jų kaina pasiekia žemiausią ribą;

4. Investicinį portfelį jie sudaro neatsižvelgdami į ilgalaikes investicines tiesas - tai yra nepaiso diversifikavimo ir ilgalaikio turto paskirstymo galimybių;

5. Žmonės investuoja tuomet, kai akcijų kainos aukštos - jie laukia, kol rinkos atsigaus (pvz.: kol rinka pakils 10 -15 proc.), ir tik tuomet ryžtasi investuoti;

6. Apskritai neinvestuoja.

Vertybinių popierių rinka yra susijusi su ekonomika, todėl žmonės bando nuspėti tos rinkos tendencijas remdamiesi tikėtinais infliacijos ar kitais ekonominės padėties rodikliais. Jie laukia, kol pavojaus varpai apie rinkos bėdas nustos skambėję ir bus pranešta, kad nuosmukis baigėsi - prasideda naujas "bulių", tai yra augimo, periodas. Tačiau dažniausiai viskas tampa aišku tik tada, kai jau per vėlu ką nors daryti.