LLRI pritaria siūlomiems Darbo kodekso pakeitimams

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pritaria siūlomiems Darbo kodekso pakeitimams atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, atsiskaitymo lapelių, pavyzdinės darbo sutarties formos, nes tai sumažins įmonėms tenkančią ir taip didelę administracinę naštą. Tuo tarpu tokie siūlymai kaip leidimas sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbams, saugomų darbuotojų kategorijų atsisakymas, įspėjimo apie atleidimo terminų sutrumpinimas, išeitinių išmokų dydžio sumažinimas, vidutinio darbo laiko apskaitos įtvirtinimas ir kiti pakeitimai padės į Darbo kodekso nuostatas perkelti rinkoje realiai egzistuojančius darbo santykių poreikius.
LLRI taip pat pateikė pastabas dėl kai kurių įstatymo projekto autorių pasiūlymų, kurie, užuot palengvinę darbo santykių reguliavimą, jį kaip tik suvaržytų. LLRI siūlo netrumpinti maksimalaus 5 metų termino, taikomo terminuotos sutarties sudarymui, ir atsisakyti centralizuotos darbo grafikų paskelbimo tvarkos, leidžiant darbuotojams ir darbdaviams dėl to susitarti individuliai.
LLRI taip pat atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso pataisos numato griežtesnį nei reikalauja ES darbo santykių reguliavimą verslo ar jo dalies perdavimo metu. Siūloma įtvirtinti, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju draudžiama pakeisti darbo sąlygas - tuo tarpu ES direktyva 2001/23/EB draudžia tik verslo ar jo dalies perdavimo faktą kaip pagrindą atleidimui iš darbo ir įpareigoja vykdyti perėmimo metu galiojančią kolektyvinę sutartį iki jos pasibaigimo termino ar kitos įsigaliojimo. Todėl institutas siūlo šiam siūlymui nepritarti, nes jis nustato didesnius suvaržymus nei reikalauja ES teisė ir įtvirtina perteklinį reguliavimą.
Toliau - LLRI pastabos, pateiktos Ministro Pirmininko tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
***
Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau - Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.

Projektu siūlomi pakeitimai atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, atsiskaitymo lapelių, pavyzdinės darbo sutarties formos sumažins administracinę naštą. O leidimas sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbams, saugomų darbuotojų kategorijų atsisakymas, įspėjimo apie atleidimo terminų sutrumpinimas, išeitinių išmokų dydžio sumažinimas, vidutinio darbo laiko apskaitos įtvirtinimas ir kiti pakeitimai padės į Darbo kodekso nuostatas perkelti rinkoje realiai egzistuojančius darbo santykių poreikius.

Dėl darbo santykių verslo ar jo dalies perdavimo metu

Projekto 1 ir 14 straipsniai nustato pakeitimus verslo ar jos dalies perdavimo atveju. Aiškinamajame rašte nenurodomi tikslai, kurių siekiama darant atitinkamų Darbo kodekso nuostatų (toliau - DK) pakeitimus.

Direktyva 2001/23/EB nustato procesus, kurie turi būti įgyvendinami reorganizuojant įmonę. Susipažinus su Direktyva ir su naujausiais Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimais, susijusiais su jos įgyvendinimo ir DK nuostatomis ( Nr. 3K-3-8/2012, 2012-01026 ir 3K-3-40/2012, 2012-02-20), nėra akivaizdu, kad Projektu siūlomi pakeitimai tikslingi ar nukreipti į detalesnį Direktyvos įgyvendinimą. Priešingai, kyla abejonių, ar nėra nustatomi didesni suvaržymai, nei reikalauja Direktyva (pvz., Projekto 14 str. įtvirtina, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju draudžiama pakeisti darbo sąlygas - tuo tarpu Direktyva draudžia tik verslo ar jo dalies perdavimo faktą kaip pagrindą atleidimui iš darbo ir įpareigoja vykdyti perėmimo metu galiojančią kolektyvinę sutartį iki jos pasibaigimo termino ar kitos įsigaliojimo).

Be to, atkreipiame dėmesį, kad DK 138 str. „Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę" yra išvardijamos situacijos, kurios apima reorganizavimo sąvoką. Į ją patenka ir verslo ar jo dalies perdavimas. Todėl nėra tikslinga Projekto redakcijos 138.2 straipsnyje atskirai aprašyti informavimo ir konsultavimo sąlygas verslo ar jo dalies perdavimo atveju, o DK 47 str., nustatančiame informavimo ir konsultavimo procesą reorganizuojant įmonę, papildomai išskirti „verslo ar jo dalies perdavimą".

Siūlome: nepritarti Projekto 1 ir 14 str. pakeitimams, kaip nustatantiems didesnius suvaržymus nei reikalauja ES teisė bei įtvirtinančiais perteklinį reguliavimą.

Dėl terminuotos sutarties

Projekto 6 str. terminuotos sutarties reguliavimas vienu metu daromas ir lankstesniu, ir griežtesniu. Sveikintina, kad nebelieka objektyvių priežasčių reikalavimo terminuotai sutarčiai sudaryti, tačiau jos maksimalaus termino sutrumpinimas nuo 5 m. iki 2 m. - kvestionuotinas. Aiškinamajame rašte nepagrįstas toks siūlymas. Atkreiptume dėmesį, kad pagal ES reguliavimą terminuotos sutarties maksimalus terminas galimas iki 5 m., Estija taip pat taiko 5 m. terminą, Didžioji Britanija - 4 m., Olandija - 3 m.

Siūlome: netrumpinti maksimalaus 5 metų termino, taikomo terminuotos sutarties sudarymui.

Dėl darbuotojų apsaugos nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva

Projekto 9.4 str. atsisakoma ydingo reguliavimo, suvaržiusio vyresnių asmenų ir tėvų, turinčių vaikų iki 14 metų, galimybes įsidarbinti. Tačiau Projekto 12 str. įtvirtina neįgaliųjų pirmenybę išlikti darbo vietoje. Tokia apsauga atsisuks prieš pačius saugomuosius - darbdaviai vengia įdarbinti darbuotojus, kuriuos santykinai sunkiau atleisti, ypač kai darbo rinkoje yra darbuotojų pasiūla. Dėl tokio reguliavimo sumažės neįgaliųjų patrauklumas darbo rinkoje ir galimai prasidės piktnaudžiavimas neįgalumo pažymomis ir pan. toks reguliavimas taip pat bus labai nepalankus socialinės įmonės statusą turinčioms įmonėms, nes esant DK 135 str. įtvirtintiems pagrindams tokios įmonės galimybė atleisti darbuotoją taptų nepagrįstai suvaržyta.

Siūlome: neįtvirtinti neįgaliųjų pirmenybės išlikti darbo vietoje ir nepritarti Projekto 12 str. pakeitimui

Dėl darbo grafikų skelbimo tvarkos

Projekto 18.1 str. siekiama supaprastinti darbo grafiko sudarymo ir skelbimo tvarką, įtvirtinant, kad trumpesnį - prieš vieną savaitę, o ne dvi - paskelbimo terminą būtų galima taikyti ne tik kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais, bet ir darbo tvarkos taisyklėse. Tai suteiks daugiau lankstumo įmonėms reaguoti į rinkos situaciją. Tačiau siūlomi pakeitimai neužtikrins pakankamos veiksmų laisvės, reikalingos versle, ir neleis atsižvelgti į individualius darbuotojo poreikius. Centralizuotas reguliavimas, paremtas senų industrinių laikų planavimo principais, neatitinka rinkos santykių ir dinamiškos verslo aplinkos ir nustato didelę prognozavimo naštą darbdaviui ir apsunkina darbo organizavimą ir išteklių paskirstymo procesą.

Siūlome: atsisakyti 147.3 str. įtvirtinto centralizuotos darbo grafikų paskelbimo tvarkos ir leisti tartis individuliai.