Gavęs palikimą, žmogus privalo kreiptis į notarą. Tačiau pasikeitus Civiliniam kodeksui, notarai susiduria su situacijomis, kai paveldėjęs turto žmogus nežino, kaip su juo elgtis - palikimą priimti, jo atsisakyti, o gal paveldėjimo teises parduoti?

"Mirė artimas žmogus. Jis paliko man turto: žemės sklypą, butą, miško gabalą, dar buities reikmenų. Tačiau man daugiau vargo vaikščioti po notarų biurus ir tvarkytis paveldėjimo dokumentus, negu tą paveldėtą turtą kam nors perleisti. Juolab, kad nei man tos žemės kažkur kitam gale Lietuvos, nei buto kitam mieste nereikia. Kaip teisingai elgtis?" - tokie klausimai notarų biure - dažni ir aktualūs.

Prienų raj. 2-ojo notaro biuro notarė Rasa Dereškevičienė teigia, kad panašios situacijos jai puikiai pažįstamos. "2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, įpėdinis, kuris nenori gaišti laiko, tvarkydamas paveldėjimo klausimus ir neturi intereso tapti paveldimo turto savininku, gali atėjęs pas notarą palikimą priimti ir savo paveldėjimo teises parduoti kitam asmeniui. Paveldėjimo teisės parduodamos pas notarą sudarant paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį", - aiškina notarė Rasa Dereškevičienė.

Ji pabrėžia, kad jei asmuo teigia iš priimto palikimo norintis tik buto, o mirusiojo jam paliktame žemės sklype niekada nestatys namo, ten negyvens ar pan., tai paprastai toks žmogus teiraujasi, ar jis gali parduoti tik teises į paliktą žemę, o butą paveldėti pats? Notarės atsakymas: ne.

"Paveldėjimo teisės yra nedalomos. Perleidžiant šias teises, paveldimas turtas nedetalizuojamas. Todėl jei jau nusprendėte perleisti paveldėjimo teises, tai atsisakote savo, kaip įpėdinio, teisių. Svarbu žinoti, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, prisiima ir atsakomybę už palikėjo skolas. Notaras, į kurį kreipiasi įpėdinis, išaiškina įpėdiniui jo galimybes (palikima priimti, atsisakyti, perleisti paveldėjimo teises) ir šių veiksmų pasekmes. Kartu su paveldimu turtu pirkėjui pereina ir atsakomybė už skolinius įsipareigojimus", - sako notarė Rasa Dereškevičienė.

Paveldėjimo teisių kainą nustato pats paveldėjimo teises parduodantis įpėdinis. Notarė Rasa Dereškevičienė sako, kad "piniginė išraiška turi būti reali ir atitikti rinkoje susiklosčiusią situaciją. Už litą ar dešimt paveldėjimo teisių parduoti negalima - joks notaras tokio nesąžiningo sandorio netvirtins".

Iki 2001 metų liepos 1 d. galioję civiliniai įstatymai numatė įpėdinio teisę atsisakyti palikimo kieno nors naudai. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, taip padaryti nebegalima. Įpėdinis, atsisakęs palikimo, dabar nebegali turėti jokių pretenzijų ir jokios įtakos nustatant, kam priklausys paveldėtas turtas.


Gabija Vitkevičiūtė