Nei vienos savo kasdieninio gyvenimo dienos nebeįsivaizduojame be tam tikrų paslaugų, tokių kaip mobilus telefono ryšys ar internetas. Tačiau, bemaž visi atkreipėte dėmesį, kad telekomunikacijų bendrovėse, Paslaugų teikėjas vartotojui siūlo pasirašyti standartinę sutartį, kuri nėra pritaikyta individualiems vartotojo poreikiams patenkinti. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios gi tos standartinės sąlygos Paslaugų teikėjo yra numatytos, t.y. kiek jos lanksčios ir sąžiningos. Bet kokiu atveju, tokių sutarčių šalys (Paslaugų teikėjas ir vartotojas) gali keisti standartines sutarties sąlygas.

LR CK 6.188 str. nustato, kokios sutarties sąlygos yra laikomos nesąžiningomis. Viena tokių, kai Paslaugų teikėjui leidžiama vienašališkai be sutartyje numatyto pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas ar vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties. Taigi, bet kurio Paslaugų teikėjo pareiga, kiekvieną kartą prieš  keičiant su vartotojais pasirašytas sutarties sąlygas ar didinant paslaugų kainas,  įspėti vartotoją per protingą laiką. Jei sutartyje nėra nustatytas toks terminas, per kurį Paslaugų teikėjas privalo įspėti vartotoją apie sąlygų keitimą, tuomet remiantis LR CK 6.218 str.  apie galimybę vartotojui nutraukti sutartį privaloma pranešti  prieš 30 dienų iki naujų sąlygų įsigaliojimo. Per šį terminą atsiranda pareiga vartotojui išreikšti savo valią, t.y. raštu pranešti apie sutarties nutraukimą Paslaugų teikėjui arba nepranešti, t.y. savo tylėjimu pritarti sutarties sąlygų keitimui. Svarbu pažymėti, kad jei vartotojas Paslaugų teikėjui per nustatytą terminą raštu nepraneša apie savo poziciją sutarties keitimo klausimu, tai šiam terminui pasibaigus vartotojas gali nutraukti sutartį tik remiantis sutartyje nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais ir su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sutarties nutraukimas, nesuėjus nustatytam terminui ir po nustatyto termino pabaigos, turi dvejopas ir labai reikšmingas teisines pasekmes. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (LR CK 6.221 str. 2 d. ). Vienašališkai nutraukus sutartį, kita šalis gali reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (bauda, delspinigiai). Tačiau minėtu atveju (t.y. kai Paslaugų teikėjo iniciatyva keičiamos sutarties sąlygos), vartotojas ne vienašališkai nutraukia sutartį su Paslaugų teikėju, bet pasinaudoja įstatymo garantuotą teisę nutraukti sutartį, kai Paslaugų teikėjas jos sąlygas siūlo keisti - didinant paslaugų kainą. Todėl, mano manymu, Paslaugų teikėjas negali reikalauti iš vartotojo atlyginti nuostolius ar netesybas (pvz.: sumokėti baudą už terminuotos sutarties nutraukimą ar sumokėti visą kainą už lengvatinėmis sąlygomis įsigytą telefoną), kadangi sutarties nutraukimas yra sąlygojamas Paslaugų teikėjo veiksmų (" kaltės" ) - didinant paslaugų įkainius ar keičiant kitas esmines sutarties sąlygas, kurios neatitinka vartotojo teisėtų lūkesčių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformulavęs tokią nuomonę, kad  netesybos turi dvejopą tikslą: visų pirma tai yra prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, be to, tai yra civilinės atsakomybės forma, kuri taikoma tuo atveju, kai šalis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

Taigi, kiekvienas vartotojas turi teisę kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas, kad būtų apgintos jų kaip vartotojų teisės. O pasirašytos sutartys tarp Paslaugų teikėjo ir vartotojo turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, rūšį, šalių teisinį statusą, teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį, ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt, www.teisine-nuomone.lt

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.