Modulinis mokymas – galimybė iš dalelių susirinkti savo būsimą profesiją

Kiekvienam iš mūsų lengviau siekti tikslo, suskirsčius kelią link jo į atskirus etapus, žingsnius, tarpinius tikslus, ar ne? Vis tik mokyklose, universitetuose ir profesinėse mokyklose moksleiviai ir studentai turi mokytis įvairių dalykų kelerius metus, be jokių „tarpinių stotelių". Diplomas rankose gali pasirodyti toks tolimas tikslas, kad dalis neiškenčia ir meta studijas. O jos juk susideda iš gausybės skirtingų įgūdžių ir išmoktų žinių mozaikos.

Matyt todėl pasaulyje sparčiai išpopuliarėjo modulinio mokymo metodas - mokomoji medžiaga ir pats mokymo procesas buvo suskaidytas į savarankiškus, tačiau tarpusavyje susijusius elementus. Lietuvoje iš pradžių šis metodas taikytas mokyklose, tačiau pastaruoju metu aiškėja jo reikšmė profesiniam mokymui: vos dviejų mėnesių mokymosi užtenka, kad galėtum už savo atliktą darbą gauti atlygį. Tai suvokdami studentai atranda aiškią mokymosi prasmę.

Galimybė mokytis - keliuose miestuose ir keliose mokyklose

Vienos iš profesinių mokyklų, kuriose šiemet buvo pradėta taikyti modulinio mokymo metodika, direktorė Daina Rožnienė sako, jog jos vadovaujamoje Kauno taikomosios dailės mokykloje ši metodika buvo labai laukiama.

„Profesinio mokymo srityje modulinio mokymo sistema dar tik kuriama. Eksperimentuoti su šiuo metodu pradėjo 22 įstaigos. Lietuvoje yra parengta 60 nacionalinio lygmens mokymo programų. Įdomu, jog jos nuo šiol bus vienodos visoje šalyje. Iki šiol kiekviena mokymo įstaiga net ir tos pačios specialybės mokydavo šiek tiek skirtingai", - kalbėjo D. Rožnienė.

Taigi nuo šių metų per kelerius metus mokymo programos taps 85 proc. vienodos visose mokymo įstaigose: ir biudžetinėse,  ir privačiose, ir stambiose, ir turinčiose vos kelias mokymo programas. 
Taip nuspręsta tam, kad studentai turėtų daugiau laisvės judėti, keisti mokymosi įstaigą ir, panorėję iš Klaipėdos persikelti į Kauną, nebūtų priversti tos pačios specialybės mokytis iš naujo.

Vis tik 15 proc. mokymo programos kiekviena įstaiga gali kurti individualiai - pagal savo turimą mokymo bazę, įrangą. Įdomu tai, jog modulinis mokymas leidžia porą mėnesių studijuoti kitoje mokykloje. 

„Kokį nors specifinį dalyką, kurio tavo mokymo įstaiga nesiūlo, gali išmokti laikinai išvykęs į kitą miestą", - paaiškino Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorė.

Dokumentas apie įgytą kompetenciją - vos po poros mėnesių

Vis tik turbūt aktualiausias pokytis, kurį leidžia įgyvendinti modulinis mokymas - nereikia baigti viso kelerių metų kurso ar laikyti rankose diplomo, kad darbdaviui galėtum įrodyti galįs šį tą dirbti. Profesinio mokymo srityje tai - ypač aktualu.

„Kai mokymo turinys suskaidomas, jau po dviejų mėnesių žmogus gali užtikrintai sakyti, kad yra įgijęs tam tikrą kompetenciją. Dar po dviejų mėnesių - dar vieną. Būtent tai ir yra moduliai. Viena kompetencija atitinka vieną modulį", - paaiškino D. Rožnienė.

Šiuo metu gana daug jaunų žmonių neužbaigia studijų, renkasi kitas arba išvyksta padirbėti į užsienį. Kokia neužbaigtų studijų vertė? Nulinė. Jos tampa iššvaistytu laiku. Tuo metu pritaikius modulinio mokymo metodiką, žmogus gauna dokumentą, patvirtinantį, ką konkrečiai jis išmoko. Net tuo atveju, jei studijavo vos porą mėnesių.

„Pavyzdžiui, mūsų mokykloje siūloma įgyti fotografo kvalifikaciją. Gali būti, kad žmogus išmoks tik fotografuoti daiktus studijoje. Tačiau ir nebaigęs studijų jis jau galės pasinaudoti šiomis žiniomis ir užimti tam tikrą nišą darbo rinkoje. Kitame modulyje jis išmoksta fotografuoti žmones, dar kitame - daryti reportažus", - pateikė pavyzdžių Kauno taikomosios dailės mokyklos vadovė.

Specialybės skaidomos pagal technologijas 

Tačiau ar visas profesijas gali taip lengvai „sukarpyti" į aiškias dalis? D. Rožnienė teigė, jog skirstant kokios nors specialybės mokymo programą į modulius aktyviai bendradarbiaujama su darbdaviais.  Svarbiausias klausimas: ką žmogui reikia mokėti ar gebėti atlikti, kad darbdavys jau mokėtų už tai algą?

„Nėra paprasta. Mes, meninių specialybių srityje, dažniausiai daliname mokymąsi į skirtingas technologijas. Jau minėjau fotografijos pavyzdį. Paimkime juvelyriką - jei žmogus išmoksta kalinėjimo technikos, jau gali dirbti su žalvariu, variu. Žinoma, jis nebus patrauklus darbo rinkoje, turėdamas tokią siaurą specializaciją. Tačiau bent jau nebus praradęs laiko besimokydamas - o gal šių įgūdžių vis tik prireiks?", - sakė D. Rožnienė.

Modulinis mokymas taip pat praverčia tiems, kurie po kelių mėnesių susivokia esantys „ne savo rogėse". Keičiant studijuojamą profesiją išmokti dalykai vis tik „išsaugomi".

Specialybė - nors ir per 10 metų

Dar viena besimokančiųjų grupė - suaugusieji. Dauguma jų jau turi profesijas, tačiau kodėl neišmokus kažko naujo? Tokie žmonės turi galimybę prisijungti prie studijuojančiųjų bet kuriuo metu, išmokti naujos technikos, vieno naujo įgūdžio.

„Kvalifikaciją gali įgyti ir per 10 metų. Tokia mokymo sistema tinka ir tam pirminiam, ir tęstiniam mokymui. Galbūt kai kuriems žmonėms darbas su tekstile yra tiesiog hobis. Ir jie nori išmokti tik shibori technikos (japoniška audinio marginimo technologija, - red. past.). Jie tik į tą modulį ir ateina",- apie modulinio mokymo galimybes suaugusiems kalbėjo D. Rožnienė.

Modulinio mokymo sistemoje, kaip ir universitetuose, dalykai „sveriami" kreditais. Kodėl to reikia? Nes toks vertinimas leidžia studentams tapti mobiliems ne tik šalies viduje, tačiau ir visoje Europoje. 

Taip pat žmonės naujų dalykų mokosi ne tik profesinėse mokyklose ar universitetuose: egzistuoja įvairūs kursai, būreliai, neformalaus švietimo užsiėmimai. Įsigaliojus modulinio mokymo sistemai, įvairiais būdais įgytus įgūdžius, kompetencijas besimokantieji gali įsiskaityti, taip sutrumpindami savo studijų laiką.

Nebelieka galimybės „studentauti", tačiau auga motyvacija

Daugelyje šaltinių akcentuojama, jog modulinis mokymas didina besimokančiųjų motyvaciją.  Ar tikrai? Su 22 sistemą išbandančių profesinių mokyklų atstovais bendraujanti D. Rožnienė sako, jog tą patvirtina visi - ir mokytojai, ir mokiniai.

„Ypač tie, kurie įgyja jau nebe pirmą kvalifikaciją ir gali palyginti, pripažįsta, kad taip mokytis yra geriau. Tokiu būdu išgryninamas mokymosi turinys, aiškus tampa tikslas - geriau suvokiama, kodėl to mokomasi. Be to, visi žinome išsireiškimą „studentauti" - kažkiek mokausi, kažkiek nesimokau, o tada atėjus sesijai - verčiuosi per galvą. Modulinio mokymo sistemoje taip nepavyks - modulis užbaigiamas kas keli mėnesiai, negali atsipalaiduoti", - pabrėžė D. Rožnienė.

Kai kurių dalykų mokytis negali tol, kol neužbaigi vieno iš modulių. Taigi atsiskaitymas - tolygus egzaminui, tik šiuo atveju visi atsiskaitymai nesusigrūda į kelių savaičių laikotarpį.

D. Rožnienei didžiausia vertybė - kai jauni žmonės iš mokyklos išeina išmokę to, ko tikėjosi ir lengvai gali tai pritaikyti darbo rinkoje.

Ji teigia, jog šiandien jau niekur nedingsime: mokymą būtina skaidyti į elementus, nes to tiesiog reikalauja šiuolaikinė situacija darbo rinkoje, kitų šalių švietimo sistemose.

Taigi iki 2020-ųjų metų visos mokymosi programos turės būti modulinės. Kauno taikomosios dailės mokykloje, planuojama, jog 6 programų tokiu būdu bus galima mokytis jau nuo 2016-ųjų rugsėjo. Tokiu būdu mokykla ruoš baldžius, vizualinės reklamos gamintojus, fotografus,interjero apipavidalintojus, dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojus.

Inga Labutytė