Verslo skatinimui - kada ir kiek

2009-02-03 09:00   Peržiūros : 3   Spausdinti


Vyriausybės kuriamą 4 mlrd. litų vertės verslo gaivinimo planą kritikuojantys verslininkai vis dėlto sutaria dėl prioriteto statybų sektoriui gaivinti, tačiau ragina valdžią greičiau apsispręsti ir veikti.

Verslo gaivinimo plano projekte, kuris pirmą kartą buvo viešai pristatytas aną penktadienį, siūloma, kad jį sudarytų penkios programos, kur bus numatytos priemonės, kaip atgaivinti šalies kreditų rinką, paspartinti ir supaprastinti ES struktūrinės paramos panaudojimą, išsaugoti darbo vietas statybų sektoriuje.

Plano projekte taip pat numatyta iš esmės pagerinti šalies verslo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas eksportui bei investicijoms.

Įgyvendinimo priemonės miglotos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigito Besagirsko nuomone, pasiūlymai, kaip atgaivinti šalies kreditų rinką, nėra lengvai įgyvendinami. Jo nuomone, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje kreditavimo sąlygos įmonėms yra vienos prasčiausių. Jo žiniomis, kol kas vyksta tik valdžios derybos su bankais dėl verslo kreditavimo, tačiau, kaip žinoma, dauguma šalies bankų yra užsienio kapitalo, tad savarankiškai jie nieko negali spręsti, nes sąlygos diktuojamos iš pagrindinių bankų.

"Norisi tikėti, kad šioje srityje bus pasiekta kokių nors konkrečių rezultatų. Bet į tai žiūriu gana skeptiškai. Tai yra sudėtingas uždavinys, kuris jau seniai būtų pradėtas spręsti, jeigu atsirastų kokių nors galimybių", - LŽ dėstė savo nuomonę S.Besagirskas.

Vyriausybės planai paspartinti ir supaprastinti ES struktūrinės paramos panaudojimą, jo teigimu, taip pat yra sunkiai įgyvendinami.

"Prieš kelias savaites vyko darbo grupės susitikimas, inicijuotas Finansų ministerijos, per kurį paaiškėjo, kad minėto supaprastinimo priemonės gali būti sunkiai įgyvendinamos. Pasirodo, vyriausybės siūlymas paraiškas įvertinti per 30 kalendorinių dienų yra paprasčiausiai neįgyvendinamas fiziškai", - kalbėjo S.Besagirskas.

Tuo metu darbo vietų išsaugojimas statybos sektoriuje, jo nuomone, sveikintinas, nes šio sektoriaus sukuriama BVP dalis yra didelė, be to, kiekvienas dirbantis žmogus dar sukuria 3-4 papildomas darbo vietas.

Verslo skatinimo plano projekte taip pat numatyta pagerinti verslo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas eksportui bei investicijoms. Anot pašnekovo, šiuos tikslus į savo programas buvo įsirašiusios visos ankstesnės vyriausybės, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekta.

"Mano nuomone, apskritai planas yra sveikintinas, bet tikiuosi, kad sprendimai nebus priimami taip, kaip mokesčių įstatymai - per vieną naktį ir su niekuo nesitariant", - apibendrino S.Besagirskas.

Tekstilei - riestainio skylė

Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinio direktoriaus pavaduotojas, LŽ apgailestavo, kad Vyriausybė nieko konkretaus nenumatė apdirbamajai pramonei. Tačiau jis teigiamai vertino plane numatytą siūlymą kredito priemonių sąlygose prioritetą teikti eksportuojančioms įmonėms. "Apdirbamajai pramonei gaivinti nenumatyta beveik nieko, ir jau kelinta Vyriausybė mus sėkmingai "nurašo". Esame svarbus sektorius šalies ekonomikai ir darbuotojų skaičiumi. Šiuo metu apdirbamojoje pramonėje dirba apie 40 tūkst. žmonių ir nors per pastaruosius kelerius metus jų sumažėjo kone 20 tūkst., darbuotojų skaičius yra iš tiesų didelis ir vertas valstybės dėmesio", - dėstė jis.

LATIA atstovas sakė, kad apdirbamosios pramonės atstovai norėtų perspektyvesnės kreditavimo politikos ir didesnės paramos investuojant į naujas technologijas palankesnėmis sąlygomis. "Šiuo metu įsigyjant modernią įrangą dengiama vos 30-40 proc. lėšų, o kai trūksta apyvartinių lėšų, gana sudėtinga ją pirkti. Be naujų technologijų kalbėti apie konkurencingumą sudėtinga", - pažymėjo L.Lasiauskas.

Neištesėti pažadai

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ sakė, kad Vyriausybė neištesėjo pažado sumažinti monopolininkų galią. Jo nuomone, tai būtų geriausia daryti didinant konkurencijos galimybes. Ūkio ministerija jau turėjo būti parengusi priemonių paketą, kaip būtų galima apriboti įvairiuose sektoriuose veikiančius monopolininkus.

"Taip pat nuliūdino, kad už finansus atsakingos institucijos negali pasakyti, kada verslui bus suteiktos realios galimybės gauti finansavimą. Verslo gaivinimo plane darbdaviai labiausiai pasigenda praktinio planavimo - kada ir kiek",- dėstė jis.

D.Arlausko nuomone, finansinės paramos reikia visoms verslo sritims, tačiau jis pritaria Vyriausybės sprendimui skirti prioritetą statybos renovacijos sektoriui. Pasak jo, atgaivinus statybų verslą, laimės ne tik statybininkai, bet ir gyventojai, nes renovuotuose namuose galės sutaupyti mažiau mokėdami už šildymą.

Eglė Kapočiūtė


Kategorijos: Finansai, Investavimas, pensijų fondai, verslo valdymas, Mokesčiai, buhalterija, auditas, apskaita, Bankai, kredito unijos, paskolos, ES parama, dokumentų fondų paramai ruošimas, konsultacijos
Investavimo priemonės

Investavimo priemonės

Populiariausios investavimo priemonės, prieinamos fiziniams asmenis.  

Taupymo ir investavimo trukmė

Taupymo ir investavimo trukmė: racionalumas prieš mistinį saugumą?

Ar teisingai įvertiname kaupimo terminą? 

Corbis nuotr.

Ofšorinės jurisdikcijos

Kaip galėtumėte, ofšorines kompanijas pritaikę savo versle, išgyventi sunkmetį? 

Corbis nuotr.

Užsienio investicijos Lietuvą aplenkia

Didėjantis ekonomikos nuosmukis veja investuotojus lauk. 

Corbis nuotr.

Ch. Wulfas: reikia investuoti į šalies ateitį

Ekonominės krizės akivaizdoje svarbu likti ramiems ir susitaikyti su tuo, kad pastarųjų metų dinamiška raida patiria tam tikrą pertrauką. 

Corbis nuotr.

Valdžiai - verslo universitetas

Verslinkai ragina valdžią taisyti padėtį, tačiau jos atstovams atrodo, kad jų sprendimai "nelabai tesiskiria" nuo tų, kurių pageidauja verslas.  

stock nuotr.

Antrieji namai - užsienio kurorte

Nors NT kainos krenta ir Lietuvoje, visgi "antrieji namai" užsienyje iki šiol yra pigesni. 

Stock.xchng nuotr.

Bankams gresia reitingų mažinimas

„Swedbank“ bei kitiems bankams, turintiems filialų Rytų Europoje, gali tekti susitaikyti su jų kredito reitingų mažinimu.  

Andrius Kubilius

A. Kubilius: pergalių metai bus 2011

Pasak Premjero, 2011 metais ne tik „turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą", bet, manoma, atsigaus ir šalies ekonomika.  

Corbis nuotr.

Pakeisti „flyLAL“ pretenduoja kinų „Hainan Airlines“

Šalys, veikiančios ES, būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.  

V. Putino kalba Davose daugelį nustebino ir net prajuokino

V. Putino kalba Davose: įspėjimas sau ar kitiems?

"Esame išsivysčiusi ir išsilavinusi tauta. Istorija duoda Rusijai unikalią galimybę. Ir jos praleisti mes neketiname." 

Stock.xchng nuotr.

Lietuvos bankai nuteikia santūriam optimizmui

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t.y. bankų ir kredito unijų lapkričio mėn. balansų duomenys ne tokie ir blogi... 

stock nuotr.

Šešėlinė ekonomika - irgi argumentas

Ar tikrai šešėlinės ekonomikos argumentas pagrįstai nuvertinamas kaip neapčiuopiamas? 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5