Informacinės sistemos, skirtos elektroninių dokumentų valdymui, III dalis

2014-05-14 14:30   Peržiūros : 512   Spausdinti


Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys informacines sistemas, skirtas dokumentams valdyti

 

Efektyviam ir veiksmingam dokumentų ir informacinių sistemų kūrimui, funkcionavimui ir valdymui Lietuvoje įsigaliojo įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuojantys tokią veiklą. Dokumentų valdymo sistemos yra skirtos valdyti darbą su dokumentais įvairiose organizacijose. Tokios sistemos naudojamos ir popierinių dokumentų, ir elektroninių dokumentų valdymui, kuris apima dokumento ir ankstesnių jo versijų saugojimą ir redagavimą, papildomos dokumento informacijos ir veiksmų su dokumentu istorijos kaupimą. Šiomis dienomis, vis dažniau dokumentų valdymo sistemos yra specializuotos, t.y. pritaikytos konkrečiai organizacijai arba tam tikro tipo organizacijoms.

Lietuvos Respublikos Valstybės informacinių išteklių įstatymas, priimtas 2011 m. gruodžio 15 d. Vilniuje, kurio tikslas yra užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą.[1] Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas nustato valstybės informacinių išteklių rūšis, valstybės informacinių išteklių politikos formavimą ir jos įgyvendinimą, valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos, duomenų valdymo įgaliotinių veiklą, taip pat registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių, teikiančių registrams ir valstybės informacinėms sistemoms ir gaunančių iš jų duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas numato pagrindinius valstybės informacinių išteklių kūrimo ir tvarkymo principus, valstybės informacinių išteklių kūrimo ir tvarkymo planavimą, valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą bei informacinių technologijų priemonių, kuriomis apdorojama informacija, kurią institucija valdo, atlikdama teisės aktų nustatytas funkcijas, valdymo ir saugos vertinimą. Minėtas įstatymas yra taikomas valstybės institucijoms, valstybės įstaigoms, valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, steigiančioms, kuriančioms ir (arba) tvarkančioms valstybės registrus, žinybinius registrus, valstybės informacines sistemas ir kitas informacines sistemas, finansuojamoms iš valstybės biudžeto. Iš dalies taikomas valstybės ir savivaldybių įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir viešosioms įstaigoms, kuriančioms kitas informacinių technologijų priemones, kuriomis apdorojama informacija, valdoma valstybės ir savivaldybių įmonių, savivaldybių įstaigų ir viešųjų įstaigų, atliekančių teisės aktų joms nustatytas funkcijas.

Šio įstatymo trečiajame skirsnyje „Valstybės informacinės sistemos" reglamentuojamas valstybės informacinių sistemų steigimas, kūrimas, modernizavimas ir likvidavimas; valstybės informacinės sistemos valdytojo ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojo skyrimas, jo teisės ir pareigos; informacijos teikimas institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims; informacijos teikimo būdai, skelbimas; bei atlyginimas už informacijos skelbimą. Valstybės informacinė sistema šiame įstatyme aiškinama, kaip valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių, ir programinių priemonių visuma.[2] Tokios informacinės sistemos privalo būti itin patikimos, todėl svarbu nustatyti ir įtraukti reikiamas funkcijas, kurios užtikrintų sistemos funkcionalumą.

Šio įstatymo 3 skirsnio 30 straipsnyje teigiama, jog steigiant valstybės informacinę sistemą (kai yra planuojama apdoroti valstybei ar kelioms institucijoms svarbią informaciją, kai nėra visiškai aišku, kokias funkcijas, reikalingas institucijai bus galima kompiuterizuoti, kai norima kurti informacinė sistema planuoja viršyti Vyriausybės arba jos paskirtos institucijos skirtų lėšų dydį) yra sudaromos galimybių studijos, kurių metu yra nustatomos funkcijos, kurias reikia kompiuterizuoti bei įvertinamos investicijos, finansavimo šaltiniai. Taip pat apibendrinama būsima valstybės informacinės sistemos nauda, informacinės sistemos kūrimo būdas, kūrimo kontrolės etapai bei kita su naujos informacinės sistemos sukūrimu susijusi informacija. Tokia galimybių studija yra sudaroma vadovaujančios institucijos, kuri yra atsakinga už valstybės informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, išteklių kūrimą, tvarkymą bei plėtrą, patvirtinta metodika. Viena iš tokių institucijų yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie susisiekimo ministerijos. Taigi, galima daryti išvadą, jog kuriant valstybės informacinę sistemą, reikia praeiti nemažai etapų iki jos sukūrimo, iš kurių pirmasis yra valstybės informacinės sistemos funkcijų ir galimybių nustatymas.

Kuriant naują valstybės informacinę sistemą yra rengiami valstybės informacinės sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų projektai. Valstybės informacinės sistemos nuostatų projektai yra rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinės sistemos nuostatai ir duomenų saugos nuostatai rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuostatų projekte yra nurodomi steigiamos informacinės sistemos tikslai, uždaviniai, valstybės informacinės sistemos valdytojas, tvarkytojas arba tvarkytojai, bendrumas su kitomis infromacinėmis sistemomis ir registrais (Registras -  teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma, skirta registro objektui registruoti ir registro duomenims, registro informacijai, registrui pateiktiems dokumentams ir (arba) jų kopijoms tvarkyti ir naudoti. [3]), pakartotinio duomenų ir informacijos panaudojimo sąlygos bei tvarka. Apibendrinant, galima pasakyti, jog valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektu siekiama nurodyti informacijos saugumo tikslus, saugumo užtikrinimo kryptis, valstybės informacinės sistemos kategoriją, kuri nustatoma remiantisVyriausybės patvirtintomis informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairėmis, taip pat kitą su informacine sistema susijusią informaciją. Kalbant apie valstybės informacinės sistemos įsteigimą, ji laikoma įsteigta nuo tokios sistemos nuostatų patvirtinimo.

31 straipsnis reglametuoja valstybės informacinių sistemų kūrimą. Valstybės informacinė sistema kuriama pagal valstybės informacinės sistemos techniniame aprašyme (specifikacijoje) nurodytą kūrimo būdą[4], kuris nustatomas institucijos, atsakingos už informacinių išteklių funkcinį suderinamumą, patvirtinta metodika. Techninis aprašymas rengiamas vadovaujantis Vyriausybės ir atsakingos institucijos nustatyta tvarka. Toks aprašymas, išskyrus valstybės informacijos sistemos diegimo dokumentus bei kitus projektinius dokumentus, kuriuose esanti informacija atskleidžiama tik turint tam leidimą, nėra konfidencialus. Patvirtinus informacinės sistemos nuostatus, tolesnį informacinės sistemos kūrimąsi organizuoja ir prižiūri valstybės informacinės sistemos valdytojas, o pačią informacinę sistemą kuria informacinės sistemos tvarkytojas arba paskirtas asmuo, kuriam yra suteiktos teisės kūrimo laikotarpiu tvarkyti steigiamos informacinės sistemos duomenis. Informacinės sistemos valdytojas apdoroja visą reikalingą informaciją, parengia kūrimo eigos ataskaitas, kurias vėliau teikia institucijai, atsakingai už valstybės informacinių išteklių suderinamumą bei tvarkymą. Taigi, jei valstybės informacinė sistema atitinka nuostatus, saugos dokumentų reikalavimus ir projektinius dokumentų reikalavimus, valdytojui patvirtinus tinkamumo eksplotuoti aktą, ji laikoma sukurta ir teisėta.

 Valstybės informacinių sistemų modernizavimas ir likvidavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Valstybės informacinių išteklių įstatymo 32 straipsnyje. Modernizavimo arba likvidavimo sprendimas priimamas valstybės informacinės sistemos valdytojo. Valstybės informacinės sistemos likvidavimo metu nustatomos informacinės sistemos valdytojo ir tvarkytojo likvidavimo laikotarpio teisės bei pareigos, keičiami teisės aktai, duomenų perdavimo kitoms valstybės informacinėms sistemoms arba valstybės archyvams tvarka, duomenų sunaikinimo priemonės bei terminai, institucijų, gaunančių ir teikiančių informacinių sistemų duomenis tvarka ir kitos likvidavimo sąlygos. Valstybės informacinė sistema modernizuojama tada, kai pasikeičia institucijai teisės aktuose nustatytos funkcijos, kurios keičia nustatytus informacijos tvarkymo procesus. Minint valstybės informacinės sistemos likvidavimą, ji yra likviduojama jei yra panaikinamos teisės aktuose nustatytos funkcijos, kurioms atlikti ir buvo sukurta informacinė sistema. Likviduojami duomenys negali būti sunaikinami, o turi būti perduodami kitai valstybės informacinei sistemai ar valstybėms archyvams, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.

Valstybės informacinių sistemų tvarkytojai ir valdytojai yra paskiriami teisės aktu, kuriuo yra tvirtinami informacinės sistemos nuostatai. Valstybės informacinės sistemos valdytoju bei tvarkytoju gali būti ir institucija, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas. Informacinės sistemos valdytojo pagrindinės teisės yra metodiškai vadovauti valstybės informacinės sistemos tvarkytojui bei koordinuoti valstybės informacinės sistemos funkcionavimą; rengti ir priimti teisės aktus, susijusius su duomenų tvarkymu ir duomenų sauga; spręsti valstybės informacinės sistemos plėtros klausimus; perduoti paslaugos teikėjui atlikti valstybės informacinės sistemos techninės ir programinės įrangos priežiūrą ir (arba) informacijos tvarkymo funkcijas; koordinuoti valstybės informacinės sistemos tvarkytojo darbą ir atlikti jų priežiūrą; atlikti duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą; nagrinėti valstybės informacinės sistemos tvarkytojo pasiūlymus dėl valstybės informacinės sistemos veiklos tobulinimo ir priimti dėl jų sprendimus; bei užtikrinti, kad valstybės informacinė sistema būtų tvarkoma vadovaujantis šiuo įstatymu, valstybės informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais. Aiškinantis valstybės informacinės sistemos tvarkytojo galimybes, ji turi teisę: tvarkyti duomenis ir atsakyti už jų saugą; reikalauti iš duomenų teikėjų, kad jų pateikti duomenys būtų tinkami ir pateikti laiku; rengti ir įgyvendinti techninių ir programinių priemonių kūrimo ir plėtros planus, investicinius projektus; užtikrinti, kad duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinti. Apibendrinant valstybės informacinės sistemos valdytojo funkcijas, jos yra: užtikrinti, kad neteisingi duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti; apsaugoti duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo; numatyti ir įgyvendinti priemones, mažinančias duomenų atskleidimo ir praradimo riziką ir užtikrinančias prarastų duomenų atkūrimą bei duomenų apsaugą nuo klastojimo; užtikrinti, kad tvarkomi duomenys būtų tinkami naudoti registruose ir valstybės informacinėse sistemose; užtikrinti, kad valstybės informacinė sistema veiktų nepertraukiamai; užtikrinti, kad duomenų gavėjams pateikti duomenys atitiktų jo tvarkomus duomenis, o gauta netiksli informacija nedelsiant patikslinama; nustatyti duomenų tvarkymo organizavimo principus ir tvarką; užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis valstybės informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais. Taigi, valstybės paskirti valdytojai ir tvarkytojai, atsako už informacinėje sistemoje esančių dokumentų saugumą, turi teisę dokumentus redaguoti, nepžeidžiant priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų.

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, paskelbtas 2011 m. gruodžio 15 d., reglamentuoja valstybės informacinių sistemų steigimą, kūrimą, modernizavimą, likvidavimą bei kitas su valstybės informacinės sistemos organizavimu susijusias funkcijas. Atsižvelgiant į pateikiamus reikalavimus, galima pastebėti, jog Lietuvoje į efektyvų ir teisingą dokumentų valdymą atkreipiamas vis didesnis dėmesys. Tinkamai, pagal įstatymus ir teisės aktus, kuriamos valstybės informacinės sistemos garantuoja, kad svarbi informacija išliks visą nustatytą laiką ir bus užtikrinamas dokumentų patikimumas.

Sklandžiam darbui su dokumentais užtikrinti 1995 m. gruodžio 5 d. buvo išleistas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, kurio tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą efektyviai valdyti dokumentus, galimybei prieiti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų, kaupti ir administruoti Nacionaliniam dokumentų fondui, kurį sudaro įvariais istorijos laikotarpiais ir šiandien veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų veiklos dokumentai, valstybės archyvuose saugomi dokumentai. Šis dokumentų ir archyvų įstatymas reglamentuoja  veiklos dokumentų valdymą bei naudojimą, taip pat nustato valstybinės archyvų sistemos kompetenciją ir uždavinius.

Šio įstatymo trečiojo skirsnio 10 straipsnyje reglamentuota, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, kurios perduoda nuolatinio saugojimo dokumentus į valstybės archyvus su jais derina kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas. Tokią kompiuterizuotų dokumentų valdymo sistemų derinimo tvarką nustato Kompiuterizuotų dokumentų valdymo sistemų derinimo tvarkos aprašas. Kompiuterizuota dokumentų valdymo sistema yra informacinių technologijų pagrindu veikianti įstaigos vidaus administravimo srities informacinė sistema, skirta įstaigos dokumentų, tarp jų ir elektroninių, valdymo funkcijoms atlikti.[5] Įstaigos, norėdamos kompiuterizuoti dokumentų valdymą arba atskiras dokumentų valdymo funkcijas turi raštu kreiptis į įstaigos dokumentus priimantį valstybės archyvą ir pateikti nustatytos formos aprašą, kuriame privalo būti nurodyta informacija, tokia kaip:

  • kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos funkcinė struktūra;
  • visų kompiuterizuojamų dokumentų valdymo funkcijų, tokių kaip dokumentų rengimas, registravimas, tvarkymas, saugojimas) aprašymą;
  • metaduomenų struktūra, tuomet, kai yra kuriama elektroninių dokumentų valdymo sistema;
  • elektroninio parašo formavimo, tikrinimo bei jo saugojimo priemonių aprašymas, tuomet, kai yra kuriama elektroninių dokumentų valdymo sistema;
  • dokumentų ir informacinės paieškos bei prieigos prie jų priemonių aprašymas;
  • kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos administravimo aprašymas;
  • kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos saugos užtikrinimo priemonių aprašymas;
  • bei nustatyti kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos programinės įrangos reikalavimai.

Pateikus šį aprašą valstybės archyvui, šis išnagrinėja ir įvertina gautą informaciją. Nustatomas kompiuterizuoto dokumentų valdymo atitikinimas dokumentų valdymui norminiuose teisės aktuose nustatytuose reikalavimuose. Išvados pateikiamos praėjus 15 - 30 darbo dienų, priklausomai, kokios apimties ar sudėtingumo yra pateiktas aprašas. Jei aprašas nagrinėjamas antrą kartą, nagrinėjimui skiriama 10 dienų. Įstaiga, įvertinusi valstybės archyvo pateiktus pastebėjimus atlieka pakeitimus. Suderinus abipusius prieštaravimus (jei tokių atsiranda) ir gavus raštišką valstybės archyvo pritarimą diegiamai naujai kompiuterizuoto dokumentų valdymo sistemai bei konkrečioms tokioje sistemoje vykdomoms dokumentų valdymo funkcijoms, pradedamas kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos kūrimas. Norint papildyt ar keisti jau įdiegtą kompiuterizuotų dokumentų valdymo sistemą naujomis funkcijomis, taip pat yra būtinas valstybės archyvo sutikimas. Valstybės archyvas yra atskaitus Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, todėl suderinęs kompiuterizuotą dokumentų valdymo sistemą, jam pateikia įstaigos, įdiegusios kompiuterizuotą dokumentų valdymo sistemą, pavadinimą, kompiuterizuotos dokumentų valdymo sistemos pavadinimą, dokumentų valdymo funkcijas, vykdomas tokioje sistemoje, informaciją apie valdančiąją, duomenų bazės valdymo sistemas, bei kitą efektyviam funkcionavimui užtikrinti reikalingą programinę įrangą ir sistemos suderinimo datą.

Elektroninių dokumentų valdymo taisyklėse, išleistose Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, 2011 m. gruodžio 29 d., taip pat nustatyti reikalavimai informacinėms sistemoms. Šios, elektroninių dokumentų valdymo taisyklės nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, ar kitų subjektų, kurie yra įgalioti atlikti viešojo administravimo funkcijas, elektroninių dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo bei bendrieji elektroninių dokumentų valdymo sistemų bendruosius reikalavimus.

Pagal šio įstatymo elektroninių dokumentų valdymo organizavimą, kokias funkcijas atliks elektroninių dokumentų valdymo sistema nustato vadovas, kartu atsižvelgdamas į įstaigai paskirtas funkcijas bei teisės aktų reikalavimus. Vadovas sprendžia kokios infromacinės technologijos bus naudojamos elektroninių dokumentų valdymo sistemoms kurti ir valdyti. Jis paskiria už elektroninės dokumentų valdymo sistemos administravimą atsakingus padalinius arba darbuotojus, kartu nustato jų teises ir pareigas, bei priegos prie elektroninių dokumentų kontrolės priemones. Vadovas nustato technines ir organizacines priemones, kurios dokumentų valdymo metu, užtikrins dokumentų autentiškumą, vientisumą, patikimumą ir tinkamumą naudoti visą jų gyvavimo laiką.

Vadovo paskirtas padalinys arba darbuotojai atlieka jiems paskirta funkcijas organizuojant elektroninių dokumentų valdymo sistemą. Jie stebi elektroninių dokumentų valdymo sistemas, nustato sistemos gedimus ir inicijuoja gedimų šalinimą.  Taip pat priskiria, pakeičia arba panaikina darbuotojams arba jų grupėms vadovo priskirtas funkcijas bei prieigos teises elektroninių dokumentų valdymo sistemoje. Atsakingas padalinys arba darbuotojai tam, kad būtų išsaugotas  duomenų vientisumas, elektroninių dokumentų valdymo sistemoje esančią informaciją, perkelia į modernesnes informacines valdymo sistemas, taip pat teikia siūlymus vadovui dėl elektroninių dokumentų valdymo sistemų funkcionavimo bei administravimo. Įstaigos vadovo sprendimu keičia metaduomenų struktūrą, elektroninių dokumentų valdymo sistemoje išsaugodami visą informaciją susijusią su atliktais pakeitimais.

Tam, kad būtų užtikrinta elektroninių dokumentų paieška, prieiga ir funkcionalumas, elektroninės dokumentų valdymo sistemos turi atlikti šias funkcijas: pateikti įstaigoje nustatytų formatų elektroninius dokumentus bei visą elektroninių dokumentų valdymo sistemoje esančią informaciją apie tokius dokumentus; spausdinti elektroninius dokumentus bei jų metaduomenis ir kitą informaciją, esančią elektroninių dokumentų valdymo sistemoje, tokią kaip informaciją apie elektronine bylas, vartotojų grupes; bei parengti prieigai skirtą elektroninio dokumento kopiją ar išrašą, o prireikus elektroninio dokumento metaduomenyse nurodyti kopijos ar išrašo parengimo priežastį, datą, elektroninio dokumento kopiją ir išrašą parengusį darbuotoją; vykdyti paiešką visuose elektroninių dokumentų valdymo sistemos lygmenyse, tokiose kaip veiklos sritis, elektroninės bylos ir tomai, elektroniniai dokumentai, metaduomenys, pateikti paieškos rezultatus, kitaip vadinamas ataskaitomis, pagal nustatytą ar pasirinktą formą, prireikus juos išsaugoti ar išspausdinti.

Jeigu yra norimas naudoti elektroninis parašas, elektroninė dokumentų valdymo sistema turi atlikti daugiau funkcijų. Joje turi būti priemonės, kurios užtikrintų galimybę įvesti elektroninio parašo technologijas. Elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje turi būti elektroninio parašo tikrinimo bei elektroninio parašo ir su jo naudojimu susijusio informacijos ilgalaikio saugojimo priemonės. Taip pat elektroninių dokumentų valdymo sistemoje gali būti numatyta skaitmeninių kopijų įvesties į sistemą funkcija. Padarius tokią kopiją, visa su ja susijusi informacija turi būti fiksuojama. Pagal nustatytus reikalavimus, elektroniniai dokumentai perduodami elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Tokios priemonės privalo būti atsparios informacijos pakitimui siunčiant dokumentą. Svarbu, jog gavus dokumentą, būtų galima nustatyti elektroninio dokumento sudarytoją, elektroninio dokumento datą, registracijos numerį, elektroninio dokumento turinį bei identifikuoti elektroninį parašą. Tokiu atveju, jei įstaiga neturi elektroninių dokumentų valdymo sistemos, tačiau gavo elektroninį dokumentą, jis turi būti atspausdinamas ir kartu su visais jo metaduomenimis valdomas pagal įstaigoje nustatytas taisykles ir teisės aktus. Verslo valdymo sistemų gide VINS pateiktas Lietuvoje veikiančių dokumentų valdymo informacinių sistemų sąrašas. Šios sistemos užtikrina efektyvius ir patikimus darbo su dokumentais procesus (dokumentų registravimą, saugojimą, tvarkymą, pavedimų terminų vykdymo kontrolę), apima elektroninių dokumentų archyvo sukūrimą, leidžia centralizuotai rengti, kaupti ir valdyti elektroninius dokumentus ir skaitmenines popierinių dokumentų kopijas, sudaro galimybę bendrauti tarpusavyje bei keists reiktis reikalinga informacija. Taip pat palengvina darbą su organizacijų dokumentais, pagerina darbo organizavimą, pakelia personalo darbo našumą, sumažina valdymo išlaidas.

Lietuvoje veikiančios informacinės dokumentų valdymo sistemos įrodo, kad dokumentų valdymas elektroninėje terpėje leidžia juos valdyti daug efektyviau ir paprasčiau. Kuriamos sistemos pritaikomos savitai kiekvienos organizacijos veiklai bei leidžia centralizuotai kaupti ir valdyti visus organizacijose esančius dokumentus. Tokios informacinės sistemos palengvina dokumentų paiešką ir leidžia per daug trumpesnį laiką atlikti visus su dokumentų valdymu susijusius darbus, tokius kaip parengimas, redagavimas, išsaugojimas ir archyvavimas. Sukurta ADOC specifikacija, leidžia patvirtinti dokumentus elektroniniu parašu, bei automatiškai nukreipti juos reikiamiems adresatams. Taip pat pabrėžtina, jog informacinių sistemų pagalba dokumentų spausdinimui, kopijavimui bei tvarkymui skiriama mažiau išlaidų.

Lietuvoje jau sukurta ir valdoma nemažai informacinių sistemų, kurios palengvina įstaigų, įmonių bei kitų organizacijų veiklą, tvarkant dokumentus, juos išsaugant ar perduodant kitai įmonei, įstaigai, organizacijai. Tokių sistemų vis daugėja, kadangi keičiantis informacinėms technologijoms ir atsiradus didesnei patirčiai šioje srityje, atsiranda galimybės kurti vis pažangesnes informacines sistemas,  palengvinančias darbą su dokumentais.

 

 

 


[1] Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas: Lietuvos Respublikos seimas. 2011. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415499&p_query=&p_tr2=2.

[2] Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 

[3] Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 

[4] Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 

[5] Kompiuterizuotų dokumentų valdymo sistemų derinimo tvarkos aprašas: Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. 2006. Prieiga per internetą: www.archyvai.lt/download/884/v-105.pdf.


Kategorijos: Technologijos
Darbo laiko kontrolė

Darbo laiko kontrolė

Praėjimo kontrolės įranga, mažų ir didelių įmonių darbo laiko kontrolė, automatinės darbo laiko kontrolės sistemos 

CRM programa

CRM programa verslui ir pardavimams

Geriausios CRM programos, kaip išsirinkti CRM programą 

Nuotolinio darbo vieta

Nuotolinio darbo vieta

Nuotolinio darbo organizavimas, kaip įrengti nuotolinio darbo vietą, nuotolinė komunikacija ir nuotolinio darbo įranga 

Prekyba Etsy platformoje

Kaip prekiauti Etsy pardavimų platformoje

Prekyba Etsy platformoje, kaip sukurti elektroninę parduotuvę ETSY, kaip pritraukti pirkėjus į elektroninę parduotuvę ETSY 

Technologijų tendencijos 2019 metais: 5G era ir sulankstomi išmanieji

Technologijų tendencijos 2019 metais: 5G era ir sulankstomi išmanieji

Technologijų pasaulis yra nenuspėjamas. Tai, kas kartais atrodo sunkiai įsivaizduojama, vieną dieną netikėtai gali atkeliauti į kiekvieno iš mūsų namus. 

mobilus atsiskaitymai

Mobiliųjų atsiskaitymų banga: kas užtikrina saugumą?

Kartais atrodo ganėtinai rizikinga patikėti piniginius reikalus mobiliajam įrenginiui. Kiek tai yra saugu ir kas užtikrina asmeninių duomenų apsaugą?  

Viešbučių instaliacijos sistemos

Šiuolaikinių viešbučių elektros instaliacija turi atitikti pačius aukščiausius dizaino ir funkcionalumo reikalavimus 

Ką kitiems metams turėtų pasižadėti IT specialistai?

Kibernetiniai nusikaltėliai randa būdų ir saugumo spragų įsilaužti į įmonės tinklus bei serverius 

Dėmesio: dešimtmečiais kauptus duomenis galite prarasti akimirksniu

Didžiausios kompiuterių savininkų ir naudotojų klaidos.  

Ekspertė: ateities specialistai – tarpininkai tarp IT paslaugų užsakovų ir programuotojų

Populiarus programuotojo įvaizdis - žmogus, kurio galvoje ir kompiuterio ekrane tik skaičiukai - neatitinka tikrovės 

Dažniausios Lietuvos bendrovių klaidos, daromos migruojant į debesis

Keliantis į debesį teks peržiūrėti turimas programinės įrangos licencijas ir greičiausiai jas atnaujinti 

Populiarėja pokalbiai dėl darbo internetu

Nenustebkite, jei galimas darbdavys pasiūlys pakalbėti dėl darbo internetu. 

Google plus 1 ir Panda atnaujinimai

Kokia +1 Google mygtuko įtaka Jūsų SEO rezultatams? Pandos atnaujinimas. 

www.news.guru.ua

Nešiojamieji kompiuteriai, kurių neįmanoma nepastebėti

"Smoothcreations Smoothbook Slice" - nešiojamųjų kompiuterių serija, kuri nepalieka abejingų. 

Internetinis aukcionas "eBay" priverstas mažinti išlaidas

"eBay" pasiduoda ekonominei krizei?

Internetinis aukcionas "eBay" atleidžia kas dešimtą savo darbuotoją. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 13
Kompanijų produkcija
Vandenilio vandens gertuvė
Vandenilio vandens gertuvė

Vandenilio vandens gertuvė. Kas yra vandenilio prisotinta...

CRM sistema
CRM sistema

CRM - kas tai? Klientų valdymo sistema, CRM programa, CRM...

Klientų valdymo sistema
Klientų valdymo sistema

CRM programa, CRM sistemos, klientų valdymo programa, san...

CRM sistema verslui

Klientų valdymo programa, pardavimų valdymo programa. Pro...

Žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema - Alga 2000® SQL
Žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema - Alga 2000® SQL

Žmogiškųjų resursų valdymo ir apskaitos sistema

Informacinių sistemų diegimas
Informacinių sistemų diegimas

Sistemų diegimas, mokymas, IT konsultacijos

Finansinių procesų valdymo ir apskaitos programų sistema - Profit-W® SQL
Finansinių procesų valdymo ir apskaitos programų sistema - Profit-W® SQL

Finansinių procesų valdymo ir apskaitos sistema

DBVS pardavimas ir instaliacija
DBVS pardavimas ir instaliacija

Kompiuterinės technikos, DBVS, sisteminių priemonių parda...

 IT konsultacijos
IT konsultacijos

Sistemų diegimas, mokymas, IT konsultacijos