Kiek kartų pranešti žinią pirkėjui, kad jis suvoktų, kas siūloma?

Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kiek kartų reikėtų pasiekti žmogų, kad jis įsigilintų į tai, kas siūloma, neįvykdoma užduotis. Teoriškai žmogaus suvokimas turi pereiti kelis etapus, kol suvokia, ką jam bandoma  pasakyti.  Tai pastebėjimo stadija, nagrinėjimo stadija ir, pagaliau, suvokimas. Kaip ir galima būtų teigti, kad reikia trijų kartų, tačiau pridėčiau, kad reikia mažiausiai trijų kartų.

Aktyviuose pardavimuose trys padidėja iki šešių kartų, nes atsiranda keletas supratimą slopinančių veiksnių - tai konkurentų aktyvumas ir pasiūlymo pamiršimas dėl laiko.

Ar aktuali ir kiek aktuali ši tema? Praktinis šio klausimo suvokimas turėtų iš esmės keisti dabartinį kampanijų klasikinėje žiniasklaidoje planavimą. Pirmiausia, vyraujanti praktika per metus daryti keletą reklaminių kampanijų, kelia klausimą, ar prekės taip pat parduodamos tik kelis mėnesius per metus? Įvertinant pasiūlymo pamiršimą, reikėtų reklamines kampanijas vykdyti ištisus metus.

Tačiau visi puikiai supranta, kad tai neįmanoma dėl didelių kaštų. Trumpoji reklaminė kampanija ir skirta tam,  kad žmogus susipažintų su pasiūlymu mažiausiai tris kartus per trumpą laiką, kai nuo vieno iki kito suvokimo etapo yra mažai laiko.

Didelį efektą duoda  double spoting'o būdas, kai reklama parodoma tame pačiame klipe, apimant visus suvokimo etapus, taip minimaliai sutrumpinat laiką tarp pasiūlymo suvokimo etapų. Taip vartotoją greitai pasiekiantis pasiūlymo suvokimas daug ilgesnį laiką išsilaiko jo sąmonėje, bet ne tiek, kad efektyviai veiktų pusmetį ar metus.

Ieškant būdų reklaminę kampaniją ištempti metus, vėl  atsiremiame į internetą  ir į interneto kontekstinius bei turinio sprendimus. Kaip minėjau ankstesniuose straipsniuose, kontekste pateikta reklama leidžia pasiekti tik tokį vartotoją, kuriam dabar ar artimiausiu metu reikės reklamuojamos prekės ar paslaugos. Reiškia, reklamos užsakovas nemoka už 9 iš 10 žmonių, kuriems pasiūlymas pateikiamas visai ne laiku, neturint poreikio tapti pirkėju, kaip yra klasikinėje žiniasklaidoje ar tinklinių banerinių kampanijų metu. Tai 5 - 10 kartų atpigina kampaniją pasiekti pirkėją. Tuo pačiu tai  yra praktiškai tiek, kiek reikia, kad prekė ar paslauga būtų reklamuojama 5- 10 mėnesių, kurie šiaip būtų be reklamos.

Kitas aspektas -  ar iš viso reikia skaičiuoti, kiek kartų pirkėjas  pamatys kontekstinę reklamą? Kodėl reikėtų riboti galimybę reklamą pamatyti pirkėjui, kuris šiuo metu renkasi reklamuojamą prekę? Tie visi ribojimai yra aklai perkelti iš klasikinių reklamos būdų, neįvertinant to, kad klasikinėje žiniasklaidoje ribojimai daromi bandant taupyti biudžetą ir išlyginti atsitiktinės auditorijos pasiekimo tolygumą. Jei naudojant kontekstinius reklamos sprendimus tas pats pirkėjas pasiekiamas aštuonis kartus, kad ir skirtinguose ar tame pačiame tinklapyje, yra tik sveikintinas procesas. Jei pirkėjas, pasiektas aštuonetą kartų, dar neapsisprendžia,  reiškia, jis vis dar abejonėse ir ieško jam tinkamiausio sprendimo. Jis turi būti persekiojamas tol, kol galutinai nepriims sprendimo. Kai jis priims sprendimą, jis tikrai nustos žiūrėti jūsų reklamą, nes nebeatidarinės turinio, jis leis pinigus klasikinėje arba internetinėje parduotuvėje.

Suvokus šiuos procesus tampa aišku, kodėl turinio naudojimas Vakaruose turi tokią milžinišką paklausą. Ar patiems kurti turinį ar jį nuomotis, kur jį talpinti, mes nagrinėjome straipsnyje „Pirkėjų nuomonę veikiantys turinio formatai".

Sergejus Jeriomenko
Interaktyviosios komunikacijos sprendimai, UAB „IKS"

Mūsų portaluose galima pasinaudoti turinio ir kontekstinės reklamos galimybėmis praktiškai visose srityse:

• Asa.lt -  statybinės, buities, interjero prekės, baldai;
• Anonsas.lt -  kelionės, maistas, farmacija, sveikatos ir grožio prekės, vestuvinė atributika;
• Autoreviu.lt - automobiliai, autoprekės, keliai;
• Agrozinios.lt - prekės ir paslaugos ūkininkams;