Džinio koeficientas

Kas yra Džinio koeficientas?
Džinio koeficientas, dar vadinamas Džinio indeksu, yra dažniausiai naudojamas pajamų pasiskirstymo rodiklis. Paprastai tariant, kuo aukštesnis Džinio koeficientas, tuo didesnis pajamų skirtumas tarp turtingiausių ir neturtingiausių šalies gyventojų. Šis rodiklis yra svarbus, nes padeda nustatyti pajamų nelygybės lygį, kuris gali sukelti įvairių neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių: BVP augimo lėtėjimą, mažėjančią socialinę mobilumą, augančias namų ūkių skolas, politinę poliarizaciją ir didesnį skurdo lygį.

Kaip veikia Džinio koeficientas

Džinio koeficientą 1912 m. sukūrė italų statistikas Corrado Gini. Jo vertė svyruoja nuo 0 iki 1, nors dažnai pateikiama procentais. Jei šalyje būtų visiškas pajamų lygumas – visi gyventojai gautų tokias pačias pajamas – Džinio koeficientas būtų 0 (0 %). Jei visas šalies pajamas gautų vienas žmogus, o kiti negautų nieko – koeficientas būtų 1 (100 %). Matematiškai koeficientas apskaičiuojamas remiantis Lorenco kreive, kuri grafiškai vaizduoja gyventojų procentinį pasiskirstymą pagal pajamas ar turtą (horizontalioje ašyje – gyventojų procentai, vertikalioje – sukauptos pajamos ar turtas).

Nors Džinio koeficientas yra naudingas analizuojant pajamų ar turto pasiskirstymą šalyje, jis neparodo bendro turto ar pajamų lygio. Kai kurios skurdžiausios pasaulio šalys, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublika, turi vienus aukščiausių Džinio koeficientų (pvz., 61,3). Šalyse su skirtingais bendrais pajamų lygiais koeficientas gali būti toks pat. Be to, duomenų trūkumas ar netikslumas (ypač apie BVP ar pajamas) gali iškraipyti rezultatus ir pervertinti nelygybę.

10 šalių su didžiausiu Džinio koeficientu (Pasaulio banko duomenys, %):

Pietų Afrika pirmauja pagal pajamų nelygybę: 2014 m. Džinio koeficientas siekė 63,0 (2005 m. buvo dar didesnis – 65,0). Čia 10 % turtingiausių valdo 71 % viso turto, o 60 % neturtingiausių – tik 7 %. Daugiau nei pusė gyventojų gyvena skurde.

10 šalių su mažiausiu Džinio koeficientu (Pasaulio banko duomenys, %):

Šiame sąraše dominuoja Šiaurės ir Vidurio Rytų Europos šalys – jos užima 7 iš 10 pirmųjų vietų. Europoje bendrai pajamų nelygybė yra mažesnė nei kituose pasaulio regionuose, ką patvirtina ir Džinio indeksas.

Džinio koeficientas Lietuvoje

​Lietuvoje pajamų nelygybė, matuojama Džinio (Gini) koeficientu, per pastaruosius dešimtmečius svyravo, atspindėdama ekonominius ir socialinius pokyčius šalyje. Šis rodiklis parodo pajamų pasiskirstymo tolygumą: kuo didesnė jo reikšmė, tuo didesnė pajamų nelygybė.​

• 1988 m.: Lietuvos Džinio koeficientas buvo 22,5 %, rodantis palyginti tolygų pajamų pasiskirstymą tuo metu.

• 1997 m.: Po nepriklausomybės atkūrimo ir ekonominių reformų, koeficientas padidėjo iki 32 %. ​

• 2004 m.: Stojimo į Europos Sąjungą metais Džinio koeficientas siekė 37 %, rodydamas didėjančią pajamų nelygybę. ​

• 2009 m.: Ekonominės krizės metu koeficientas buvo apie 37,2-37,4 %.

• 2014 m.: Pasaulio banko duomenimis, koeficientas siekė 37,7 %. ​

• 2019 m.: Eurostato duomenimis, koeficientas buvo 35,4 %. ​

• 2021 m.: Pasaulio banko duomenimis, Džinio koeficientas Lietuvoje buvo 36,7 %.

• 2023 m.: Pagal Eurostato duomenis, koeficientas siekė 35,7 %. ​

Lietuva pagal pajamų nelygybę dažnai lenkia kaimynines šalis ir yra tarp valstybių su didesne pajamų nelygybe Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, 2021 m. Latvijoje Džinio koeficientas buvo 34,3 %, Estijoje - 31,8 %, o Lenkijoje - 28,5 %. ​

Nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis pajamų nelygybės mažėjimas, Lietuvoje ji išlieka aukšta, palyginti su kitomis Europos šalimis. Tokia situacija kelia socialinių ir ekonominių iššūkių, įskaitant socialinę atskirtį ir mažesnį ekonomikos augimo potencialą. Siekiant sumažinti pajamų nelygybę, svarbu įgyvendinti efektyvias socialinės politikos priemones, tokias kaip progresiniai mokesčiai, socialinės išmokos ir investicijos į švietimą bei sveikatos apsaugą.

Džinio koeficientas JAV

JAV Džinio koeficientas yra 41,1. 2015 m. 1 % turtingiausių amerikiečių uždirbo vidutiniškai 40 kartų daugiau nei 90 % skurdžiausių. Skurdas JAV tampa vis opesne problema: vertinama, kad nuo 12,3 % iki 17,8 % gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Daugelis žemiausiai apmokamų darbuotojų gyvena nuo algos iki algos, neturi ligos atostogų, pensijos ar sveikatos draudimo.

Ilgalaikė Džinio koeficiento tendencija

Džinio koeficientas nuosekliai augo XIX–XX a.: 1820 m. pasaulinis vidurkis buvo 0,50, o 1980 m. ir 1992 m. – jau 0,657. Pasaulio banko ataskaita „Skurdas ir bendras klestėjimas 2020 m.“ teigia, kad po didelių epidemijų (pvz., H1N1 – 2009 m., Ebolos – 2014 m., Zikos – 2016 m.) Džinio koeficientas per 5 metus vidutiniškai padidėdavo 1,5 punkto. Nors COVID-19 pandemijos padariniai dar vertinami, preliminariais skaičiavimais, 2020 ir 2021 m. koeficientas išaugo 1,2–1,9 punkto per metus – tai liudija augančią pajamų nelygybę.