Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai į "Lehman Brothers" "įmerkė" per 350 mln. litų

Trys didžiąją dalį Lietuvos bankų rinkos valdantys Skandinavijos bankai - SEB, "Swedbank" ir "DnB Nord" - į praėjusią savaitę bankrutavusį JAV investicinį banką "Lehman Brothers" yra "įmerkę" daugiau kaip 350 mln. litų. Dar beveik tiek amerikiečių bankui patikėjo šiemet Lietuvoje padalinį žadėjęs atidaryti "Svenska Handelsbanken". Tačiau Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas tikina, kad arti 700 mln. litų amerikiečiams patikėję skandinavų bankai nuo griūties nukentėjo labai mažai, rašo "Respublika".

Taip tikina ir dauguma Lietuvos politikų bei finansų sektoriaus prievaizdų.

Neseniai šeimininko vardu persikrikštijusį "Hansabanką" Lietuvoje valdantis "Swedbank" žlugusiam JAV finansų milžinui patikėjo apie 202 mln. Švedijos kronų (apie 72,7 mln. litų) ir 1,35 mln. JAV dolerių (apie 3,16 mln. litų). "Swedbank" pripažino, kad didžioji dalis į "Lehman Brothers" grupę investuotų lėšų gali negrįžti. Mat bankas turi galimybę garantuotai susigrąžinti tik minėtuosius 1,35 mln. dolerių.

Tuo tarpu SEB grupė į "Lehman Brothers" "įmerkė" 64 mln. eurų (beveik 221 mln. litų). Jei žlugęs amerikiečių bankas neįvykdys savo įsipareigojimų, būtent tiek paplonės SEB grupės kišenė. Didžiausias Norvegijos bankas "DnB Nor", Lietuvoje valdantis "DnB Nord" banką, tvirtina, kad "Lehman Brothers" griūtis jam tiesioginės įtakos neturės. Tačiau, kaip praneša "Reuters", "DnB Nor" žlugusiam "Lehman Brothers" yra paskolinęs 25 mln. JAV dolerių (apie 58,5 mln. litų). Beje, "DnB Nor" patenka į didžiausių "Lehman Brothers" kreditorių, kurie turi prastas pinigų susigrąžinimo galimybes, trisdešimtuką. "Danske bank" savo ryšius su "Lehman Brothers" apibūdino kaip "nieko, kas būtų verta paminėjimo" ir ore pakibusios sumos neatskleidžia. "Nordea" taip pat pasiskelbė galintis patirti tik "nereikšmingų" nuostolių.

Nepaisant beveik 700 mln. litų siekiančios su "Lehman Brothers" susijusios rizikos, reitingų agentūros "Standard & Poor's" tvirtinimu, galimi praradimai skandinavų bankų finansinei galiai grėsmės nekelia.

Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuvos bankų politika yra konservatyvi, todėl grėsmės jų stabilumui nekyla. Pasak jo, "jokios panikos Vyriausybėje nėra, mes reaguojame į tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, ir norime pažiūrėti plačiau". Didesnį nerimą kelia ne pasaulinė finansų krizė, o lėtėjanti šalies ekonomika.

ELTA