Bankai nebenori skolinti ir savivaldybėms

Savivaldybės vertinamos kaip vienos iš patikimiausių bankų klientų, tačiau dabartinė Vilniaus padėtis rodo, jog bankai jau bodisi ir miestų projektais - įgyvendinus naujos Vyriausybės krizės įveikimo planą, savivaldybėms gali tekti iš skolų kapanotis pačioms, be bankų ir be nacionalinio biudžeto paramos.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės nepajėgia atsiskaityti su užsakovais - jų kontrolinius akcijų paketus valdanti sostinės valdžia nesugeba pervesti reikalingų lėšų, rašo "Verslo žinios".

"Kreditavimo stoką pirmiausia pajuto verslas, o dabar tai jaučia savivaldybės ir jų įmonės. Savivaldybės laikomos vienu patikimiausių bankų klientų. Kita vertus, savivaldybių įmonės nėra savivaldybės, matyt, bankai atsižvelgia į tai ir griežtina kreditavimo sąlygas", - sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.

Vien "Vilniaus kapitalinei statybai" savivaldybė yra skolinga apie 30 mln. litų.

Skolos spaudžia ne visas šalies savivaldybes. Planuotų pajamų į biudžetą nesurinksianti Klaipėdos miesto savivaldybė metus baigs su skolomis infrastruktūros projektų rangovams ir kai kurioms savo įmonėms. Tačiau trumpalaikių paskolų iš bankų vis dar neprašoma, pagalbos dėl sunkiau gaunamų paskolų į savivaldybę nesikreipia ir jos valdomos įmonės.

"Neverkiame, kai savivaldybėms mažinamas vienas ar kitas pajamų šaltinis. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme yra numatytas teisinis saugiklis - jeigu mažinamos savivaldybių pajamos, turi būti didinama Gyventojų pajamų mokesčio dalis, atitenkanti savivaldybių biudžetams", - sakė R.Čapas.

Nors toks teisinis apsidraudimas egzistuoja, Lietuvos savivaldybių asociacija nuogąstauja, jog valdančioji koalicija jį ignoruos ir sumažins savivaldybių biudžetų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio.

"Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama."