56 straipsnio metamorfozės

Vargais negalais ketvirtadienį (12.18) priimtas „Sodros" biudžetas („vargais", nes posėdyje dalyvavo ribinis Seimo narių skaičius - 71) neišsprendė visų „Sodros" problemų, nes liko nepriimti du svarbūs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymai. Dėl jų užvirė tikras mūšis. Šį kartą supažindinsime su minėtų pakeitimų įstatymo vieno straipsnio epopėja, kuris turės nemažą reikšmę būsimiems pensininkams.      

1994 metų liepos 18 d. priimto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnyje (vėliau jis tapo 56-uoju) buvo numatyta, kad  „nuo šio įstatymo įsigaliojimo  asmens  draudžiamųjų  pajamų koeficientas apskaičiuojamas  pagal penkerius  paeiliui einančius to asmens  pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų  draudimo stažo,  įgyto  dirbant  pagal  darbo sutartį, narystės  ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984 metų  sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir pagal visus metus, įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kai  buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po šios datos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos vidurkiui skaičiuoti įskaitomi tik ketveri paeiliui einantys asmeniui palankiausi stažo metai iš 1984-1993 metų  laikotarpio; nuo  2005 metų sausio 1 dienos - tik treji palankiausi  metai ir  t.t. iki  2008 metų sausio 1 dienos, kada asmens  stažo metai,  buvę iki  1994 metų  sausio 1  dienos, vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi."

Paaiškinsiu, kad asmens  draudžiamųjų  pajamų koeficientas yra svarbiausias pensijos dydį lemiantis rodiklis, tai asmens gauto atlyginimo ir Vyriausybės nustatytų konkrečių metų draudžiamųjų pajamų, jos maždaug atitinka tų metų vidutinį atlyginimą, santykis. Pensijų apskaičiavimo formulėje laikotarpio iki 1994 m. koeficientas žymimas mažąja „k", po 1994 m. - didžiąja „K".

Viso tuometinio įstatymo straipsnio esmę galima būtų paaiškinti taip: pensija apskaičiuojama pagal 5 palankiausius metus iš 1984-1993 m. laikotarpio ir visus metus nuo 1994 m. Nuo 2004 m. būtų buvę imami 4 palankiausi pirmojo laikotarpio metai, 2005 m. - 3, 2006 m. - 2 , 2007 m. - 1, o nuo 2008 metų pensija būtų buvusi apskaičiuojama pagal atlyginimą, gautą tik nuo 1994 m. sausio 1 dienos, taigi jau be sovietinio laikotarpio, pensijų apskaičiavimui imant tik „lietuviškąjį" laikotarpį.  

2005 m. gegužės 19 d. priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo 56 straipsnis pakartojo ankstesnio įstatymo 54 straipsnio nuostatas, palikdamas abu „k" ir „K" koeficientus ir jų reikšmes, tačiau atsisakė palankiausių  pirmojo laikotarpio metų skaičiaus mažinimo sistemos ir nustatė, kad  perėjimas į pensijos skaičiavimą pagal atlyginimą gautą nuo 1994 metų įvyks ne 2008, bet 2009 metais ir be jokio perėjimo - staiga: „Nuo 2009 m. sausio 1 d. asmens stažo metai, buvę iki 1994 m. sausio 1 d., vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi." Nuo šios datos turėjo likti tik koeficientas K, žymintis gauto atlyginimo ir draudžiamųjų pajamų santykį tik nuo 1994 metų. 

2008 m. spalio 20 d. Seimas priėmė  Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame dar kartą pakeistas 56 straipsnis skamba taip: "2. Asmenims, turintiems penkerius metus ir daugiau valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto... IKI 1994 m. sausio 1 d., ir po šios datos turintiems penkerius metus ar didesnį stažą, draudžiamųjų pajamų koeficientas (k) apskaičiuojamas pagal penkerių paeiliui einančių asmeniui palankiausių kalendorinių stažo metų NUO 1994 m. sausio 1 d. metinių draudžiamųjų pajamų koeficientų vidurkį, o draudžiamųjų pajamų koeficientas (K)... nuo 1994 m. sausio 1 d.... 4. Asmenų, turinčių penkerių metų ir didesnį stažą iki 1994 m. sausio 1 d., prašymu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (k) GALI BŪTI apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio...  iki 1994 m. sausio 1 d., jeigu asmeniui tai naudinga."

Šio straipsnio esmė.  Pensijų apskaičiavimui vėl atsiranda du koeficientai -  „k" ir „K", tačiau mažoji "k" žymi ne 1984-1993 metų laikotarpio koeficientą, bet penkerių palankiausių metų nuo 1994 metų. Tokia rokiruotė buvo aiškinama taip: Seimo nariai sakėsi gavę daug žmonių skundų, kad įsigaliojus naujai tvarkai - nuo 2009 m. sausio 1 d. pensijas skaičiuoti tik pagal „lietuviškąjį" laikotarpį, būtų nuskriausti tie, kurie iki 1994 metų turėjo didesnes pajamas nei vėlesniu laikotarpiu. Mat tuo metu (po 1994 m.) nemažai įmonių patyrė bankrotus, padidėjo bedarbystė, kai kurie žmonės neturėjo pajamų arba jos buvo minimalios. Todėl skaičiuojant pensijas tik iš šio laikotarpio atlyginimų, jos būtų mažesnės. Įstatymo kūrėjai pasiūlė saliamonišką sprendimą: žmonėms leisti rinktis arba palankiausius penkerius metus (koeficientą „k") iš 1984-1993 m. laikotarpio, arba iš laikotarpio nuo 1994 m., atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis buvo skalsesnis. Dar buvo aiškinama, kad tokia skaičiavimo metodika būtų socialiai teisingesnė.  Šis 2008 10 20 įstatymas turėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d.  

Tačiau nelaukiant jo įsigaliojimo 2008 m. gruodžio 15 d. į Seimą atkeliavo naujausias  Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, gruodžio 16 jis buvo svarstytas, o gruodžio 18 d. buvo balsuota dėl jo priėmimo, bet nesusirinkus kvorumui, sprendimas nepriimtas. Visiškai tikėtina, kad artimiausiuose posėdžiuose vis dėlto jam bus pritarta. Šiame įstatyme vėl pakeista 56 straipsnio 2 dalis. Ji išdėstyta taip: „2. Nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius...  metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d."

Pakeitimo esmė. Naujojo 56 straipsnio 2 dalis vėl pakartoja 2005 07 01 įstatymo nuostatas, taigi lieka „k" reikšmė (kartu su palankiausių 5 metų nuostata) laikotarpiui iki 1994 m. ir „K" - laikotarpiui nuo 1994 m. Tačiau išbrauktas sakinys, kad  tokia tvarka baigsis 2009 m. sausio 1 d., vietoje to patvirtinama, kad tokia tvarka bus pratęsta iki 2010 m. sausio 1 d.

Dar vienas tos pačios serijos įstatymas vadinasi gana sudėtingai: "Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymas." Jo esmė: 2008 m. spalio 20 d. priimtame įstatyme naujai suredaguotas 56 straipsnis įsigalios ne nuo 2009 m. sausio 1 d., bet nuo 2010 m. sausio 1 d.  Tuomet lyg ir turėtų įsigalioti 2008 10 20 įstatyme minėta galimybė pasirinkti palankiausius metus ne tik iš 1984-1993 m. laikotarpio, bet ir iš laikotarpio nuo 1994 m.  

Šio įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad šis įstatymas parengtas, „numatant pasiekti... Krizės įveikimo plane numatytą tikslą subalansuoti pinigų srautus...  įstatymo, įteisinančio asmens galimybę rinktis palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką, įsigaliojimo datos nukėlimas, būtų viena iš priemonių, padedančių subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą... Vieneriems metams nukėlus Pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo datą, sumažėtų VSDF biudžeto išlaidos, skirtos padidėjusioms pensijoms, apskaičiuotoms pagal naująją tvarką, mokėti. Siūlomo projekto įgyvendinimas 2009 metais leis sutaupyti apie 130 mln. litų."  Čia pat lyg ir atsiprašoma būsimųjų pensininkų dėl šio pakeitimų įstatymo: „...pensijų gavėjai...  turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas skaičiuoti pensijos dydį palankesne tvarka, būtų vykdomas. Tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu valstybėje susidariusią situaciją, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris... leistų užtikrinti pakankamas lėšas įvykdyti valstybės prisiimtiems įsipareigojimams kitų valstybinių socialinio draudimo išmokų gavėjų atžvilgiu."

Svarstant šį įstatymą, Seimo narys A.Sysas nerimavo, kad valstybė, 15 metų žadėjusi skaičiuoti pensijas tik pagal „lietuviškąjį" laikotarpį ir to atsisakiusi, apgavo savo piliečius. Mat ne vienas 2009-aisiais tapsiantis pensininkas nesirūpino savo sovietinių metų atlyginimo įrodymais, manydamas, kad jų nereikės. Priėmus šį įstatymą, žmonės bus priversti ieškoti tolimų metų popierėlių. Seimo narys V.Andriukaitis ironizuodamas siūlė kuo greičiau priimti šį įstatymą, nes tuomet greičiau bus dėl jo paduotas skundas į Konstitucinį Teismą. Ministras R.Dagys gynėsi, aiškindamas, kad pensijos nebus mažinamos, kaltino socdemus, „pridirbusius balutę" ir žadėjo padėtį „atstatyti", kai bus subalansuotas „Sodros" biudžetas.

Blaiviai mąstant, galima būtų įžvelgti tam tikrų šio naujo įstatymo paradoksų. 2008 10 20 įstatyme įteisintas „sovietinio" laikotarpio įtraukimas pensijų skaičiavimui kaip tik ir buvo aiškinamas tuo, kad laikotarpio nuo 1994 m. koeficientai būtų blogesni už 1984-1993 m. koeficientus. Dabar Seimo nariai aiškina beveik atvirkščiai, kad tik „lietuviškas" laikotarpis išgelbės būsimuosius pensininkus. Ministras R.Dagys aiškina, kad atsisakyti „lietuviško" pensijų skaičiavimo privertė sunki „Sodros" padėtis, esą „lietuviškai" skaičiuojant „Sodrai" tektų papildomai išleisti 130 mln. litų, tačiau čia pat pažymi, kad dar niekas nieko nežino, nei formulių, nei skaičių...  Pagaliau vertėtų numatyti ir tokią įvykių eigą: ar žmogus, išėjęs į pensiją 2009-aisiais ir gavęs pensiją pagal „blogą" skaičiavimo metodiką, 2010 m. neims reikalauti perskaičiuoti jo pensiją pagal „gerą" metodiką ir dar pareikalauti grąžinti neišmokėtą skirtumą, kaip kad atsitiko su dirbusiais pensininkais dėl jų neišmokėtų pensijų dalies 1995-2003 metų laikotarpiu?

„Sodros" bėdų sąrašą baikime faktu, kad dar nėra jokio Vyriausybės užtikrinimo, kad  ji kitąmet skirs 600 mln. litų „Sodros" įmokoms, pervedamoms į pensijų kaupiamuosius fondus, kompensuoti, kaip kad numatyta gruodžio 18 d. priimtame „Sodros" biudžeto įstatyme. Šiemet šiam tikslui buvo sukrapštyti vos 80 milijonų. Negi 2009 metų valstybės biudžetas bus toks prabangus?

Anatolijus Lapinskas